1 Įvadas

Lietuvos ir Lenkijos santykiai prasidėjo XIII a., tačiau didžiąją mūsų istorijos dalį Lenkijos ir Lietuvos santykiai buvo labai komplikuoti. Nors 1569–1795 m. jos sudarė bendrą valstybę, jų padėtis Rusijos imperijos sudėtyje buvo vienodai sunki, ir abi šalys 1918 m. atkūrė savo valstybingumą, tačiau glaudus, kaimyninis bendradarbiavimas prasidėjo tik valstybėms antrą kartą atkūrus nepriklausomybę, ir 1991 m. Lenkijai pripažinus Lietuvą. Dėl susidarydavusių įtemtų dvišalių santykių tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje būta didelės antipatijos viena kitos atžvilgiu. Dėl to dažnai kentėdavo lietuviai, gyvenantys Lenkijai pavaldžiose teritorijose, ir lenkakalbiai, gyvenantys Lietuvoje².

Lietuvoje gyvena virš 162 000 lenkų³, todėl yra įdomu, kas gi yra lenkų tautybės moteris Lietuvos žmonių požiūriu, kaip ji atrodo kitų akyse, kas jai būdinga, kuo ji išsiskiria.

Yra ištirtas lietuvių politinis pasaulėvaizdis (valstybė, įstatymas, valdžia. Lietuviç kalbos žodyne (Zabarskaitė 2010), vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje (ugnis, vanduo, namai, šeima, darbas, Europa, laisvė ir garbė) (Rutkovska, Smetona, Smetonienė 2017), žmogaus konceptualizavimas vakarų aukštaičių kauniškių šnektų žodynuose (Sakalauskienė 2018), išmintis lietuvio pasaulėvaizdyje (Smetonienė, Ganusauskaitė 2019), kalbos konceptas (Smetona, Smetonienė 2019), sąvokos kalba, tauta, valstybė žmonių pasąmonėje⁴ (Smetonienė, Smetona, Rutkovska 2019), draugo konceptas publicistikoje (Vaičiulytė-Semėnienė 2020), Rusijos konceptas Lietuviç kalbos žodyne (Gritėnienė 2020).

Nuostatai ir stereotipai, viešpatavę lenkų ir lietuvių santykiuose, turėtų atsispindėti kalboje⁵. Remiantis Dabartinės lietuviç kalbos tekstynu (toliau DLKT) šiame straipsnyje bus bandoma apibrėžti lenkę. Straipsnio tikslas – aprašyti, kaip lenkų tautybės moterį suvokia lietuvių kalba kalbantys ir rašantys žmonės, suvokti šių moterų atžvilgiu visuomenėje nusistovėjusias charakteristikas, išsiaiškinti, kokie lenkių požymiai yra pagrindiniai, ryškiausi, pasižiūrėti, koks lenkų tautybės moters paveikslas susidėlioja iš DLKT tekstų, kokie lenkės bruožai yra esminiai.

Empirinė medžiaga rinkta iš Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto DLKT⁶. Kadangi manoma, kad literatūroje stereotipai mažai keičiasi, jie tiesiog pereina iš vieno kūrinio į kitą, o publicistika daug greičiau atspindi visuomeninio ir politinio gyvenimo pokyčius (plačiau žr. Cidzikaitė 2007, 47 ir ten cituojamą literatūrą), tyrimui pasirinkti visi DLKT skirtingo žanro tekstai: grožinė literatūra, negrožinė literatūra, administracinė literatūra, publicistika ir sakytinė kalba. Į DLKT išplėstinės paieškos laukelį buvo paeiliui įrašomos visos žodžio lenkė vienaskaitos ir daugiskaitos linksnių formos⁷. Tokių užklausų rezultatas – 951 sakinys: grožinės literatūros – 275 sakiniai, negrožinės literatūros – 110 sakinių, administracinės literatūros – 2 sakiniai, publicistikos – 562 sakiniai ir sakytinės kalbos – 2 sakiniai. Iš tų sakinių analizei ir žodžio lenkė aprašymui atrinkti 142 sakiniai: neįtraukti sakiniai, kuriuose žodis lenkė vartojamas neutralia prasme, leksine prasme (keli tokie pavyzdžiai bus pateikti antroje straipsnio dalyje), ir sakiniai, kurie yra neinformatyvūs nagrinėjamam tikslui. Kadangi žodis lenkaitė reiškia „jauną lenkę“⁸, sakiniai su šiuo žodžiu irgi įtraukti į tyrimą. Su žodžiu lenkaitė rastas 91 sakinys: 27 grožinės literatūros sakiniai, 5 – negrožinės literatūros sakiniai ir 59 – publicistikos sakiniai; atrinkti 26 sakiniai, perteikiantys tam tikrą požiūrį į lenkų tautybės moterį. Kadangi Lietuviç kalbos žodynui (toliau – LKŽe) medžiaga buvo renkama iš 445 rašytinių ir rankraštinių šaltinių bei 492 vietovių iš visų lietuvių kalbos tarmių, jį galima traktuoti kaip įvairialypį tekstyną (plačiau žr. Gritėnienė 2020, 1). Dėl šios priežasties pavyzdžių buvo bandyta ieškoti ir LKŽe iliustraciniuose sakiniuose⁹, tačiau rasti tik keturi tinkami pavyzdžiai. Jie irgi bus pateikti straipsnyje su atitinkama nuoroda. Taigi straipsnis remiasi 158 sakinių analize.

Nagrinėjant sakinius, išeities tašku imama struktūrinė semantika, struktūrinis požiūris derinamas su kognityviniu, einama nuo žodžio reikšmės kaip kalbos vieneto turinio, atsirandančio iš žinojimo, kas pavadinama tuo kalbos vienetu, prie sakinio prasmės, kuris priklauso komunikacijos sferai ir yra pasakymų (predikacijos) rezultatas (žr. Gudavičius 2011, 117). Tyrime naudojami metodai – aprašomasis analitinis, gramatinė, semantinė ir statistinė analizės.

2 Lenkė lietuvių kalbos žodynuose ir DLKT

Lietuvių kalbos žodynuose lenkės apibrėžimas pateikiamas kartu su žodžiu lenkas. Lietuviç kalbos žodyne galima rasti tokį lenkės apibrėžimą: „lénkas, -ė – lenkų tautos žmogus“ (žr. http://www.lkz.lt/?zodis=lenkas&lns=-1&les=-1&id=18034530000). Dabartinės lietuviç kalbos žodyne apibrėžimas pateiktas kartu su žodžiu lenkai: „lénk‖ai – tauta, gyvenanti Lenkijoje, kalbanti viena vakarų slavų kalbų. ~as, ~ė – tos tautos žmogus“ (žr. http://lkiis.lki.lt/dabartinis). Bendrinės lietuviç kalbos žodyne galima rasti ne tik lenkės apibrėžimą, bet ir iliustracinių pavyzdžių: lénkas, lénkė – lenkų tautos žmogus: Lietuvõs lénkai. Pópiežius Jõnas Paũlius II bùvo lénkas. Móterç krepši̇̀nio rinktiṅ̀ ė nugalė́jo aikštẽlės šeimininkès lénkes. Tė́vas laik̇̃ ė savè lietuviù, õ pasè bùvo užsirãšęs lénku. (žr. http://bkz.lki.lt/?id=20184). Taigi lietuvių kalbos žodynuose pateikiamas vienodas žodžio lenkė apibrėžimas, kuris suteikia tik apibendrintą neutralią informaciją, o tyrimui aktualios informacijos niuansų gali įžvelgti tik kituose Bendrinės lietuviç kalbos žodyne pateiktuose iliustraciniuose pavyzdžiuose.

Visai kitaip atrodo medžiaga, gauta iš DLKT. Pagal sakiniais perteikiamą požiūrį į lenkę atrinktus sakinius galima suskirstyti į penkias grupes: neutralus požiūris, neigiamas požiūris, teigiamas požiūris, lygybės požiūris ir skriaudos požiūris.

Kaip buvo minėta pirmoje straipsnio dalyje, sakiniai, nusakantys kalbėtojo, pasakotojo neutralų, bešališką požiūrį į lenkų tautybės moteris, palikti nuošaly, nes sakiniuose žodis lenkė vartojamas leksine reikšme, t. y. tiesiog nurodoma moters tautybė, ir jokios papildomos semantinės informacijos apie lenkes šiais sakiniais neperteikiama, pavyzdžiui:

1. 1. 1. Autobuso gale važiavusi Jurovcuose gyvenusi 64-eriç metç lenkė žuvo vietoje. DLKT
2. 2. 2. Elena - iš grafç Tiškevičiç. Motina lenkė, tėvas rusas. Iš Sankt Peterburgo atsikėlusi čia prieš 12 metç. DLKT
3. 3. 3. Liūdną istoriją apie šį pusiau kroatą, pusiau lietuvį papasakojo lenkė mergina iš Vroclavo. DLKT
4. 4. 4. Tai buvo be galo mandagus žmogus, mėgo pabendrauti su studentais. Puikiai mokėjo lietuviç kalbą, buvo prieš karą Vilniuje, gerai pažinojo jo architektūrą. Pirmoji jo žmona buvo Vilniaus lenkė. Su juo daug kartç teko susitikti knygyne „Gräffe und Unzer“. DLKT

Kitas semantines grupes pakomentuosiu plačiau.

2.1 . Neigiamas požiūris

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos ir Lenkijos santykiai tam tikrais laikotarpiais buvo pakankamai komplikuoti, todėl nenuostabu, kad randama nemažai pavyzdžių, kuriuose lenkėsuvokiama arba interpretuojama neigiamai, išryškinami jos neigiami bruožai. Sakinius, kuriuose išsakomas neigiamas požiūris į lenkų tautybės moterį, galima suskirstyti į kelis pogrupius.

2.1.1 Sakiniais išsakomas priešiškumas lenkėms, nusistatymas prieš jas, pavyzdžiui:

1. 5. Kodėl Lietuvai atstovauja... lenkė? DLKT

2. 6. ...nusprendžiau prašyti panelės Jadvygos rankos ir širdies [...]. Visa mano padėjimo tragedija buvo tame, kad ji

   lenkė. Vidinė kova mane tiesiog vargino be pasigailėjimo. DLKT

3. 7. Netrukus Kazimiera gavo iš kun. Miluko atsakymą; jis pritarė jos norui tapti vienuole, bet tik ne lenkių vienuolyne.

   DLKT

4. 8. Esi purvina lenkė, o visi lenkai – vagys. Mama sako, kad lenkai – didesni vagys ir purvinesni negu čigonai.

   DLKT

5. 9. Ši užsienietė, greičiausiai žydė, šiaip ar taip, slėpusi ir neigusi savo žydišką kilmę, nusižengė moralei, kaip Dreifusas

   – kariniams principams, teigė vienas laikraštis, ji be jokios abejonės yra kalta – kaip ir Dreifusas. Be to, ji dar lenkė. DLKT

6. 10. – Gyventojai sunerimo dėl to, kad tarp surašinėtojç sąrašuose gali atsirasti ir nusikalstamo pasaulio elementç, visokiç lenkaičių, lupeikyčiç ir kitç, kuriems legalus užėjimas į butus būtç gera proga pasižvalgyti ten, o vėliau pas turtingesniuosius sugrįžti visiškai kitais tikslais. DLKT

7. 11. Teisindamasis Rucevičiui, jis rašė, kad suvokia savo poelgį – sužadėtuves su lenkaite - kaip didžiulę nuodėmę visuomenės akyse. Visgi manąs, kad inteligentas turi teisę asmeninį gyvenimą tvarkyti savarankiškai ir nepriklausomai. DLKT

Rasta dešimt tokių pavyzdžių.

2.1.2 Sakiniais išreiškiamas nenoras oficialiai būti laikoma lenke, pavyzdžiui:

1. 12. Sofija savarankiškai gynė savo tautybę: atsisakė įsirašyti lenke per gyventojç surašymą, nors luomą žymėjo

   „bajorė“, išdidžiai pakęsdavo direktorės pašaipą, kai ši atiduodavo mergaitei kontroliuojamus lietuviškus mamos laiškus, tarp kita ko, Vaižganto rašytus, tik mamos pasirašytus! DLKT

2. 13. Pasigyrė, kad jos velionis vyras buvo lietuvis, ir jos pačios tėvai dar mokėję lietuviškai, tik ji jau lenkė. „Kodėl lenkė?“ – pasiteiravau. „Taip pase parašyta“, – atsakė. DLKT

3. 14. Tarybos Prezidiumas nutaria: Pavesti Lietuvos Respublikos vidaus reikalç ministerijai pakeisti CUGERAITĖS Alinos, Prano, pase tautybės įrašą: vietoj „lenkė“ rašyti „lietuvė“. DLKT

Pasitaikė tik trys tokie pavyzdžiai. Jie paliudija kadaise buvusius istorinius faktus.

2.1.3 Sakiniais pažymima, kad lenkų tautybės moterys veikia tam tikru būdu lietuvių vyrus (žr. 15, 16, 18 sakinius) arba bando veikti taip, kad lietuviams būtų nenaudinga (žr. 17, 19 sakinius):

1. 15. Marijampolėje garsėjo tuomet seniausias gydytojas T. Smolskis, lietuvis, baudžiauninko sūnus, baigęs Peterburgo karo medicinos akademiją. Vedęs lenkę, jis nutautėjo ir su lietuviais inteligentais nebendravo. DLKT

2. 16. viskas ir visur girdėti tik lenkiškai, pagal kaunišką žodžiç tarimą. Labai greit karštieji patriotai sukrutėjo mėgindami lenkiškai tarti. O tikros lenkės sėkmingai lenkino karštuosius lietuvius „patriotus“. DLKT

3. 17. –Jums tuojau reikia keltis į Vilniç ir ten perkelti visą jūsç vadovaujamą įstaigą. – O kodėl taip jūs manote? – Lenkės nacionalistės prisigretino beveik prie visç Vilniuje vadovaujančiç vokiečiç nacistç ir dabar jiems diktuoja savo lenkiško nacionalizmo užsimojimus. DLKT

4. 18. Jau tuo metu intelektualç sukurtas neigiamas Jogailos įvaizdis leido atsakyti į klausimą, dėl ko ir kokiomis aplinkybėmis lietuviams reikia bijoti lenkç. Šias lenkç fobijas grakščia forma dar 1961 m. „Grynosios Lietuvybės žodyne“ aprašė Algirdas Landsbergis: „Su lenku kalbantis, reikia turėti paruošus peilį. „Tupi lenkas ant kalniuko, žiba akys kaip velniuko“ (...). Lenkių svarbiausias uždavinys yra vilioti istorines lietuviç asmenybes ir šiaip silpnavalius piliečius. Lenkai yra klastingi“. DLKT

5. 19. Ir lietuvės moterys reikalauja, kad su lietuviais būtç elgiamasi kaip su savarankiška tauta. Lenkėms pareiškus dėl to savo didžiausią pasipiktinimą, lietuvėms teko demonstratyviai išeiti iš susirinkimo. DLKT

Nustatyti devyni tokie pavyzdžiai¹⁰.

2.1.4 Sakiniais parodomas neigiamas pasakotojo požiūris į tam tikrą lenkės moters charakterio savybę, jos būdą. Rasta pavyzdžių, kuriuose pasakoma, kad lenkė gali būti prietaringa (žr. 20 sakinį), baikšti (žr. 21, 22 sakinius), pikta (žr. 23, 25 sakinius), bjauri (žr. 24, 26 sakinius), kaprizinga (žr. 27 sakinį), apsileidusi, nevalyva, netvarkinga (žr. 28 – 31 sakinius), nedorovinga (žr. 32 – 34 sakinius):

1. 20. Viena pateikėja, tekėjusi XX a. 9 dešimtmetyje, sakė norėjusi pati nusimegzti sau baltą ilgą vestuvinę suknelę, tačiau nuo tokios minties ją atkalbėjusi būsimoji anyta (lenkė), maniusi, kad tai „negerai“. Taip manyta ir XIX a. Prancūzijoje... DLKT

2. 21. Oro kovos ir susišaudymai vyko ir mums įsitaisius ūkyje, bet, prabuvus dar keletą dienç, frontas aprimo. V. Leparskas taip pat iškėlė lietuvišką trispalvę. Namuose gyvenanti lenkė labai bijojo ir prašė vėliavą nuimti, bet V. Leparskas, patriotinės nuotaikos pagautas, tos gyventojos prašymo neklausė. Vilniaus radijas griežė Lietuvos himną, dainas ir pranešinėjo naujienas. DLKT

3. 22. Graikijoje tarakonai beveik keturis kartus didesni nei Lietuvoje. Beje, jç labiausiai bijo lenkės. DLKT

4. 23. „Bet vandens tai turite“... Atsakiau, kad turiu, bet vis spyriojuosi, nes name netoli Operos teatro gyvenau pas piktą šeimininkę lenkę, turinčią kelis šunis, amžinai priteršiančius visus kampus... DLKT

5. 24. Vakar pjoviau šieną pas tokias lenkes. Bjaurios bobos! Stovi užpakaly ir sako: „Dobže, nespėšit!“ Tokį be rankenos dalgį įgrūdo, kad vakare maniau, kad mažiausia raktikaulis lūžo. DLKT

6. 25. ...ir tarp mūsç yra vienas kitas gobšuolis, skarmalais apsikarstęs savaitėmis nesiprausęs, kad žmonės labiau užjaustç, va, matot, ten tos dvi senės, lenkės, tai jos dėl mažiausio skudurėlio viena kitai akis drasko, pasimeldžia ir vėl už akiç dėl kokios virvelės ar maišeliuko ėdasi...

7. 26. O rėkimas tç lenkių bažnyčioj! (LKŽe)

8. 27. Baronas – pagyvenęs, plikas ir nuolankus žmogelis, išvargintas keturiasdešimties metç tarnybos ir savo kilmingos žmonos lenkės kaprizç, jos nepasotinamo noro blizgėti aukštuomenėje, – jaunuosius ponaičius sutiko nuoširdžiai ir be galo svetingai. DLKT

9. 28. Bet kodėl jis niršta ant jos, Sofi negalėjo suprasti: ar už tą kvailą brošiūrą, ar už jos koketavimą, ar kad gimė apsileidusia lenke, ar už visa tai kartu. Paskui staiga pati nustebdama susivokė, kad jo įtampa, prasiveržusi kažkokiu aklu įniršiu, nukreipta visai ne į ją... DLKT

10. 29. Domelis, neapsikentęs lenkės knarkimo, mat miegodavo tame pačiame kambarėlyje, ir smarvės, nes senutė nuo atvažiavimo dienos nebuvo apsilankiusi duše, išsikraustė... DLKT

11. 30. Žiūriu, o priešais stovi moteris, sena, labai sena, žila lyg sniegas, aukšta kaip senutė ir tvarkinga, iš karto matyti, kad ne lenkė. DLKT

12. 31. Visad jam buvau ištikima. Bet dėl kitç dalykç. Kai jis sako, kad nemoku rengtis. Arba kai sako, kad esu nevalyva

    lenkė ir kad nesusitvarkau. Dar jis mane vadina ištvirkusia palioke, ir aš... taip, to nusipelniau. DLKT

13. 32. Drujos vienuolynui vadovavo „ponios“ lenkės, kurios negailestingai išnaudojo religingas, patiklias kaimo mergaites. Vienuolynas dėl pelno imdavo skalbti miestelio gyventojç skalbinius. DLKT

14. 33. Čartoryska turėjo patefoną. Vieną pirmçjç modeliç, nelabai kokį, bet aš dar jç nebuvau nei mačiusi, nei girdėjusi. Keista, ar ne, kad toji sena lenkė nekentė žydç, bet mėgo muziką. Ji turėjo daugybę plokšteliç ir aš saldavau iš malonumo, kai ji uždėdavo kokią dėl mūsç... DLKT

15. 34. „Dar neseniai Vokietijos viešnamiuose dirbo daugiausia lenkės, tačiau, atsivėrus sienoms, jos susirado geresniç darbç, o ši darbo rinka pasislinko dar labiau į Rytus“, – sakė A. Binderis „Lietuvos rytui“. DLKT

Rasta penkiolika tokių pavyzdžių.

2.1.6 Sakiniuose kalbama apie tai, kad lenkų tautybės moterys skriaudė lietuvių tautybės žmones, pavyzdžiui:

1. 35. Beje, einant į gimnaziją Bokšto gatvėje dar bjauriau plūsdavo ir mėtydavo šiukšles į gimnazistiškas kepuraites lenkės prostitutės pro viešnamio (Subačiaus 3) langus; čia tik ir zuidavo vokiečiç kareiviai begėdiškai sagstydamiesi kelnes ir žvengdami... DLKT

2. 36. Tokia paliokė drįstanti ją įžeisti, kad ji lietuvė. LKŽe

Pasitaikė tik du tokie pavyzdžiai.

2.1.7 Sakinyje lenkės yra pašiepiamos ir kartu išreiškiamas negatyvus nusistatymas jų atžvilgiu – toks vartojimas užfiksuotas viename žodyne:

1. 37. Lietuviškoje–vokiškoje žodyno dalyje aiškinami tokie žodžiai: gudas „lenkas, kuris iš pietryčiç ribojasi su Prūsç Lietuva“, gudė „lenkė“, kartu pažymint ir jç pašiepiamą, niekinamąjį vartojimą; guduks „jaunas gudas, prastas lenkç vaikinas“, pa-gudoti (-oja) „kalbėti su lenkišku akcentu; prastai kalbėti“. DLKT

Aptiktas tik vienas toks pavyzdys.

Iš viso nustatyta 40 sakinių, kuriuose požiūris į lenkes yra neigiamas: 22 – publicistikoje, 13 – grožinėje literatūroje, 2 – negrožinėje literatūroje, 2 – LKŽe ir 1 – administracinėje literatūroje.

2.2 Teigiamas požiūris

Daugiau nei dvigubai, palyginus su neigiamo požiūrio sakiniais, t. y. 92 sakiniai, kuriuose lenkų tautybės moteris apibūdinama teigiamai, pabrėžiamos gerosios moters savybės, charakterio bruožai, išskirtinumas, viršumas prieš kitus. Šiuos sakinius, kaip ir neigiamo požiūrio sakinius, sąlyginai galima suskirstyti į pogrupius. Kiek sąlyginai dėl to, kad dažnai viename sakinyje pasakomos kelios teigiamos lenkės moters savybės. Dėl šios priežasties sakinių skaičiai, nurodyti prie kiekvieno pogrupio, sudėti kartu, viršys nurodytus 92 vienetus. Sakiniai suskirstyti į pogrupius pagal „ryškiausią“, labiau akcentuojamą, svaresnį požymį¹¹.

2.2.1 Sakiniais pažymima, kad lenkės yra tikinčios ir labai pamaldžios, pavyzdžiui:

1. 38. Arūnas, skulptorius iš Klaipėdos, studijç metais, prieš kokį ketvirtį amžiaus, nuomojo kambarėlį pas Vilniaus senbuvę, dievotą lenkę. Ir viskas klojosi gerai. DLKT

2. 39. Pradžioj Tosikas su mumis nevaikščiodavo, kol buvo gyvas jo tėvas, o ir motina, labai pamaldi lenkė, jo per žingsnį nuo savęs nepaleisdavo, bet kai paaugo, o subrendo jis labai greitai, tiesiog nepastebėjom, kada jis tokiu milžinu Samsonu tapo... DLKT

3. 40. Nagrinėdamas lenkių bajoraičiç raštingumą Wacławas Urbanas į pirmąją vietą iškėlė religinį faktoriç, berods

   kiek nepagrįstai sumenkinęs šeimos tradicijos ir tautinės priklausomybės veiksniç įtaką alfabetizacijos lygiui. DLKT

4. 41.jis pats išauklėtas veikiau kaip austras, o ne kaip lenkas; viena iš dviejç jo seserç, pilkçjç seserç ordino Motina

   ir įkūrėja, be abejo, buvo lenkė; tačiau apie antrą seserį, šv. Petro Klavero misijç sodalicijos įkūrėją, taip tiesiai to nebūčiau galėjęs pasakyti. Visi trys gerai kalbėjo lenkiškai, tačiau su kažin kokio, ar tik ne vokiško, akcento atgarsiu. DLKT

Rasti aštuoni tokie pavyzdžiai.

2.2.2 Sakiniais nurodoma, kad lenkės yra išsilavinusios, pavyzdžiui:

1. 42. Aleksandra sunkiai susirgo. Nuo mirties ją išgelbėjo gydytoja lenkė ir parūpinusi jai vaistç žydė Raisa Georgjevna. DLKT

2. 43. Bėgant laikui mergaičiç lavinimo lygis kilo. Tam įtakos turėjo karališkojo dvaro atsikėlimas į Vilniç, vis dažnėjančios mišrios lietuviç didikç santuokos su lenkėmis, dažnai pasižyminčiomis aukštesniu apšvietos lygiu. DLKT

3. 44. ... į Lenkiją išvyko patyrusios į konservatoriją pertvarkytos Vilniaus muzikos mokyklos pedagogės lenkės. Motyvuojant etatç mažinimu, 1949 m. iš Lietuvos konservatorijos buvo atleisti O. Karvelienė, A. Klau, dar keli pedagogai. DLKT

4. 45. Lenkių buvo joj mokytoja. LKŽe

5. 46. Jo vertėja, lenkaitė, labai užsikosėjo. DLKT

6. 47.pasikalbėjome su visai malonia ir, jaučiau, išprususia (štai ko slapčiomis jai, – o gal ne vien jai, – pavydėjau:

   išprusimo, žiniç, mokslo) lenkaite, gal net kokia aristokrate DLKT

Rasta dešimt tokių pavyzdžių.

2.2.3 Sakiniais aprašomas lenkų tautybės moterų gailestingumas, pavyzdžiui:

1. 48. Eidamas Didžiąja gatve, sutikau mūsç bendrabučio (buv. Lietuviç banko patalpose, Didžiojoje gatvėje priešais centrinį paštą) sargienę lenkę, kuri mane įspėjo, kad naktį buvo daroma krata ir aš buvau ieškomas. DLKT

2. 49. Kai lenkiuko nebūdavo namie arba jis miegodavo, senė lenkė paslapčiomis nunešdavo Verutei maisto, tačiau kol sūnus namie, nuo degtinės susilaikydavo. DLKT

3. 50. Neramu buvo palikti ligonį be nuolatinės priežiūros. Tomis valandomis, kada man reikėjo būti bibliotekoje, pasamdėme sesutę vienuolę, lenkę, kad ji mane pavaduotç. DLKT

4. 51. Bet, kaip dažnai atsitinka gyvenime, globėjai kratėsi savo pareigç ir ieškojo žmogaus, kuriam galėtç uždėti sunkias ir atsakingas vaikç auklėjimo pareigas. Toks žmogus atsirado: tai buvo jauna ponia Žilevska, lenkė iš Berdičevo. Atvykus į Ručinius, ji perėmė globos pareigas. DLKT

Pasitaikė šeši tokie pavyzdžiai.

2.2.4 Sakiniais kalbama apie lenkių tautybės moterų kilnumą, padorumą, geranoriškumą, pavyzdžiui:

1. 52. Atsisveikinant Vladas Bagdonas gražiai padėkojo – Vienoje gyvena ir lietuviç, bet atsisveikinti su mumis atėjo

   lenkės, ir tai nuostabu. DLKT

2. 53. Norėdamos atsidėkoti puikç gimtadienio vakarėlį Jurgitai surengė lenkės. „Gimtadienio rytą į mano kambarį įsiveržė dvi lenkės ir uždainavo: „Sto lat, sto lat!“ – prisiminė Jurgita, prasitarusi, kad pirmą kartą gyvenime ją pasveikino lenkiškai. DLKT

3. 54. Kreipiuosi padorumo vardan kaip į žmogç, kaip į lenkę. DLKT

4. 55. Iš tiesç buvo dar labiau suteršta, nes laikė Brukliną „saugiu“, be to, gėda atrodė juo baisesnė, kad buvo lenkė, katalikė, savo krašto ir laiko vaikas, kitaip sakant, jauna moteris, auginta tokiais griežtais puritoniškais draudimais ir seksualiniais tabu lyg kokia Alabamos baptistė. DLKT

5. 56. „Imk, imk!.. Valgyk dar!.. Būsi stiprus!“ – paragino Hanka ir drąsinamai nusišypsojo, šitai lenkės moka!.. DLKT

Nustatyti devyni tokios prasmės sakiniai.

2.2.5 Sakiniais nusakoma, kad lenkės moterys yra visapusiškai gabios ir talentingos. Jos gali būti dainininkės, dailininkės, profesorės, kompozitorės, mokytojos, gydytojos (žr. 42 sakinį), vertėjos (žr. 46 sakinį), pavyzdžiui:

1. 57. Per visą mano atmintį eina visi šitie mūsç pokario metç dainininkai, žvaigždės. Pradžioje buvo Jadvyga Petraškevičiūtė, lenkė Jadziūnė. Nuostabus sopranas, nuostabi dainininkė – ir graži. DLKT

2. 58. – Tai gal girdėjote Madam Modžijevską „Marijos Stiuart“ spektaklyje? Ji lenkė kaip ir aš. Visos šios asmenybės yra žvaigždės. Suprantate – kaip žvaigždės danguje? Jei nebūtç žvaigždžiç danguje, mes visi vaikščiotume kaip ožkos panarintomis galvomis. DLKT

3. 59. Švęsdami tūkstantmetį nuo krikščionybės įvedimo Lenkijoje, lenkai išprašė, kad Vatikanas šia proga išleistç specialç pašto ženklą. Projektą paruošė lenkė dail. Dambrowska. Piešinys vaizdavo karalienę Jadvygą, šalia jos: iš kairės pusės Aušros vartç šventovė, iš dešinės Krokuvos universiteto kiemas. DLKT

4. 60. Įspūdingiausias straipsnis – verstas iš anglç kalbos, rašytas lenkės profesorės Halinos Filipowicz, kurį noriu įdėti į antologiją kaip stimulą, rodantį, ką galima padaryti su medžiaga, kuri iš dalies priklauso ir mums. DLKT

5. 61. Koncertą, pasirodo, rengia vakare kažkurioje kirchėje su gražia lenkaite kompozitore. DLKT

6. 62. Prancūzç kalbą dėstė mokytoja Rožė Paulovičiūtė, vidutinio ūgio, šviesiaplaukė, ilgakasė lenkaitė. DLKT

Rasti septyni tokie sakiniai.

2.2.6 Sakiniais pažymima, kad lenkės yra labai gražios ir išsiskiria iš kitų tautybių moterų, pavyzdžiui:

1. 63. Vieną kartą pakviestas vertėjauti atvykęs radau gražuolę lenkę dvarininkę ir jos kumetį lietuvį. Dvarininkė ilgai dėstė lenkiškai, kad jos kumetis esąs komunistas, gavęs iš bolševikç konfiskuotą jos karvę ir kad ji reikalaujanti tą karvę grąžinti. DLKT

2. 64. Ieško ir atranda sau grožybes kūno ir dūšios tarp lenkių, gudžiç ir vokietkç. LKŽe

3. 65.taip pat Natanas ir jo pasibaisėtini vaidai su Sofi, ir visos tarpusavyje susijusios ir vis sunkėjančios aplinkybės, pastūmėjusios tą vargšę gražuolę lenkę lininiais plaukais stačia galva į pražūtį, kankino man atmintį kaip pasikartojantis ir neišgydomas tikas. DLKT

4. 66. Be to, Vilniaus lenkai dar nebuvo pradėję evakuotis, tad miesto gatves šlifavo daugybė dailiç ir pasipuošt mokančiç lenkaičių. DLKT

5. 67. Į mus žiūri net persikreipę. Niekaip neraukia, kas mes tokios. Aišku, kad ne lenkės, bet į amerikietes nė iš tolo nepanašios. Nutariam, jog būtç prastai, jei palaikytç mus rusėmis ar lietuvėmis. DLKT

6. 68. Kalbėjo rusiškai, nors buvo panaši į Užupio kiemç lenkaitę. DLKT

7. 69. Tadas buvo tik ką vedęs labai gražią lenkaitę, ir jiedu sudarė nuostabią porą: abu buvo tokie puikūs blondinai, kad net žmonės gatvėje atsisukdavo į juos. DLKT

Dar žr. 57, 61 sakinius. Rasta penkiolika tokių sakinių.

2.2.7 Sakiniais nurodoma, kad lenkės yra sportiškos, pavyzdžiui:

1. 70. Tarp moterç pasaulio čempionate triumfavo lenkė Katarina Šotynska. DLKT

2. 71. Europos čempioniç titulą Prancūzijoje gins lenkės. DLKT

3. 72. Savo pogrupyje po pralaimėjimo lenkėms mūsç šalies žaidėjos po 3:0 nugalėjo Botsvano bei Etiopijos komandas ir užėmė antrą vietą. Pirmos – lenkės. DLKT

4. 73. Pirmąjį susitikimą laimėjo lenkaitės 24:21, antrosios rungtynės baigėsi lygiosiomis – 19:19. DLKT

Pasitaikė devyni tokie sakiniai.

2.2.8 Sakiniais nusakoma, kad lenkės yra pasitikinčios savimi, žinančios savo vertę moterys, pavyzdžiui:

1. 74. XIX a. lenkç rašytoja Orzeszkowa (Lietuvoje daugiau žinoma kaip Ožeškienė) irgi visur minima savo ilgąja pavarde. Tačiau dabar ji būtç tik Orzeszko. Beje, bendraujant neoficialiai, kai norima pabrėžti, ar moteris ištekėjusi, ar ne, lenkės nevengia prisistatyti ir senovine savo pavardės forma. Panašiai daro ir Amerikos lietuvės. DLKT

2. 75. ... jai patiko Vycka Ir ne vien todėl, kad Vycka taip pat juodbruvis ir žvitriç akiç (tai kas, kad žemažiūris), – o daugiau dėl to, jog vos ryte kėlęs, jis tuoj pabučiuodavęs Hankai rankutę, dar šiltą ir Hankos paslaugiai iš po antklodės atkištą; „lenkėms, žinok, tokie mandagumai širdeles tirpdyte tirpdo“, – sakydavęs man, tarsi aš to būčiau nežinojęs DLKT

3. 76. Bobos, lenkiškai marmaliuodamos, be jokios sarmatos rėkia: pienkna viežba, vysoka, pientnascie rubli. Mūsiškai būtç: graži verba, aukšta, penkiolika rubliç. Matyt, tik pavilniç lenkės gali būti tokios drąsios, dzūkeliui su jomis nėr ko lygytis. Po valandėlės visas turgus tik ir mirgėjo tç verbç viršūnėmis DLKT

Aptikti keturi tokie sakiniai.

2.2.9 Sakiniais aprašoma, kad lenkės moterys yra įtakingos, darančios kitiems poveikį, pavyzdžiui:

1. 77. Kiek buvo senosios religijos išpažinėjç? Kažkuria prasme tai net nėra svarbu, nes lietuvius nuo mažens auklėjusios žindyvės lenkės ir rusės jau buvo didžiajai daliai žmoniç pravedę „katekizaciją“. Tad jie numanė, kas čia dedasi, ir apytiksliai nutuokė apie Dievą DLKT

2. 78. Kugelio ana kiek! – šūktelėjo Stanislava ir virš padėklo ištiesė žiedais apmaustytą ranką. – Na gerai, dar tris porcijas, – nusileido jos spaudimui Šmulė, neabejingas kugeliui ir lenkėms. DLKT

3. 79. Pati krikščionybė ypatingo nepasitenkinimo Mindaugo domene ir Nalšioje nesukėlė: rusiç ir lenkių žindyviç išnešiota lietuviç diduomenė ėjo tipišku sinkretinimo keliu, išoriškai priimdama vyriausiąjį krikščioniç Dievą DLKT

4. 80. tai prisidėjo ir prie SLA nutarimo priiminėti ne tik draugijas, bet ir pavienius asmenis, tačiau ne visada gelbėjo – daug lietuviç vedė lenkes ir liko prie lenkç, kaip ir mažiau sąmoningi bei nenorėję vėl apsikrauti mokesčiais naujç bažnyčiç statyboms [972, p. 85]. DLKT

Rasti aštuoni tokie sakiniai. Dar plg. su šio straipsnio 15–19 sakiniais.

2.2.10 Sakiniais pažymima, kad lenkės yra labai gerai vertinamos ir joms teikiama pirmenybė, pavyzdžiui:

1. 81. Marija Kazimiera turėjo 12 kambariniç, iš kuriç 11 buvo prancūziç ir 1 lenkė (32, p.462). Buvo du virėjai – prancūzas, gaminantis karalienei, ir lenkas, gaminantis dvariškėms ir dukrai Teresai Kunegundai (32, p.462).

   DLKT

2. 82. Nors teisine ir ekonomine padėtimi I Lietuvos Statuto laikç bajorė pranoko lenkę, tačiau tai neatsispindi nei kreipinyje, nei subskripcijoje. DLKT

3. 83. „Ir aš pirmąkart gyvenime pamačiau lenkus. Susižavėjimo ir džiaugsmo ašaros paplūdo man iš akiç; aš susivokiau esanti lenkė!“ DLKT

4. 84. Juk aš slėpiau, kad esu lietuvininkė. Net kartą paklausta, kodėl toks keistas mano kalbos akcentas, aš išsigyniau,

   šokausi aiškinti, kad esu lenkė. DLKT

5. 85. Man 18 metç, ūgis – 180 cm, lenkas. Noriu susipažinti su simpatiška mergina, pageidautina lenke. Andžejus, tel. 46-27-28, Vilnius. DLKT

6. 86. ...be žalingç įpročiç vyriškis nori susipažinti su padoria, simpatiška, namç jaukumą, nuoširdumą, ištikimybę vertinančia mergina lenke. DLKT

Nustatyti šeši tokie atvejai.

2.2.11 Sakinais nurodoma, kad lenkės yra laikomos draugėmis arba norėtų būti draugiškos, pavyzdžiui:

1. 87. Vieną popietę, eidamas į meriją, jis pasiėmė su savimi gerai prancūziškai kalbančią draugę lenkę. DLKT

2. 88. Lenkiukas girtas išėjo į naktinę pamainą. Domelis, išlydėjęs dėdę, pradingo. Verutė neatsiejamai susibičiuliavo su mama lenke. Senė naujajai draugei ir pavalgyti davė, ir šimtą gramç įpylė, ir kompaniją palaikė. DLKT

3. 89. 1905 m. viename gana gausiame moterç politiniame susirinkime, kur sykiu dalyvavo lenkės, žydės, lietuvės ir gudės, lenkės norėjo lietuves patraukti į savo pusę. DLKT

Aptikti trys tokie pavyzdžiai.

2.2.12 Sakiniais pažymima, kad „tikrosios“ lenkės iškeliamos aukščiau už „netikrąsias“, pavyzdžiui:

1. 90. Nei darbas, nei aplinka čia jai nepatiko. Gyvendama Lenkijoje suprato, kad labai skiriasi nuo tikrç lenkaičių

   ir negali vadintis lenke. Mokytojos darbas jai irgi buvo ne prie širdies. DLKT

2. 91. Savivertė Ana laikė save tikra lenke. Atvykdama į Žemaitiją nemokėjo nė vieno žodžio lietuviškai. DLKT

3. 92. Lenkç kalba buvo privaloma tik lenkams. Ją dėstė Morawska, nedidelio ūgio, neišvaizdinga, pagyvenusi pana, tikra lenkė. Jos pamoka būdavo tarp bendrçjç pamokç dukart per savaitę. Per jos pamoka mes, kitataučiai, išeidavome į sporto salę, o jeigu buvo paskutinė pamoka, eidavome namo. DLKT

4. 93. Matkevičienės atvejis be galo įdomus. Ji buvo grynakraujė lenkė, tikrai gimusi prie Krokuvos. Didžiojo Karo metu Eleonora ištekėjo už sąmoningo lietuvio Leono Matkevičiaus, atvyko su juo į Lietuvą (Kalvesalio km. netoli Daugėliškio). DLKT

Nustatyti keturi tokie pavyzdžiai.

2.2.13 Sakiniais pasakoma, kad lenkės moterys yra darbščios, pavyzdžiui:

1. 94. Ir vis nauji iš visç šaliç tebeplūsta! Jau visa aikštė ties šunturgiu pilnutėlė. Pusaklėj žibintç šviesoje įžiūriu senutes lenkes, kojiniç fabriko „Sparta“ pirmūnes, neseniai iš kalėjimç paleistus recidyvistus ir pirmąsyk ten pakliuvusius vaikinus, matau abiturientes... DLKT

2. 95. Mano šeimininkės - lenkės, su kuriomis aš labai gerai sugyvenau, laukė mūsç su puikiai paruoštais pietumis.

   DLKT

3. 96. Lukas parskuodė į namus ir, neradęs tėvo (motina jau senokai buvo mirusi, tad gyveno juodu vieni, be jokios tarnaitės, tik kaimynė lenkė kas šeštadienį išplaudavo kambariç grindis ir palaistydavo kelias, kažkada motinos labai puoselėtas, gėles) ... DLKT

4. 97. Pirmoji tikra veikianti bažnyčia, kurioje prasidėjo mano pažintis su Dievu, buvo Šv. Rapolo, į ją mane nusivesdavo senutė lenkė, padėdavusi Mamai mus auginti. DLKT

Rasti keturi šios reikšmės sakiniai. Dar žr. ir šio straipsnio 50 bei 51 sakinius.

2.2.14 Sakiniais aprašoma, kad lenkės yra savo krašto patriotės, pavyzdžiui:

1. 98. Vandos tėvas, pigiç vilnos audiniç gamintojas, dukterį anksti išmokė vokiečiç kalbos, ir ta vokiškai kalbėjo, kaip ir Sofi, laisvai, be jokio akcento, tačiau širdimi ir siela buvo lenkė. Sofi buvo sunku patikėti, kad žmogaus krūtinėje, tegul ir karštç patriotç krašte, gali tilpti šitoks įnirtingas patriotizmas. DLKT

2. 99. Tuo tarpu stiprios Lenkijos katalikiç moterç organizacijos kaltina feministes Bažnyčios mokymo iškraipymu siekiant savç politiniç tikslç, pabrėždamos, kad lenkių moterç vaidmuo išsaugojant tautinę kultūrą įvairiç okupacijç metu istorijos bėgyje suteikė joms tokį socialinį statusą, kurio niekuomet neturėjo Vakarç šaliç moterys. DLKT

Tai patvirtina ir šio straipsnio neigiamo požiūrio 15–17 sakiniai: jos veikė savo šalies, kultūros labui. Dar žr. 103 ir 104 sakinius.

2.2.15 Sakiniuose nurodoma, kad lenkės dažnai būdavo iš kilmingų ir turtingų šeimų, pavyzdžiui:

1. 100. Pavyzdžiui, į pačias imdavo lenkaites, nes jos buvo turtingesnės. O su skurdžiais rytiečiais net bendrauti nenorėjo. DLKT

2. 101. – Aš – lenkaitė, lietuviškai kalba tik chlopai. DLKT

3. 102. Pažymėtina, jog ir pirmoje amžiaus pusėje moterys susirašinėjo nevienodai. 1500–1551 m. mažiausiai rašyta pirmaisiais trimis dešimtmečiais, o intensyviausias buvo 5-asis dešimtmetis. Daugiausia turime išlikusiç lenkių ir tik keletą LDK moterç laiškç: Barboros Radvilaitės motinos Barboros Radvilienės, Bielsko vaivadienės Elžbietos Radvilaitės-Sieniavskos ir Ivano Kopčio našlės kunigaikštytės Marijos Palubinskaitės. DLKT

Dar žr. šio straipsnio 27, 40, 63 bei 107 pavyzdžius.

2.2.16 Atskirą pogrupį sudarytų sakiniai, kuriuose kalbama apie Lietuvos lenkes, jų požiūrį į save, į savo šalį Lietuvą, patriotiškus jausmus Lietuvai, jų padorumą, kas irgi priskirtina prie teigiamo požiūrio į lenkų tautybės moterį, pavyzdžiui:

1. 103. Demokratiškumas čia buvo suvokiamas tikrai giliai, net pati direktorė galvojo, kad jai, Lietuvos lenkei, reikia mokėti lietuviškai, todėl vaikščiojo mokytis su viena savo mokine Ieva Petravičiūte. DLKT

2. 104. Įsitikinusi, kad Lietuvos lenkç sąjungoje esama nemaža ekstremistç, komunistinės sistemos garbintojç, sušaukė draugijos valdybos susirinkimą ir atsikratė minėtos politinės organizacijos priklausomybės... „Aš pati esu lenkė ir manęs niekas „nenulenkins“, – aiškina ponia Teresė. – Tačiau noriu, kad Lietuvoje taikiai sugyventç visç tautybiç ir tikėjimç žmonės. DLKT

3. 105. Moterys išklausė L. Didžiulienės, S. Didžiulytės, J. Juškytės, Zubovienės pranešimus apie moters padėtį Lietuvoje, apie rusiç, lenkių moterç kovą už lygiateisiškumą. DLKT

4. 106. visokiç kiauliç toje Halėje slankioja, valkatç, benamiç, tik ir taikosi iš kvaišelio ar ubago paskutines kapeikas išplėšti, ir pas mus čia keli tokie ateina, bet mūsç daug, ypač moteriškiç, senç Vilniaus lenkių, tai tos kad pakels triukšmą, Dievo vardu tuos niekšelius į pragarą pasiçs, dar bažnyčios valdžia prigrasins, taip tie nieko nepešę dažniausiai ir pasitraukia. DLKT

5. 107. Aš esu lietuvaitė! – lėtai, pabrėždama kiekvieną žodį, pasakė Emilija. Mintyse pati nusistebėjo: kodėl pasakė „lietuvaitė“? Juk iki šiol save vadino lenkaite? Grafaitės išdidumas generolą įsiutino. DLKT

Kaip minėta, iš viso nustatyti 92 sakiniai, kuriuose požiūris į lenkes yra teigiamas: 45 – publicistikoje, 31 – grožinėje literatūroje, ¹⁴ – negrožinėje literatūroje ir 2 – LKŽe.

2.3 Lygybės požiūris

DLKT be neigiamo ir teigiamo požiūrio į lenkų tautybės moteris, galima aptikti sakinių, kuriuose nėra lyginamos lenkės ir lietuvės, jos nėra priešpastatomos: vienais atvejais, jos vertinamos kaip vienavertės arba labai panašios (žr. 111–114, 118 sakinius), kitais atvejais nurodoma į lietuvių sulenkėjimą ir skirtumo tarp lenkių ir lietuvių niveliavimą (žr. 108–110, 116 sakinius), dar pasitaikė porą sakinių, kuriuose bandoma panaikinti šitą suniveliavimą ir padaryti skirtumą tarp lenkės ir lietuvės (žr. 115, 117 sakinius):

1. 108.Kurše, dar jaunystėje iš protestantç tikėjimo perėjo į katalikybę ir vedė, kaip galima numanyti iš pavardės, nebe

   vokietaitę, o jau lietuvę ar lenkę grafaitę Vodinską, Palenkės kaštelionę. DLKT

2. 109. Aitučiç sūnus ir dukra tuojau pat susidraugavo su mano vyresniuoju broliu Henriku. Po keliç dienç gavome kambarį pas vieną lenkę ar sulenkėjusią lietuvę. DLKT

3. 110. Joana dar tebebuvo lenkç kultūros įtakoje, namuose kalbėjo lenkiškai, skaitė lenkišką spaudą. Pažintis su jaunuoju Marijampolės gydytoju Kaziu Griniumi paskatino Joaną apsispręsti, kas ji – lenkė ar lietuvė. Matyt, nulėmė gyvenamoji vieta, gyvenimo patirtis ir jausmai. DLKT

4. 111. Atvykėlė būna santūresnė, neišlepinta, tenkinasi mažu atlyginimu. Šeimininkas, samdydamas vokietę, turėtç jai mokėti 2000, o svetimšalei (lenkei, lietuvei, čekei, meksikietei) – tik 400 Vokietijos markiç. DLKT

5. 112.iš viso šio vaidinimo supratau tik tiek, kad tai buvo viena naktis su lavonu, kuris pasiautėjo su mergom. Tarp

   jç buvo rusė, lenkė ir, žinoma, dorovinga lietuvaitė. DLKT

6. 113. „Nadeždos“ darbuotojos konstatuoja, kad seniausias pasaulyje paslaugas teikiančiç lenkių Vokietijoje mažėja, daugėja rusiç, lietuvių, čekiç. DLKT

7. 114. Aš tik stebėjausi, kad neužeini mėsos nusipirkti. Aš galvojau, ar ir vėl viena vargšė čia apsigyveno. Matyt, kad svetimšalė. Ar lenkė? – Ne, lietuvė. – Lenkė ar lietuvė – vis tiek. DLKT

8. 115. Ǔmai prie guvernanto atsidūrusi Emilytė visai nevaikiškai paklausė: – Pone Volfai, aš lietuvė ar lenkė? Kas mano tėvynė – Lietuva ar Lenkija? – Sunkç klausimą man uždavėte la comtesse, sunkç Nacione Polone, gente Lithuanus, – pasakė Emilytė DLKT

9. 116. Tą vakarą jis tiktai paklausė: – Maška, tu lietuvė? lenkė? baltarusė?.. – Oi, Juzikai, aš ir pati nežinau! Mūsç kaime visi keliom kalbom kalbėjo: lenkiškai, lietuviškai, po prostu DLKT

10. 117. – Jūsç šviesybe, noriu dar paklausti: aš lietuvaitė ar lenkaitė? Mano tėvynė Lenkija ar Lietuva? – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė! Štai kas ir tavo, ir mano, ir visos garbingos Pliateriç giminės tėvynė DLKT

11. 118. matyti, kad LDK moterç laiškuose, ypač lenkiškuose, laikytasi „Ars dictaminis“ taisykliç. Jç rašyti laiškai šiuo požiūriu nesiskyrė nuo lenkių: juose rasime visas laiško dalis. DLKT

Tokių sakinių pasitaikė 11: 6 – publicistikoje, 4 – grožinėje literatūroje ir 1 – negrožinėje literatūroje.

2.4 Skriaudos požiūris

Dar DLKT galima aptikti sakinių, kuriuose kalbama apie lenkų tautybės moterų nelengvą padėtį Lietuvoje ir patiriamas skriaudas. Apie tai, kad lenkėms buvo sunku gyventi ir dalis lenkų turėjo trauktis, nusakoma 124 ir 126 sakiniuose. Apie tai, kad jos buvo žeminamos, apie norą jas įskaudinti, aprašoma 127 ir 128 sakiniuose. Apie tai, kad jos buvo įžeidinėjamos ir skaudinamos dėl kitų padarytų skriaudų, galima suprasti iš 125, 129 ir 130 sakinių. Kad lenkų tautybės moterys buvo diskriminuojamos parodo 119–123 sakiniai (dar žr. 105 sakinį). Jos kartais net netekdavo gyvybės už pagalbą kitiems – žr. 131 sakinį. Kaip jau buvo minėta, ir žodyne užfiksuoti žodžiai, vartojami lenkams paniekinti ir pašiepti (žr. 37 sakinį).

1. 119. Gintaras ALABURDA Klausimç ir atsakymç biuras Kodėl Lietuvai atstovauja lenkė? Girdėjau, kad teisėjç korpuse per dailiojo čiuožimo čempionatus Lietuvai atstovauja lenkė!? Kodėl? Ar mūsç federacija apie tai žino?

   DLKT

2. 120. Marijampolės lenkė S. Rutkovska panoro kurti ir lenkišką mokyklą, su prašymu kreipėsi į apskrities valdžią dėl leidimo įkurti mokyklą ir to leidimo negavo, ji išreiškė pasipiktinimą: „Kur aukščiausioji manifesto visiems paskelbtoji lygybė, jei Griniuvienei leidžiama lietuvišką mokyklą atidaryti ir laikyti, o man, lenkei, ne“. Tuomet teko ir Griniams padėti. DLKT

3. 121. Net jei statistikos požiūriu nedidelis, lenkç ir lietuviç sutapimas yra didesnis nei kitç grupiç, tačiau pamėginkime rasti lenkės žmonos nuotrauką ant lietuviško žurnalo viršelio, – bus sunku. Kas tai – išliekantys stereotipai? DLKT

4. 122. Tam tikros sveiko proto prielaidos (lenkės žmonos nuotraukos ant lietuviško žurnalo viršelio stygius apibūdinamas kaip „nenoras pripažinti lenkiškumą“; arba viešajame gyvenime „nepastebimas“ lietuviç ir lenkç susigiminiavimas laikomas pakankama prielaida teigiant, kad lenko tapatybę nenorima apibūdinti kaip lygiavertę visuomeniniame gyvenime) pagrindu keliama hipotezė turėtç būti tikrinama, bet ne konstatuojama. DLKT

5. 123.aiškinama, kad čia Lietuva, ir kas Lietuvoje gimė, tas lenku būti negali. Kai pagyvenusi moteris kreipėsi į valdybą

   dėl paso ir paprašė įrašyti ją lenke, savo nuostabai sulaukė atsakymo, kad ji gimė Lietuvoj, todėl galinti būti tik lietuvė, o ne lenkė. DLKT¹²

6. 124. Kaip lenkė, su pirmçjç repatriantç banga ji išvažiavo, tikriausiai, į Gdanską, ir jos pėdsakai dingo. DLKT

7. 125. Teko nakvoti netoli Naugarduko. Pasiprašėme nakvynės vienos lenkės. Ji nenorėjo su lietuviais nė kalbėti. Zenona nesusivaldė ir lenkę pavadino Lietuvos priešu, nuo amžiç lindusiu į Lietuvos žemes. DLKT

8. 126. Žiūrėdama į šitą seną prisikentėjusią lenkę Vera Iljinična pamatė save pačią, savo Urale likusią praeitį ir nieko gera nežadančią ateitį. DLKT

9. 127. Puikiai kalbi vokiškai, kaip tikra vokietė. Komendantas sako, kad esi lenkė, bet aš nelabai tikiu. Cha! Lenkės tokios gražios nebūna. – Ji karštligiškai bėrė žodžius, vesdama Sofi į grėsmingai tamsią nišą sienoje. – Visos lenkės čia tokios prastos, negražios, tokios lumpig, niekam tikusios. DLKT

10. 128. Katedroj, Šv. Mikalojaus, Šv. Jono bažnyčiose didesnis lietuviç būrys. Valė patirdavo tikrą pasitenkinimą, beveik ekstazę, kai jie pergalėdavo lenkes moterėles, jç negarsç giedojimą. Tada nebegalvodavo apie garbę Dievui? Svarbiausia buvo - nugalėti. Studentç veidai degte degė, žvilgsniai beveik plėšrūs: mes čia šeimininkai, mūsç čia sostinė! Kartais lenkės verkdamos išeidavo iš bažnyčios... DLKT

11. 129. Rėkiau apie jos neištikimybę man, mums, apie Baumgėrtelį, koks jis niekšas, kaip jis viską mums diktuoja, kad jis nori sunaikinti Lietuvą. Paskui ją įžeidžiau, pasakęs, kad jai galbūt ir tas pats, nes ji – ne lietuvė, o lenkė ir taip pat nori Lietuvai blogo. DLKT

12. 130. V. Trumpa rašė: man tose demonstracijose kai kas nepatiko, ypač kai vienas labai patriotiškai nusiteikęs studentas viešai auditorijoje spjovė gražiai lenkaitei studentei į veidą. DLKT

13. 131. Kaunas – IV fortas 698 žydai, 402 žydės, 1 lenkė, 711 inteligentç žydç iš geto, kaip represija už sabotažo

    aktą 1812. DLKT

Tokių sakinių nustatyta 15: 8 – publicistikoje, 5 – grožinėje literatūroje ir 2 – negrožinėje literatūroje.

3. Apibendrinimai ir išvados

Straipsnyje remiamasi 158 sakinių analize: 154 yra DLKT, o 4 – LKŽe. Iš DLKT daugiausia atrinkta publicistikos sakinių¹³ (81 sakinys), mažiau – grožinės literatūros14 (53 sakiniai), dar mažiau – negrožinės literatūros (19 sakinių) ir tik 1 sakinys – iš administracinės literatūros.

Daugiausia sakinių lenkų tautybės moters atžvilgiu teigiami – 92 sakiniai, neigiami – 40 sakinių, 15-oje sakinių kalbama apie lenkių patiriamą skriaudą, 11-oje sakinių matyti lietuvės ir lenkės lygiavertiškumas.

Iš DLKT lenkės bruožai atsiskleidžia keliais esminiais semantiniais aspektais: psichiniu (tikinčios, pamaldžios, gabios, prietaringos, baikščios), psichosocialiniu (gailestingos, kilnios, geranoriškos, draugiškos, piktos, kaprizingos), socialiniu (kilmingos, gerai vertinamos, priešiškas nusistatymas), fiziniu (gražios, sportiškos) ir buitiniu (darbščios, apsileidusios, netvarkingos) aspektais.

Išnagrinėjus atrinktą medžiagą, LKŽe teikiamą lenkės apibrėžimą galima papildyti lenkėms būdingais bruožais. Ryškiausi, dažniausi sakiniuose yra šie: lenkės yra gražios, išsiskiriančios savo išvaizda iš kitų moterų, jos yra išsilavinusios, sportiškos, kilnios, padorios, geranoriškos, tikinčios ir labai pamaldžios, įtakingos (ir vyrams, ir politikoje), visapusiškai gabios ir talentingos, gailestingos bei gerai kitų vertinamos. Ne taip dažnai, bet kalbama apie jų pasitikėjimą savimi, darbštumą, mokėjimą būti draugėmis, jų patriotiškumą. Suprantama, kad lenkės nėra idealios. Lenkė gali būti prietaringa, baikšti, pikta, bjauri, kaprizinga, apsileidusi, nevalyva, netvarkinga, net nedorovinga. Tokių pavyzdžių nedaug, bet paminėtina, kad dažnai taip apibūdinamos senyvo amžiaus lenkų tautybės moterys. Atrinkta medžiaga rodo, kad priešiškumas lenkėms, nusistatymas prieš jas, neigiamas vertinimas daugiausiai yra praeities reliktas, susijęs su politine Lietuvos ir Lenkijos santykių istorija. Šiuolaikinio lietuvio požiūrio pokyčius atspindi straipsnyje aptariami teigiamo požiūrio į lenkų tautybės moterį sakiniai, lenkės nėra stereotipiškai vienodos, jos turi savybių, kurios jas daro ypatingas.

Tyrimas parodė, kad lenkė – tai lenkų tautos moteris, kuri yra graži, išsilavinusi, sportiška, kilni, tikinti, gabi, gailestinga, įtakinga, kartais – kai kalbama apie vyresnio amžiaus moterį – baikšti, pikta, bjauri ir nevalyva.

REFERENCES

Liutkevičienė, Danutė (vyr. red.) 2013, Bendrinės lietuviç kalbos žodynas, tęstinis elektroninis išteklius, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, http://bkz.lki.lt.

Keinys, Stasys (vyr. red.) 2017, Dabartinės lietuviç kalbos žodynas, atnaujinta elektroninė versija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, http://lkiis.lki.lt/dabartinis.

DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto kompiuterinės lingvistikos centras, http://donelaitis.vdu.lt.

Cidzikaitė, Dalia 2007, Kitas lietuviç prozoje, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Gritėnienė, Aurelija 2020, Rusija „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustraciniuose sakiniuose ir reikšmių apibrėžtyse, Baltu filoloģija XXIX, Ryga: Latvijos universitetas [spausdinama].

Gudavičius, Aloyzas 2011, Reikšmė – sąvoka – konceptas ir prasmė, Res Humanitariae X, 108–119.

LKŽe – Lietuviç kalbos žodynas I–XX, 1941–2002, elektroninis variantas; red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zaborskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005; atnaujinta versija, 2008, 2018, http://www.lkz.lt/

Lietuviç kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002 elektroninis variantas), Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, www.lkz.lt.

Rutkovska, Kristina, Irena Smetonienė, Marius Smetona 2017, Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, Vilnius: Akademinė leidykla.

Sakalauskienė, Vilija 2018, Žmogaus konceptualizavimas vakarų aukštaičių kauniškių šnektų žodynuose, Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 5, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 167–188.

Smetona, Marius 2018, Sąvokų KALBA, TAUTA, VALSTYBĖ plėtiniai jaunimo sąmonėje, Logos 95, Vilnius, 177–184, http://litlogos.eu/L95/Logos_95_177_184_Smetona.pdf

Smetona, Marius, Irena Smetonienė 2019, The understanding of the concept LANGUAGE among young people in Lithuania and Lithuanians living abroad, Acta Baltico-Slavica 43, Warszawa, 105– 125, https://ispan.waw.pl/journals/index.php/abs/article/view/abs.2019.002/5321.

Smetonienė, Irena, Beatričė Ganusauskaitė 2019, Išmintis lietuvio pasaulėvaizdyje, Problemos nr. 95, 130– 143, https://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/12743/11451.

Smetonienė, Irena, Marius Smetona, Kristina Rutkovska 2019, Kalba. Tauta. Valstybė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla (skaitmeninis PDF).

Vaičiulytė-Semėnienė, Loreta 2020, Draugo konceptas publicistikoje, Kristina Rutkovska, Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska (red.), Vertybės lietuviç ir lenkç pasaulėvaizdyje 1. Teorinės prielaidos ir interpretacijos, Vilnius / Liublinas: VU leidykla, 337–365.

Zabarskaitė, Jolanta 2010, Politinis pasaulėvaizdis didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ (valstybė, įstatymas, valdžia), Parlamento studijos 9, 126–143, http://www.parlamentostudijos.lt/Nr9/9_kalba_1.htm

Notes