ĮVADAS

Žodis saulė¹ ir juo žymimas denotatas lietuvių kultūroje, istorijoje ir kalboje reiškia daug: nuo senų senovės žmonės Saulę garbino kaip dievybę, laikė ją gyvybės tiekėja, turinčia ypatingų galių. Gyventojai, suprasdami dangaus kūno reikšmę ir svarbą šiame pasaulyje, jautė Saulei pagarbą – visa tai liudija dažnas žodžio minėjimas tiek dainose, tiek mitologijoje, vaizdavimas mene, apie saulę yra rašę mitologijos specialistai, filosofai ir literatūrologai – tam skirtos 2010 metų žurnalo Inter-studia humanitatis 10 numerio (L. Mačianskaitės, I. Baliulės, J. Nekrašiaus ir kt.) publikacijos (žr. Butkus 2010), J. Zabulytės (2004), P. Dundulienės (2008), D. Razausko (2011), J. Bubnelytės (2015), N. Laurinkienės (2017) ir kitų tyrėjų darbai. Veikalų, kuriuose būtų tyrinėjamas daiktavardis saulė kalboje, neaptikta. Šio tyrimo² objektu pasirinkti šaknį (arba vieną iš šaknų) saulturintys dariniai. Straipsnio tikslui – išanalizuoti daiktavardžio saulėdarybos lizdą – pasiekti iškelti tokie uždaviniai: 1) iš Lietuvių kalbos žodyno (LKŽe) išrinkti šaknį saulturinčius darinius; 2) Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (DLKT) ir Naujažodžių duomenyne (ND) ieškoti į žodynus neįtrauktų darinių su šaknimi saul-; 3) darinius suklasifikuoti ir išanalizuoti; 4) aptarti tarp darinių susiklosčiusius sinoniminius, antoniminius ir kt. santykius. Darbe taikyti aprašomasis analitinis, analizės, substitucijos ir interpretacijos metodai(darybinės analizės metodas taikomas darinio darybos būdui išsiaiškinti, darybinės, semantinės analizės, substitucijos ir interpretacijos metodai taikomi sudarant ir analizuojant bendrašaknių sinonimų, variantų, antonimų eiles).

1 DARYBOS LIZDAS: SAMPRATA, RYŠIAI TARP DARINIŲ

Lietuvių kalboje didelę savakilmių žodžių dalį sudarantys dariniai³ remiasi įvairiais pamatiniais žodžiais – veldiniais, skoliniais, dariniais. Taigi žodžiai daromi ir iš pirminių, ir iš antrinių žodžių, todėl neretai kalboje susidaro gausios žodžių darinių grupės, kurios jungia šimtus ar net daugiau žodžių turinčias šeimas (Keinys 1999, 15). Kaip teigia V. Urbutis, „[t]uo pačiu paprastuoju žodžiu gali remtis visa grupė darinių, kurie savo ruožtu kiekvienas gali eiti pamatu grupei kitų (antrojo laipsnio) darinių, pastaraisiais gali remtis dar tolimesni (trečiojo laipsnio) dariniai ir t. t. Taip susidaro darinių šeimos (su vienu paprastuoju žodžiu centre), dažnai apimančios daugybę žodžių su sudėtingais darybos santykiais“ (Urbutis 2009, 83). E. Jakaitienė tokių žodžių šeimas vadina darybos lizdu arba žodžių lizdu. Mokslininkė nurodo, kad „[į] darybos lizdą (arba žodžių lizdą) įeina tos pačios šaknies žodžiai. Vienas to lizdo žodis dažniausiai yra paprastasis, iš nieko nepadarytas, o kiti padaryti iš to pirmojo arba kokio nors kito lizdui priklausančio žodžio“ (Jakaitienė 2010, 117; dar žr. Казак 2004; apie anglų kalbos žodžių darybos būdus, darybos pakopas ir kt. žr. Grenbaum 1996, 435–476). Tarp to paties darybos lizdo žodžių susiklosto įvairių santykių – variantiškumo, sinonimijos, antonimiškumo⁴. Primintina, kad darybiniais variantais (DV) laikytini to paties darybos tipo ir tuos pačius pamatinius žodžius turintys dariniai, kurie skiriasi šalutinėmis darybos priemonėmis (priesagų ar priešdėlių variacijomis, galūnėmis, jungiamaisiais balsiais, šaknies balsių arba priebalsių kaita), o darybiniai sinonimai (DS) yra skirtingų darybos tipų bendrašakniai dariniai, turintys tokią pat darybinę, tokią pat arba panašią leksinę reikšmę (Vaskelienė 2000, 2013; plg. Župerka 2012, 38; Jakaitienė 2010, 124–126)⁵. Kartais bendrašakniai dariniai būna antonimai – turi bendrą šaknį, bet priešingas reikšmes ir skirtingus darybos afiksus, dažniausiai – priesagas, priešdėlius (Jakaitienė 2010, 137; apie antonimus su priešpriešos priešdėliais žr. Ermanytė 2008, 36–39). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad polisemiškas darinys sinonimų arba antonimų turi kuria nors (konkrečia) reikšme (apie DS polisemiją žr. Vaskelienė 2000, 24–26, plg. Jakaitienė 2010, 131).

2. DARYBOS LIZDAS

Daiktavardis saulė yra darybos lizdo, kurį sudaro 287 dariniai (223 daiktavardžiai, 43 būdvardžiai, 12 veiksmažodžių, 9 prieveiksmiai), centras.

2.1 Pirmosios pakopos dariniai.

Daiktavardis saulė eina darybos pamatu 213 darinių.

2.1.1 Daiktavardžiai

Lietuvių kalbos daiktavardžiai daromi visais keturiais pagrindiniais lietuvių kalbos žodžių darybos būdais, taip pat pasitaiko ir mišriosios darybos atvejų⁶. Kaip teigiama DLKG (86), „[l]ietuvių kalbos daiktavardžių tarpe žymiai dažnesni yra dariniai negu paprastieji žodžiai. Dauguma tų darinių yra vediniai ir tik nedidelė dalis – dūriniai.“ Dažniausi priesagų vediniai, po to eina galūnių vediniai, o mažiausiai daiktavardžių padaryta su priešdėliais. Priesagų ir galūnių vediniai skirstomi į darybos kategorijas (arba klases) (žr. LKG 1, 253–423; Keinys 1999, 36–69; DLKG, 86–145). Pasirinkti analizuoti dariniai bendrosioms tendencijoms nepaklūsta: iš daiktavardžio saulė sudaryti 184 daiktavardžiai, iš jų daugiausia (139) dūrinių (plg. 21 priešdėlio vedinys, 15 priesagų vedinių, 1 galūnės vedinys, 8 dariniai laikytini mišriosios darybos rezultatu).

2.1.1.1 Dūriniai

Iš 139 dūrinių, kurių vienas iš pamatinių žodžių yra daiktavardis saulė, 85 dūriniai yra su antruoju veiksmažodiniu sandu ir 54 dūriniai su antruoju daiktavardiniu sandu.

Dūriniai su antruoju veiksmažodiniu sandu sudaro maždaug ketvirtadalį visų dabartinės lietuvių kalbos sudurtiniu būdu padarytų daiktavardžių. Jų pirmas dėmuo dažniausiai būna daiktavardis, tačiau gali būti ir būdvardis, skaitvardis, įvardis arba prieveiksmis. Dažniausiai dūriniai iš daiktavardžio ir veiksmažodžio remiasi tokiu daiktavardžio ir veiksmažodžio junginiu, kur daiktavardžiu pasakomas veiksmažodžiu reiškiamas objektas, rečiau – veiksmo subjektas. Pasitaiko, kad daiktavardžiu žymimas dalykas yra ir kitaip susijęs su veiksmažodžiu (DLKG, 161; LKG 1, 463). Visi šiai grupei priklausantys analizuojami dūriniai sudaryti iš daiktavardžio saulė ir kokio nors veiksmažodžio. Kai kurie dūriniai primena veiksmažodžių abstraktus, kiti artimesni veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų arba vietų pavadinimams, kai kurių dūrinių pirmasis sandas nurodo veiksmo objektą.

23 dūriniai žymi botanikos augalų pavadinimus: 18 dūrinių įvardija graižažiedžių šeimos augalą dideliu žiedynu (Helianthus), 4 dūriniai įvardija kvapųjį raukšlį (Heliotropium peruvianum), o 1 – aukštąją raktažolę (Primula elatior).

18 DV laikytinų dūrinių⁷ remiasi žodžiais saulė, gręžtis, turi tokią pat reikšmę (‘graižažiedžių šeimos augalas dideliu žiedynu (Helianthus)’), o skiriasi šalutinėmis darybos priemonėmis (jungiamaisiais balsiais, šaknies balsių kaita, galūne (gimine)⁸: saul.gr.ž. 2 / saul.gr.ž.. saul.gr.žis. saul.gr.ž.. saul.gr.žis. saul.gr.ž. . saul.gr.žys . saul.graiž.. saul.gr.ž. . saul.gr.ž. . saul.gr.žas . saul.gr.ž. . saul.gr.žis . saul.gr.žis. saul.gr.ž. . saul.gr.žis . saul.gr.ž. . saul.gr.ž.. R. Kazlauskaitės (2014, 86) teigimu, „[s]aulėgrąža suvokiama kaip tam tikros formos didelis švytintis, galintis judėti (svyruoti, siūbuoti ir kelti, lenkti, sukti žiedyną į saulę) arba išlaikyti pusiausvyrą objektas. Šie požymiai yra augalo pavadinimų metaforizacijos pagrindas“. Augalo pavadinimo kilmė atsispindi ir LKŽe pateiktame pavyzdyje: Saulėgrąžatokį vardą gavo dėl to, kad jos žiedynas vis būna atsigręžęs į saulę LKŽe. LKG (1, 466) rašoma, kad tais atvejais, kai pirmasis dėmuo remiasi . kamieno daiktavardžiu, dūriniai arba neturi jungiamojo balsio, arba turi jungiamuosius balsius -ė-, -ia-. Atkreiptinas dėmesys, kad 7 DV eilės nariai turi jungiamąjį balsį -.-, 6 sudaryti su -.-, 5 dūriniai turi jungiamąjį balsį -o-. A. Skardžiaus (1996, 417) teigimu, dūrinių su kamiengaliu . jungiamasis balsis -.yra seniausias, o kiti jungiamieji balsiai (-a-, -ia-, -o-) atsiradę vėliau (žr. Skardžius 1996, 423–424).

Kvapųjį raukšlį pavadina 4 DV laikytini dūriniai, sudaryti iš saulė, seka. Jie skiriasi jungiamuoju balsiu ir galūne: saul.sek. . saulsek. . saulsek. . saul.sek.. Dar vienas augalo pavadinimas – saulėkrašė ‘aukštoji raktažolė (Primula elatior)’ . sudarytas iš daiktavardžio saulė ir veiksmažodžio krešėti⁹.

Didžiausią darinių grupę sudaro dūriniai, kurie įvardija saulės leidimąsi. 19 DV laikytinų dūrinių dėmenys remiasi tais pačiais žodžiais saulė ir leistis, reiškia tą patį (‘saulės leidimosi laikas’), bet skiriasi šalutinėmis darybos priemonėmis. Kitą DV eilę sudaro taip pat saulės leidimosi laiką pavadinantys 6 dūriniai, sudaryti iš daiktavardžio saulė ir veiksmažodžio pulti (dariniai skiriasi jungiamaisiais balsiais, galūne (skaičiumi), tokią pat reikšmę turi DV laikytini taip pat saulės leidimąsi pavadinantys 4 dūriniai, sudaryti iš daiktavardžio saulė ir veiksmažodžio sėsti (dūriniai skiriasi jungiamuoju balsiu ir galūne). Taigi saulės leidimąsi iš viso pavadina 29 bendrašaknių sinonimų eilės nariai, kurioje yra 3 DV grupės: 1 saul.lydis 1 / saul.laida . saul.laidas . saul.laidis . sauleidis . saulleidis . saul.leida . saul.leidas / 1 saul.leidis. saul.leidis . saul.laida . saul.laidas . saul.laidis. saul.leidis . saullydis . saul.lydis . saul.leidžiai. saul.leidžiai . saul.laidžiai ¹⁰– saul.puolis . sauliapuoliai . sauliopuoliai . saul.puolis . saulpuolis . sauluopuolis . saul.sėdis . saul.sėd. . saul.sėdis . saul.sėdis. LKŽe pateikiamа kai kurių dūrinių vartojimo pavyzdžių: saulėlydžiu sugrįžo jis, t. y. saulei leidanties. Rytoj bus gražus oras, mat kokia graži saulėlaida. Saulėlaidai raudoni – vėjai būs. Saulėlaidy kilsta raudonos žaros prieš šaltį, vėjį. Saulėleidaraudona – bus vėjo. Saulėleidis raudonas, gausim vėjo. Jau saulyleidis. Naktis saldesnė už švitas ir saulolaidas. Aš turiu būti namie su saulolaidžiu. Iki sauloleidžio pabaigsim. Turi ateiti pirm saulėtekio, o namo po saulolydžio. Saulėsėdos šviesa. Ežeras lyg Kuršių marios saulėsėdyje. Jau ir saulosėdis nebetoli – reikia skubintis namo. Jau saulėpuolis, reikia veršiai išjungtie. Buvo patys sauliapuoliai. Sauliopuoliais negulk (LKŽe). Nors šių artimos semantikos dūrinių kaita vienas kitu iš esmės galima (plg. saulėlydžiu . saulasėdžiu . saulėpuoliu... sugrįžo jis), dabartinėje kalboje įprasčiausias DLKŽ, BŽa pateiktas darinys saulėlydis.

Kita leksine reikšme (‘vakarų kraštas; vakarai’) DV eilę sudaro jungiamuoju balsiu ir galūne (bei skaičiumi) besiskiriantys dūriniai saul.lydis 3 / saul.lydė . saul.laidžiai2, o reikšmę ‘nusileidusios saulės atšvaitas, spinduliai’ turi DV laikytini dariniai saul.lydžiai . saul.laidžiai. saul.laidžiai . saul.laidai. saul.lydžiai – šie dūriniai skiriasi galūne (skaičiumi), jungiamuoju balsiu, šaknies balsių ir priebalsių (d : dž) kaita.

DV laikytini ir saulės atšvaistą, spindulius reiškiantys jungiamuoju balsiu besiskiriantys dūriniai saul.sėdžiai (‘žr. saulėlydžiai’) / saul.sėdžiai . saul.sėdžiai. Be to, spindulius reiškiantys DV iš saulė, leistis ir saulė, sėsti laikytini DS: saul.lydžiai. saul.laidžiai . saul.laidžiai . saul.laidai . saul.lydžiai . saul.sėdžiai . saul.sėdžiai . saul.sėdžiai. Nors dėl reikšmių panašumo darinių kaita vienas kitu iš esmės galima (Saulėsėdžiaidega kai ugnis – bus vėjo LKŽe – saulėlydžiai . saulėlaidžiai . saulalaidžiai . saulėlaidai... dega), jie yra riboto vartojimo žodžiai (pvz., saulėsėdžiai žinomas Utenos, Svėdasų, o saulalaidžiai Joniškio krašte), dabartinei kalbai neįprasti – DLKŽ, BŽa nepateiktas nė vienas šios sinonimų eilės narys.

DV laikytini ir 7 saulės sugrįžimą pavadinantys dūriniai, sudaryti iš saulė, grįžti – dūriniai skiriasi jungiamaisiais balsiais, šaknies balsių kaita, galūnėmis (gimine ir skaičiumi): saul.gr.ž. 1 / saul.gr.žai . saul.gr.žas . saul.gr.žis . sauliagr.žis . saul.gr.ž. . saul.gr.žis. Saulės tekėjimą pavadina 6 DV: jie remiasi daiktavardžiu saulėir veiksmažodžiu tekėti, o skiriasi jungiamaisiais balsiais, galūne (skaičiumi, gimine): 1 saul.tekis 1 / saul.tek. . saul.tekiai . saul.tekis . saul.tekiai . saultekis.

8 dūrinių pirmasis sandas žymi veiksmo objektą – saulę. Visi dūriniai pavadina saulės kaitinamą vietą ir laikytini DV bei DS (variantai sudaryti iš saulė ir kaitinti¹¹, jų sinonimais laikytini dūriniai saulėkepis ‘žr. saulėkaita 1’ ir saulaspindis ‘saulėkaita’): saul.kait. . saul.kait. . saul.kaitas . saul.kaitis . saulkait. . saulkait. . saulėkepis . saulaspindis. Bendrašakniai artimos semantikos dūrinai vartojami panašioje leksinėje aplinkoje, jų substitucija vienas kitu galima be didesnių apribojimų (plg.: Vė[ja]s neužputa, čia pats saulėkaitisLKŽe – čia pati (pats) saulakaita. saulėkaita . saulėkaitas...), bet skiriasi dūrinių vartosena, paplitimas (nei LKŽe, nei LKŽPK nepateikta iš A. Kuršaičio žodyno į LKŽe įtraukto dūrinio saulkaita vartosenos pavyzdžių, jų nerasta ir DLKT; apskritai dabartinėje kalboje aptariama reikšme įprasta vartoti DLKŽ, BŽa pateiktą dūrinį saulėkaita).

Veikėjų pavadinimams artimi antonimais laikytini dūriniai saulėvengis, -ė (‘kas vengia saulės’) ir saulėmėgis, -ė (‘kas mėgsta saulę’). Jie remiasi daiktavardžiu saulė ir veiksmažodžiais vengti, mėgti. Iš daiktavardžio saulė ir veiksmažodžio dengti sudarytas žodynuose nefiksuotas, bet DLKT rastas dūrinys saulėdengės: Nusisuku ir užlipu į terasą. Saulėdengės nuleistos. DLKT. Šis darinys vartojamas nuo saulės apsaugančių užuolaidų reikšme.

Dūriniai su antruoju daiktavardiniu sandu. Dūriniai su antruoju daiktavardiniu sandu sudaro beveik tris ketvirtadalius visų dabartinės lietuvių kalbos sudurtiniu būdu padarytų daiktavardžių. Jų pirmas dėmuo dažniausiai būna daiktavardis, būdvardis arba skaitvardis, o rečiau – veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis ir įvardis (DLKG, 151; LKG 1, 437). Pagal sandų reikšmių tarpusavio santykį dūriniai iš dviejų daiktavardžių gali būti prijungtiniai (determinatyviniai) arba sujungtiniai (kopuliatyviniai). Determinatyviniais laikomi tokie dūriniai, kurių vienas sandas apibrėžia kitą, susiaurindamas jo reikšmę, o kopuliatyviniais – dūriniai, kurių sandai vienas kito neaiškina, yra lygiai tokie pat savarankiški, tačiau tokių dūrinių nėra daug (DLKG, 151; Keinys 1999, 70). Vienų determinatyvinių dūrinių leksinė reikšmė iš esmės nesiskiria nuo darybinės reikšmės, kitų skiriasi. Perkeltinę reikšmę turintys dūriniai, sudaryti iš dviejų daiktavardžių, skirstomi į metoniminius, metaforinius ir metoniminius metaforinius (LKG 1, 440–441; DLKG, 151–152). Jakaitienė (2010, 90) teigia, kad metaforinė reikšmė susiformuoja, kai „žodis, pavadinantis vieną dalyką, sąmoningai keičiamas žodžiu, įvardijančiu kitą dalyką, dėl vienokio ar kitokio tų dalykų panašumo“, o „[j]ei žodžio perkėlimo pagrindas – loginis pavadinamų dalykų ryšys, naujai susidariusi perkeltinė reikšmė yra metoniminė“. Tokius dūrinius atskirti neretai sudėtinga, nes vieni gali įžvelgti panašumą, o kiti – loginį ryšį tarp sąvokų (ne veltui tropui, turinčiam ir metaforos, ir metonimijos požymių, imtas taikyti metaftonimijos terminas (Župerka 2012, 64).

Beveik visi šiai grupei priklausantys analizuojami dūriniai (53 iš 54) sudaryti iš dviejų daiktavardžių, absoliučios daugumos (53) dūrinių pirmasis dėmuo remiasi daiktavardžiu saulė. Visi dūriniai determinatyviniai, dažniausiai turi perkeltinę reikšmę, t. y. jų leksinė reikšmė skiriasi nuo darybinės. LKG (1, 441) rašoma, kad metaforinių dūrinių antruoju dėmeniu nurodomas dalykas yra panašus į sudurtiniu žodžiu žymimą dalyką, dažniausiai į augalą arba gyvį, o rečiau – į daiktą. Dūrinys, kurio pirmasis dėmuo remiasi daiktavardžiu saulė, o antrasis kokiu nors daiktavardžiu, dažniausiai (26) žymi augalą, retai dūriniais pavadinamas gyvis arba daiktas (po 2 dūrinius).

Nemaža grupė dūrinių sudaryti iš saulė, žolė ir pavadina saulėgrąžą¹²: 7 DV saul.žol. . saulžol. . saul.žol. . saul.žolis . saul.žolis . sauliažol. . sauliažolis (dūriniai skiriasi jungiamaisiais balsiais ir galūne (gimine), iš šios DV eilės tik saulažolė užfiksuotas DLKŽ, į BŽa neįtrauktas nė vienas eilės narys). Tokią pat leksinę reikšmę turi 3 DV, sudaryti iš saulė, žolynas: .aul.žolynis‘žr. saulėžolė 1’ / saul.žolynis . sauliažolynis (dūriniai skiriasi jungiamuoju balsiu), tokią pat reikšmę turi ir dūrinys sauliadryžis (‘žr. saulėgrąža 2’¹³). Augalą (Helianthus annuus) pavadina botanikos termino pažymą LKŽe turintis dūrinys saulkrėslis ir dūrinys saulėkrislis(2 ‘žr. saulkrėslis)’).

Variantiškai vadinamas dar vienas saulę primenantis augalas (‘saulenis (Helianthemum)’): DV saul.žied. . saul.žiedis . saulžied. . saulžied. (dūriniai skiriasi jungiamuoju balsiu ir galūne (gimine), saulėžiedė ir saulžiedė LKŽe turi botanikos termino pažymą, nė vienas iš DV neįtrauktas į DLKŽ, BŽa).

Augalą pavadina 4 DV laikytini dūriniai, sudaryti iš saulė, krėslas (dūriniai skiriasi jungiamaisiais balsiais, šaknies balsių kaita, galūne (gimine): saul.kr.slis bot. ‘paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare)’ / saul.kr.slis . saul.kr.slas . saul.kr.sl. . saul.kr.slis 1. Šio augalo žiedaine tik primena saulutes (apvalūs, geltoni), bet ir kėdę (krėslas ‘kėdė be atlošo, taburetė’ LKŽe). Iš šių tapačios semantikos DV tik saulėkrėslis LKŽe turi botanikos termino pažymą, taigi jis vartotinas tam tikro stiliaus tekstuose (į DLKŽ, BŽa neįtrauktas nė vienas dūrinys). Tais pačiais pamatiniais žodžiais remiasi dūrinys saulėkrėsliai (‘bitkrėslių arbata, geriama kaip vaistai’).

DV eilę sudaro 3 augalo pavadinimą reiškiantys iš daiktavardžių saulė, ašara sudaryti dūriniai: botanikos pažymą LKŽe turintis, DLKŽ ir BŽa fiksuotas dūrinys saulašar. ‘saulašarinių šeimos vabzdžiais mintantis augalas (Drosera)’ / saul.ašar. . saulašar.. Vaitkevičienė nurodo, kad saulės ašaros yra regimos ir botaniniame kontekste: taip „vadinamos žolės, kurias kaip ženklą paliko Saulė, aplankiusi žmogų“ (Vaitkevičienė 2001, 107). Urbutis (2009, 91) teigia, kad šis dūrinys yra poetiškas savo prigimtimi, o jo ryšys metaforiškas – „augalas taip pavadintas dėl lapų plaukelių leidžiamo skysčio lašelių, spindinčių saulėje ir palygintų su ašaromis“.

Augalų pavadinimai yra 4 dūriniai saularykštės (: saulė, rykštė) ‘tokia kambarinė gėlė’ (jo vartosenos pavyzdžių nėra LKŽe, nerasta ir LKŽPK, DLKT), saulalapis (: saulė, lapas) ‘toks augalas’ ir botanikos pažymą LKŽe turintys 2 dūriniai saulorąža (: saulė, rąžas) ‘toks augalas (Heliosciadium)’, saularožė (: saulė, rožė) ‘paprastasis saulenis (Helianthemum nummularium)’. Dūrinys saularožė metaforiškas: jį su saule sieja spalvos (augalas gali būti raudonas, rausvas, geltonas) ir apvalios formos panašumas: „[r]audona spalva ir apvali forma yra pagrindiniai požymiai, jungiantys Saulės ir rožės figūras. Liaudyje rožėmis vadinamos raudonai arba rausvai žydinčios gėlės, kurių žiedo vainikas turi apvalų kontūrą“ (Vaitkevičienė 2001, 37); ten pat priduriama, kad rožėmis vadinami nebūtinai tik raudoni augalai, jie gali būti ir rožinių, rausvų ar ryškių atspalvių (Ibid.).

Augalo pavadinimas saulakis (: saulė, akis) neįtrauktas į LKŽe, LKŽPK, BŽa, DLKŽ, bet jo vartosenos pavyzdžių rasta DLKT (jis pateiktas ir Lietuvos Respublikos terminų banke), pvz.: Dar žydi vasaros gėlės – gajardijos, rudbekijos, saulakiai, ežiuolės, savo žydėjimu persipindamos su rudeninėmis saulainėmis, smulkiažiedėmis chrizantemomis, rykštenėmis, astrais DLKT.

Dūrinys saulpečvietė remiasi daiktavardžiu saulė ir bendrinei kalbai neteiktinu slavizmu pečvietis. Tai graižažiedžių šeimos augalo, panašaus į ramunę, pavadinimas. Dūrinys yra metaforinis – ramunės žiedo forma primena mažą saulę, taip pat geltona spalva viduryje gali būti suprantama kaip saulė, o balti lapeliai – kaip jos spinduliai. Šiuo atveju augalas gali būti suvokiamas kaip atspaustas saulės ženklas, maža jos dalis. Pasakytina, kad tai pasyviosios vartosenos žodis – LKŽe nepateikta jo vartojimo pavyzdžių, jų nerasta LKŽPK, DLKT.

DV laikytini gyvį (žuvį) žymintys dūriniai, sudaryti iš saulė, žuvis. saul.žuv. ‘blizgė (Leucaspius delineatus)’ / sauliažuvis. Žuvis taip pavadinta dėl jos blizgėjimo saulės šviesoje. Šviečiant saulei, žuvies judėjimą ir judrumą vandenyje taip pat dar būtų galima susieti su vis pasirodančiais ir išnykstančiais saulės spinduliais. Į DŽKŽ, BŽa įtrauktas tik dūrinys salažuvė (jis DLKŽ ir LKŽe turi zoologijos termino pažymą).

DS porą sudaro daiktą žymintys dūriniai saulakmenis(: saulė, akmuo) ‘brangakmenis heliotropas’ ir saulakuolas (: saulė, kuolas) ‘žr. saulakmenis’. Dūriniai metaforiški – akmens geltonas, auksinis spindesys siejamas su saulės šviesa ir spinduliais. Brangakmenį įvardijančių DS vartosenos pavyzdžių neaptikta nei LKŽe ir LKŽPK, nei DLKT, jie neįtraukti į DLKŽ, BŽa, vadinasi, dabartinėje lietuvių kalboje jie nėra aktyviai vartojami.

LKG (1, 440) teigiama, kad metoniminių dūrinių antruoju dėmeniu gali būti nurodoma kūno dalis (tokiu atveju dūrinys žymi žmogų arba gyvį), rečiau – augalo dalis (tokiu atveju dūrinys yra augalo pavadinimas), o mažiausiai antruoju dėmeniu nurodoma yra daikto dalis (tokiu atveju dūrinys žymi negyvo daikto pavadinimą). Kai kurie dūriniai, kurių vienas iš pamatinių žodžių yra daiktavardis saulė, yra metoniminiai, pvz., DV laikytini mėnulio pavadinimai, sudaryti iš saulė ir brolis. saul.brolis ‘mėnulis’ / saulbrolis . sauliabrolis. Pavadinama remiantis loginiu ryšiu: tiek saulė, tiek mėnulis – šviesuliai. Be to, saulė dažniausiai siejama su diena, o mėnulis – su naktimi, todėl galima teigti, kad jie susiję giminystės ryšiu¹⁴. Tik dūrinys saulabrolis įtrauktas į BŽa, DLKŽ (pastarajame žodyne turi žemaitybės pažymą).

DV laikytini ir iš tų pačių pamatinių žodžių sudaryti reikšmę ‘abiejose saulės pusėse matomi šviesūs stulpai (ppr. šąlant per saulėtekį ar saulėlydį)’ turintys 3 daugiskaitiniai dūriniai: saul.broliai . saul.broliai . sauliabroliai. Šiuo atveju taip pat galima įžiūrėti loginį ryšį . šviesos stulpai abipus saulės yra panašūs, gali būti suvokiami kaip du broliai. Jų DS laikytinas tokią pat reikšmę turintis dūrinys saulaštulpiai (‘žr. saulabroliai’) – jo antrasis dėmuo remiasi LKŽe pateiktu daiktavardžiu štulpas (‘žr. 1 stulpas 1’ LKŽe). Nuo darybinės reikšmės nutolusios dūrinio saulėkirmis (: saulė, kirmis 1 ‘žr. kirmėlė’) ‘jonvabalio vikšras, saulės šunelis’ ir zoologijos termino pažymą LKŽe turinčio dūrinio saulėgyviai (: saulė, gyvis ‘gyvas daiktas, gyva būtybė’) ‘pirmuonių gyvūnų būrys (Heliozoa)’ leksinės reikšmės.

DLKT rastas į žodynus neįtrauktas dūrinys saulėkalnis (: saulė, kalnas). Iš pateiktų pavyzdžių galima numanyti, kad dūriniu apibūdinami saulės apšviesti kalnai: kai kurie taip sako tas kalniukas yra nuolat Saulės apšviestas, užtai ir saulėkalnis. Pas mus yra du saulėkalniai Akmenos pakrantese. Dar vienas saulékalnis yra prie Juros upés, bet jau Taurage rajone DLKT.

Kai kurių dūrinių leksinė reikšmė iš esmės sutampa su darybine, o pirmuoju dėmeniu nurodoma paskirtis, priklausymas, vieta ir pan. Veikiausiai tiesioginę reikšmę turi dūrinys rytsaulė (: rytas, saulė) – LKŽe jo reikšmė nenurodyta, bet pateiktas pavyzdys: Trečion vainon, vadinamon rytsaulė, ji labai anksti rytelyj kėlė LKŽe. Šio dūrinio vartosenos pavyzdžių nerasta nei LKŽPK, nei DLKT, bet pastarajame yra pavyzdžių su panašios reikšmės žodžių junginiu ryto saulė. pažadino birželio mėnesio ryto saulė. Aštuntą valandą ryto saulė dar buvo žemai, bet jau kepino lygumą. Per darbą nežinojau, ar tai ryto saulė, ar vakaro – šviesu, ir tiek DLKT. Beje, rytsaulė yra vienintelis dūrinys iš dviejų daiktavardžių, kai saulė eina antruoju dėmeniu, visų kitų dūrinių šiuo daiktavardžiu remiasi pirmasis dėmuo. Dūrinių saulėtakis (: saulė, takas) ‘saulės takas’ ir fotografijos termino pažymą LKŽe turinčio dūrinio saulėgaubtis(: saulė, gaubtas) ‘tam tikras gaubtelis, apsaugantis objektyvą nuo saulės spindulių’, saulėskėtis (: saulė, skėtis) ‘skėtis nuo saulės’, saulėsargis (: saulė, sargas) ‘žr. saulėskėtis’ ir sauliasargis (: saulė, sargas) ‘žr. saulėsargis’ pirmuoju dėmeniu nurodoma paskirtis. Pastarieji trys tokią pat leksinę reikšmę turintys dūriniai susiję variantiškumo ir sinonimijos santykiu: saulėskėtis – saul.sargis. sauli.sargis (beje, neatmestina, kad DV antrasis dėmuo remiasi veiksmažodžiu sergėti). Darinių kaita galima be didesnių apribojimų, plg. Skėtis atstoja ir lietsargį, ir saulėsargį LKŽe – atstoja saulėskėtį . sauliasargį; Tuo tarpu prisiartino dvi merginos su sauliasargiais LKŽe – merginos su saulėsargiais . saulėskėčiais. Nė vienas dūrinys neįtrauktas į DLKŽ, BŽa, jų vartosenos pavyzdžių nerasta ir DLKT, todėl galima teigti, kad jie dabartinėje lietuvių kalboje nėra paplitę. Dūrinio saulėdievis (: saulė, dievas) ‘saulės dievas’ antrasis sandas nurodo priklausymą.Netipiškos darybos neologizmo pažymą LKŽe turintis darinys saulgrįžvieta ‘sf. atogrąžos’ veikiausiai remiasi trimis pamatiniais žodžiais: saulė, grįžti, vieta. Šis DLKŽ, BŽa nefiksuotas darinys LKŽe iliustruojamas vieninteliu Jurgio Pabrėžos raštų sakiniu: Auga saulgrįžvietose cielo svieto, DLKT rastas 1 šio darinio vartosenos pavyzdys (iš Terminologijoje paskelbtos publikacijos): A. Pabrėža tropiką motyvavo solsticija – saulgrįžvieta (LKŽ XII) DLKT.

DLKT rastas į žodynus neįtrauktas dūrinys iš būdvardžio ir daiktavardžio – naujasaulė (: naujas, saulė) turi tiesioginę reikšmę: o naujapasauliui kaip naujasaulėturėjo šviesti ryški ir skaisti reklama DLKT. Atkreiptinas dėmesys į greta pavartotus analogiškos darybos tokį pat dėmenį turinčius dūrinius naujapasaulis, naujasaulė.

2.1.1.2 Priešdėlių vediniai.

21 vediniai yra sudaryti prie pamatinio žodžio saulė pridedant priešdėlius at-, į-, nuo-, pa-, po-, pra-, prie.pry-), prieš-, už.užu-)¹⁵. 4 bendrašakniai DV ir DS santykiais susiję vediniai pavadina vietą prieš saulę: įsaulis ‘vieta prieš saulę, saulėkaita, šutra’ / įsaul. ‘žr. įsaulis’ – atsaulis ‘vieta prieš saulę, įsaulis’ – priešsaulis ‘vieta prieš saulę, saulės atokaita’. DS vartojami panašioje leksinėje aplinkoje ir gali būti sukeisti vietomis iš esmės nepakeisdami konteksto prasmės (plg.: Įsaulėj sniego nebėra LKŽe – įsaulyje . atsaulėje. priešsaulyje sniego nebėra), vis dėlto dabartinėje lietuvių kalboje įprastesni priešdėlio .vediniai: įsaulis pateiktas DLKŽ, įsaulė ir įsaulis fiksuoti BŽa, DLKT daugiausia pavyzdžių rasta su vyriškosios giminės daiktavardžiu įsaulis (37, plg. su įsaulė 3, sakinių su atsaulis, priešsaulis DLKT nerasta).

Saulės apšviestą vietą pavadina galūne (ir gimine) besiskiriantys DV 2 pasaul.‘žr. 2 pasaulis 1’ / 2 pasaulis 1 ‘saulės apšviečiama vieta’ (abu dariniai pateikti LKŽe, bet neįtraukti į DLKŽ, BŽa). 5 priešdėlių vediniai pavadina saulės neapšviestą arba mažiau apšviestą vietą: nuosaulė, nuosaulis, 3 pasaulis, užsaulis ir užusaulis. 3 DV ir DS santykiais susiję tą patį pamatinį žodį saulėturintys vediniai pavadina mažiau saulės apšviestą vietą: nuosaul.‘vieta, mažiau apšviečiama saulės’ / nuosaulis ‘pavėsis, paunksmė’ – 3 pasaũlis ‘saulės neapšviečiama vieta’ – užsaulis ‘saulės neapšviečiama vieta, pavėsis, ūksmė’ / užusaulis ‘žr. užsaulis’. Šie bendrašakniai dariniai vartojami panašioje leksinėje aplinkoje (Pasauly sniegas kartais išsilaiko net iki Sekminių LKŽe; Nuosaulė serbentam tinka LKŽe; Eime, mama, nuosaulin, taip šilta LKŽe; Užsaulė[je] niekas neaugo LKŽe; Užusauly[je] daug vėsiau LKŽe), todėl jų substitucija iš esmės galima, plg. serbentam tinka nuosaulis . pasaulis . užsaulis . užusaulis. nuosaulėje . nuosauly vėsiau ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad į DLKŽ, BŽa įtrauktas tik priešdėlio užvedinys užsaulis, o DLKT rastas tik vienas vedinio nuosaulis vartosenos pavyzdys (per vasaros kaitrą kiekvienas rasdavo nuosaulį ir vėsą DLKT), taigi visų šių darinių vartosena dabartinėje lietuvių kalboje reta.

DV laikytini priešdėlio variantus turintys 3 vediniai priesaulis 2 ‘saulės atšvaitas, stulpas, matomas per speigus saulėtekiu ar saulėlydžiu, saulabrolis’ / prysaul. ‘žr. priesaulis 2’ / prysaulis 2 ‘saulės atšvaitas, stulpas, matomas per speigus saulėtekiu ar saulėlydžiu, saulabrolis’¹⁶.

DLKG (145) teigiama, kad su priešdėliais pasudaryti vediniai paprastai žymi vietą. Būtent tokie ir yra LKŽe rasti 4 vediniai. DV laikytini 2 priešdėlio pavediniai 1 pasaulis 1 ‘visa žemė; Žemės rutulys’ / 1 pasaul., kitą DV eilę sudaro taip pat priešdėlio pavediniai pasauliai ‘dangus apie saulę’ / 3 pasaul. ‘žr. pasauliai’ – LKŽe atskirais antraštiniais žodžiais einantys skirtingas reikšmes turintys vediniai skiriasi skaičiumi (ir galūne). Į DLKŽ, BŽa įtrauktas tik įprastas dabartinei kalbai daiktavardis pasaulis (beje, DLKŽ turintis kiek kitokias, nei pateikta LKŽe, reikšmes).

Su priešdėliais at-, po-, prasudaryti 3 vediniai: atsaulė ‘toks šviesumas arti saulės’, posauliai ‘tolybės’, prasaulis ‘prošvaistė’, Priešdėlių po-, priešvediniai dažniausiai žymi vietą arba daiktą, priešdėlio prair atvediniai – vietą (LKG 1, 431–434; DLKG, 148–149), taigi iš daiktavardžio saulė sudaryti priešdėlių vediniai turi tipiškas darybines reikšmes.

2.1.1.3 Priesagų vediniai.

Iš visų daiktavardinių darinių 15 žodžių yra vediniai, sudaryti prie pamatinio žodžio saulė pridedant kokią nors priesagą (-elė, -utis, -ukė, -uotė, -utė, -utis,-ainė, -enis, -inė, -ininkas, -ėka, -yka, -yna, -ynai, -ynas). Pagal darybinę reikšmę vediniai priklauso deminutyvų ir vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų kategorijoms.

Deminutyvais (mažybiniais daiktavardžiais) dažniausiai laikomi mažybinės ir maloninės reikšmės žodžiai, esama didinamųjų ar menkinamųjų darinių (DLKG, 87; Keinys 1999, 51). 6 iš daiktavardžio saulė išvesti priesagų vediniai, turintys deminutyvų kategorijai būdingas priesagas, nėra tikrieji deminutyvai¹⁷. Iš daiktavardžio saulė sudaryti 6 variantiškumo ir sinonimijos santykiu susiję vediniai pavadina tą patį augalą: saulut. ‘graižažiedžių šeimos augalas, panašus į ramunę (Bellis)’ / saulutis . saulučiai . saulelė . saulukė . sauluotė. Nors šių artimos semantikos bendrašaknių darinių kaita vienas kitu galima be didesnių apribojimų (plg. Saulutė raudonai žydi daržely LKŽe – saulutis . saulučiai .saulelė .saulukė. sauluotė žydi), botanikos termino pažymą LKŽe turi saulelė ir saulutė, DLKŽ pateiktas tik terminas saulutė, taigi tam tikro stiliaus tekstuose jie ir vartotini. Be to, nei LKŽe, nei LKŽPK nėra vedinio sauluotėvartosenos pavyzdžių, jų nerasta ir DLKT, todėl galima teigti, kad šis žodis augalo reikšme nėra vartojamas arba vartojamas labai retai (ir tai neužfiksuota)¹⁸.

Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimais laikomi daiktavardžiai, žymintys asmenį, gyvą būtybę ar daiktą pagal kurią nors būdingą ypatybę (LKG 1, 340; DLKG, 113). Šiai darybos kategorijai priskirti 9 priesagų vediniai, 4 vediniais pavadinami augalai – saulainė, saulenis, saulynas, saulinė. LKŽe botanikos terminų pažymas turi priesagų -ainė, -ynas vediniai saulainė(‘graižažiedžių šeimos dekoratyvinis augalas (Helenium)’, saulynas (‘didysis debesylas (Inula helenium)’), į DLKŽ įtraukti terminų pažymas turintys saulainė, saulenis. LKG (1, 353) nurodoma, kad -enis tipo vediniai yra arba tarminiai, arba vartojami kaip įvairių sričių (dažniausiai botanikos arba zoologijos) terminai, tokią pažymą ir turi vedinys saulenis ‘toks daugiametis krūmokšnis, augantis sausose arba kalnuotose vietose (Helianthemum)’¹⁹, sinonimiškas su tokią pat reikšmę turinčiais jau aptartais dūriniais: saulenis . saul.žied. . saul.žiedis . saulžied. . saulžied..

Priesagos -inė vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai dalykus žymi įvairiai: pagal medžiagą, vietą, objektą ar kurią nors į akį krintančią dalį (DLKG, 115–116). Toks ir yra vedinys saulinė (‘žr. saulėgrąža 2’) – jis žymi į akį krintančią dalį – augalo apvalumą ir geltoną spalvą. Šis botanikos pažymą LKŽe turintis vedinys papildo gausią bendrašaknių sinonimiškų dūrinių eilę.

Su priesagomis -ėka, -yka ir -yna sudaryti 3 sinonimiški vediniai (visi turi dangaus kūno reikšmę): saulyna ‘saulė’ – saulėka . saulyka. Šių bendrašaknių darinių substitucija vienas kitu iš esmės galima (pvz., Greitai saulėkapatekės LKŽe – saulyna . saulėka patekės), bet LKŽe pateikta tik vedinių saulėka ir saulyka vartosenos pavyzdžių, o vedinio saulyna vartosenos pavyzdžių nepateikta nei LKŽe, nei LKŽPK, jų nerasta ir DLKT, nė vienas iš darinių neįtrauktas į DLKŽ, BŽa, taigi galima teigti, kad tai pasyviosios vartosenos žodžiai²⁰.

DLKG (114) nurodoma, kad priesagos -ininkas, -ė vediniai dažnai asmenį pavadina pagal pobūvį, susibūrimą, dalyvavimą kokiame nors (bendrame) veiksme. Būtent toks yra vedinys saulininkas, -ė – juo vadinamas „Saulės“ mokytojų kursų lankytojas arba saulę garbinantis žmogus. Atkreiptinas dėmesys į ND pateiktą kitokią saulininkas reikšmę – ‘kas verčiasi iš saulės energetikos’: Saulininkai jėgaines statyti puolė išgirdę valstybės pažadą <...>; […]. Iš saulininkų superkama elektra gali pigti iki 40 proc <...> ND. Taigi neatmestina, kad ilgainiui žodynuose gali atsirasti dar viena saulininkas, -ė reikšmė.

Su priesaga -ynai sudarytas vedinys saulynai turi reikšmę ‘šalia saulės (ar mėnulio) kartais matomi šviesūs stulpai, apatiniosios saulės, saulabroliai’. Jis papildo tokią pat reikšmę turinčių skirtingų darybos būdų bendrašaknių darinių gretą: saul.broliai. saul.broliai . sauliabroliai . saul.štulpiai . saulynai– priesaulis 2 / prysaul. / prysaulis 2 (priešdėlio vediniai gali būti vartojami vienaskaitos ir daugiskaitos forma, kiti dariniai yra daugiskaitiniai).

Su daiktavardžiu saulė semantiškai susijęs ir LKŽe pateiktas žodis saulėtra (‘žr. saulėsekė’: Saulėgrąža ir saulėtra debesuotu laiku pasisuka saulei linkant LKŽe). Priesaga -ėtra žodžių darybos veikaluose neminima; augalo pavadinimas saulėtra formaliai susijęs ir su būdvardžiu saulėtas, -a (tuomet jis būtų -ra vedinys), bet semantiškai artimesnis daiktavardžiui saulė. Šis darinys laikytinas minėtų DV sinonimu: saulasekė . saulėsekė . saulseka . saulsekė saulėtra.

2.1.1.4 Galūnės vedinys

Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų kategorijai skirtinas daugiskaitinis daiktavardis sauliai (‘tokia vasarinių vikių veislė’ LKŽe) – jis yra galūnės-is, -ė (-ys, -ė) arba -ius, -ė vedinys (abiejų galūnių vedinių daugiskaitos vardininkas toks pat).

2.1.1.5 Mišrusis darybos būdas.

Iš nurodytuose šaltiniuose rastų daiktavardžio saulė darinių 8 yra mišriosios darybos. Kompozicijos-sufiksacijos rezultatu laikytini DV saulagrąžtė (‘žr. saulėgrąža 2’) ir saulagrąžtis (‘žr. saulagrąžtė’) (dariniai, sudaryti iš tų pačių pamatinių žodžių saulė, gręžtis ir priesagos -t, reiškia tą patį, bet skiriasi galūne (ir gimine): saulagrąžt. . saulagrąžtis ‘graižažiedžių šeimos augalas dideliu žiedynu (Helianthus)’. Iš tų pačių pamatinių žodžių sudarytas ir priesagą -čia turintis darinys saulagrįžčia(‘žr. saulagrįžė’). Taigi DS eilę su įprasčiausiu lietuvių kalbos žodžiu, dominante laikytinu daiktavardžiu saulėgrąža (‘graižažiedžių šeimos augalas dideliu žiedynu (Helianthus)’) sudaro dūriniai, priesagos vediniai ir mišriosios darybos dariniai: saul.gr.ž.2 / saul.gr.ž. . saul.gr.žis . saul.gr.ž.. saul.gr.žis . saul.gr.ž. . saul.gr.žys . saul.graiž. . saul.gr.ž.. saul.gr.ž. . saul.gr.žas . saul.gr.ž.. saul.gr.žis . saul.gr.žis . saul.gr.ž. . saul.gr.žis . saul.gr.ž. . saul.gr.ž. . saul.žol. . saul.žolis . saul.žolis . saulžol. . saul.žol. . sauliažol. . sauliažolis – saul.žolynis. sauliažolynis . saul.žolynis – saulagrąžt. . saulagrąžtis . saulagrįžčia – sauliadryžis – saulinė. Nors visi tapačios semantikos dariniai vartojami panašioje leksinėje aplinkoje ir jų substitucija vienas kitu iš principo galima be didesnių apribojimų, dabartinėje lietuvių kalboje šį augalą įprasta vadinti BŽa, DLKŽ fiksuotu dariniu saulėgrąža.Šis darinys vienintelis iš DV, DS eilės LKŽe, DLKŽ turi botanikos termino pažymą.

DV laikytini saulės sugrįžimą įvardijantys dariniai saulagrįžtis ‘žr. saulėgrąža 1’ ir saulėgrąžtai ‘žr. saulėgrąža 1’. Tuos pačius pamatinius žodžius ir priesagą -. turintys dariniai skiriasi jungiamaisiais balsiais, šaknies balsių kaita, galūne ir skaičiumi. Šie DV yra aptartų dūriniųsinonimai: saulagrįžtis . saulėgrąžtai – saul.gr.ž. 1 / saul.gr.žai . saul.gr.žas . saul.gr.žis . sauliagr.žis . saul.gr.ž. . saul.gr.žis.

Su nutrūkstamu formantu sudarytas LKŽe neologizmo pažymą turintis darinys saulaklėstis (: saulė, 1 klėsti 3²¹, -tis) ‘skėtis’. Jo antruoju sandu yra parodoma, kokiam veiksmui skirtas dariniu pasakomas daiktas (skėtis) – siausti, gaubti ir saugoti nuo saulės bei jos spindulių. LKŽe ir LKŽPK nepateikta darinio vartosenos pavyzdžių, jų nerasta ir DLKT, todėl galima teigti, kad šis DLKŽ, BŽa nefiksuotas darinys dabartinėje lietuvių kalboje nevartojamas.

Mišriojo darybos būdo dariniu laikytinas sauladegtis(: saulė, dega, -tis) ‘saulėkaita’. Dаrinio pirmasis sandas žymi veiksmo objektą – saulę, o šiuo žodžiu pavadinama saulės kaitinama vieta. Taip pat priesagą -tis ir du pamatinius žodžius turi BŽa ir ND pateiktas darinys saulėdengtės (: saulė, dengti) (apie daiktavardžio saulėdengtės darybą žr. Murmulaitytė 2020). ND nurodoma dūrinio saulėdengtės reikšmė – ‘išorinė langų arba balkonų užuolaida; pastogėlė, sauganti nuo saulės’. Taigi DS porą sudaro ir vienas kitu be didesnių apribojimų gali būti pakeisti dūrinys ir kompozicijos-sufiksacijos darinys saulėdengės – saulėdengtės. virš parduotuvių vitrinų įrengiamos saulėdengtės BŽa; Visi kiti slėpėsi kur pavėsyje, po medžiais ar saulėdengtėmis ND; nusisuku ir užlipu į terasą. Saulėdengės nuleistos DLKT.

LKŽe rastas netipiškas darinys (arba sąauga) saulįspįsena(‘saulės spindėjimas’) remiasi daiktavardžiu saulė, veiksmažodžiu įspįsti (‘įeiti, įsiskverbti spinduliams, įspindėti’) ir dar turi priesagą -sena²².LKŽe pateiktas vienas vartosenos pavyzdys iš Jurgio Pabrėžos raštų (augymės lovomis rūškanomis aptaisytos, vienok nuo saulįspįsenosiš karmazino bebarvės), kitur (LKŽPK, DLKŽ, BŽa jis nefiksuotas), taigi šis neologizmo pažymą LKŽe turintis darinys liko pasyviojoje vartosenoje.

2.1.2 Būdvardžiai

kaip ir daiktavardžiai, daromi visais keturiais pagrindiniais žodžių darybos būdais, taip pat ir mišriuoju būdu – išsyk pridedant priešdėlį ir priesagą arba, be sudūrimo, pridedant dar ir priesagą (Keinys 1999, 75–83; DLKG, 191–238). Daiktavardžiu saulė remiasi 19 būdvardžių: 7 dūriniai, 5 priesagų vediniai, 5 priešdėlių vediniai, 1 galūnės vedinys ir 1 mišriosios darybos darinys.

2.1.2.1 Visi dūriniai yra sudaryti iš daiktavardžio saulė ir kokio nors veiksmažodžio.

Dūrinys saulėdegis, -ė²³ (‘saulėje augęs’ Saulėdegiai beržai visuomet būna šykštesni LKŽe) laikytinas metaforišku – augalai gali augti ir žydėti tik gavę saulės spindulių. Dūriniai 2 saulėlydis, -ė (‘žr. saulėlydinis 2’), 2 saulėleidis, -ė (‘esantis saulės laidos metu’), saulėtekis, -ė (1 ‘esantis prieš saultekį’, 2 esantis rytuose’) žymi veiksmo laiką. DLKT rastas dūrinys saul.mėgis, -ė laikytinas LKŽe pateikto dūrinio saul.mėgis, -ė (‘kas mėgsta saulę’) DV (dūriniai skiriasi jungiamuoju balsiu). O jų antonimu laikytinas dūrinys saulėvengis, -ė (‘kas vengia saulės’) – bendrašakniais dūriniais pavadinamos priešingos ypatybės: saulėmėgiai (heliofiliniai) augalai LKŽe; Ji, kaip tas saulamėgisaugalas, nyksta ir skursta tamsiame šešėly <...> DLKT; Saulėvengiai(heliofobiniai) augalai LKŽe.

2.1.2.2 Priesagų vediniai.

Iš daiktavardžio saulė išvesti 5 priesagų vediniai. Kaip teigia Kniūkšta (1976, 3), priesagos -inis, -ė būdvardžiai gausiai vartojami tiek tarmėse, tiek bendrinėje kalboje, šnekamojoje ir raštų kalboje, tiek ir publicistikoje, mokslinėje literatūroje ir terminijoje. Priesaga -inis, -ė turi išskiriamąją reikšmę, nurodo priklausymą pamatiniam žodžiui (Ambrazas 2011, 71). Su dabartinėje lietuvių kalboje populiariausia būdvardžių priesaga -inis iš daiktavardžio saulė išvestas daugiareikšmis vedinys saulinis, -ė. Darią priesagą -iškas, -a turi panašios bei būdingos ypatybės būdvardis sauliškas, -a. Bendrašakniai daugiareikšmiai vediniai saulinis, -ė ir sauliškas, -a reikšme ‘būdingas saulei’ sudaro DS porą. Sinonimų kaita vienas kitu iš esmės galima (plg. Auksinė mėnulio šviesa virsta rausvai sauline spalva LKŽe – virsta sauliška spalva), bet į DLKŽ, BŽa neįtraukto būdvardžio sauliškas, -a vartosena retesnė – LKŽe, LKŽPK nepateikta jo vartosenos pavyzdžių, DLKT taip pat rasta daugiau sakinių su saulinis (50 pavyzdžių) negu su sauliškas (6 pavyzdžiai): Jo kilmė veikiausiai sietina su sauline dievybeDLKT; įžengti į nuostabią žinijos šalį pro sauliškuosius grožio vartus DLKT.

Priesagos -ingas, -a būdvardiniai vediniai „apibendrintąja kokybine reikšme žymi gausų ypatybės turėjimą arba ypatybės ryškumą, rečiau paprastą ypatybės turėjimą“ (Kniūkšta 1976, 185; plg. DLKG, 197). Gausų ypatybės turėjimą ir žymi vidinės ypatybės priesagos -ingas vedinys saulingas, -a (‘turintis daug saulės, saulėtas’). Perkeltinę darybinę reikšmę turi priesagos -ėkas vedinys saulėkas, -a (‘pietinis, šiltas’). DS laikytini priesagų -ėtas, -a ir -otas, -a vediniai saulėtas,-a (‘toks, koks būna saulei šviečiant, su saule’) – saulotas, -a (‘žr. saulėtas’). Nors šie bendrašakniai dariniai gali būti vartojami panašioje leksinėje aplinkoje ir jų substitucija vienas kitu iš esmės galima (plg. Kai tik oras saulotas, tai arti sunku gerais arkliais – jie šoka ir bėga LKŽe; Tokia graži ir saulėta dienelė LKŽe – oras saulėtas, saulota dienelė), dabartinėje lietuvių kalboje paprastai vartojamas būdvardis saulėtas, -a – tik jis įtrauktas į DLKŽ, BŽa, jo vartosenos pavyzdžių gausu DLKT (plg. tekstyne rasti 2171 pavyzdžiai su būdvardžiu saulėtas, -a, bet nerasta nė vieno vedinio saulotas, -a vartosenos pavyzdžio).

2.1.2.3 Priešdėlių vediniai.

Rasti 5 dariniai, kurie sudaryti prie pamatinio žodžio saulė pridedant priešdėlius be-, į-, nuo-, prieš-24. Kaip teigia Keinys, „[i]š daiktavardžių daugiausiai būdvardžių daroma su priešdėliu be-. Tie santykiniai būdvardžiai žymį ypatybę, kylančią iš neturėjimo pamatiniu daiktavardžiu įvardijamo dalyko“ (Keinys 1999, 80). Būtent toks ir yra priešdėlio bevedinys besaulis, -ė (‘be saulės’). Priešdėlį nuoturi būdvardis nuosaulus, -i (‘mažiau saulės apšviečiamas, nukreiptas nuo saulės’ Dar nuosaulesnėsevietose tebesilaikydavo pašalas LKŽe). DV porą sudaro to paties priešdėlio variantus turintys būdvardžiai priešsaulis,-ė / pryšsaulis, -ė (‘esantis prieš saulę’). Šie būdvardžiai yra sinonimiški su priešdėlio .vediniu įsaulus, -i (‘esantis prieš saulę, saulėtoje vietoje’), turinčiu iš abiejų dėmenų sulietą vienalytę reikšmę (LKG 1, 590). Atkreiptinas dėmesys, kad žodynuose pateikta tik vedinio įsaulus, -ė vartosenos pavyzdžių (Ši kalvelė labai įsauli LKŽe; Įsaulus daržas DLKŽ), DLKT taip pat rastas 1 šio vedinio vartosenos pavyzdys (tupėjo katinai ir katės, kiekvienas susiradęs pačią įsauliausią vietelę DLKT), o į DLKŽ ir BŽa neįtrauktų būdvardžių priešsaulis, -ė . pryšsaulis, -ė vartosenos pavyzdžių nėra nei LKŽe, nei LKŽPK, jų nerasta ir tekstyne. Taigi nors teoriškai bendrašaknių darinių substitucija galima (priešsaulis, -ė, pryšsaulis, -ė daržas, kalvelė), realiai ši DS eilė nefunkcionuoja.

2.1.2.4 Galūnės

us, -i vediniu laikytinas būdvardis saulus, -i: jo kaip antraštinio žodžio žodynuose nėra, bet LKŽe pateiktas šio būdvardžio aukštesnysis laipsnis saulesnis, -ė (‘labiau apšviestas saulės’: Saulesnėjpusėj viešnės jau yr išsirpusios LKŽe; LKŽPK saulus, -i taip pat nepateiktas, jo vartosenos pavyzdžių nerasta ir tekstyne).

2.1.2.5 Mišriosios darybos

rezultatu laikytinas priešdėlio pair priesagos -inis, -ė darinys pasaulinis, -ė, turintis reikšmę .esantis po saule, saulės pusėje, į saulę’. Nors formalusis pamatavimas jį leistų sieti su daiktavardžiu pasaulis, semantinis pamatavimas rodo, kad jis darybos opoziciją sudaro su daiktavardžiu saulė: Pasaulinis, po saulei esąs LKŽe. (Šio būdvardžio vartosena reta – dažniausiai dabartinėje kalboje vartojamas tolesnės darybos pakopos būdvardis pasaulinis, -ė, sudarytas iš pasaulis, žr. 2.2.1.)

2.1.3 Veiksmažodžiai

daromi su priesagomis, priešdėliais, taip pat pasitaiko ir mišriosios darybos vedinių (Keinys 1999, 86–97), DLKG (406–407) nurodomi ir vediniai su sangrąžos afiksu. LKŽe rasti 3 vardažodiniai priesagų vediniai: padaromąją reikšmę turi priesagos -inti vedinys saulinti (‘daryti, kad būtų saulėta’) ir priesagos -uoti vedinys sauluoti (‘nuo saulės gelsti’), priesagos -ėti vedinys saulėti (‘darytis saulėtam’, ‘šilti nuo saulės’) turi būvio kaitos reikšmę. Pasakytina, kad tik veiksmažodis saulėti įtrauktas į DLKŽ, BŽa: Rodo pro duris į vis labiau saulėjančią padangę LKŽe; Jau pašaliai pradeda saulėti DLKŽ; Saulėjanti padangė BŽa.

2.1.4 Prieveiksmiai

sudaromi su priesagomis, priešdėliais ir mišriuoju būdu (su priešdėliu ir priesaga) (žr. Keinys 1999, 98–102). Visi prieveiksmiai, sudarantys opoziciją su saulė, laikytini mišriosios darybos (prefiksacijos-sufiksacijos rezultatu). Keinio (1999, 102) teigimu, daug naujų prieveiksmių padaryta ir padaroma su priešdėliu pair priesaga -iui. Toks yra daugiareikšmis prieveiksmis pasauliui. Keletas prieveiksmių su juo yra sinonimiški viena ar kita reikšme, pvz., visomis reikšmėmis DS eilę sudaro pasauliui . pasauli (‘žr. pasauliui’) – pasauliuo (‘žr. pasauliui’), kitą DS eilę sudaro pasauliui(1 ‘taip, kaip eina saulė, pagal saulę’) – pasauliu . pasauliuo . pasauli, DS porą sudaro ir tą patį reiškiantys bendrašakniai prieveiksmiai nuosauliui (‘saulei neapšviečiant, ne prieš saulę’) – nuosauliai (‘žr. nuosauliui’). Prieveiksmis įsauliui (‘prieš saulę’) sudarytas su priešdėliu .ir priesaga -iui. Iš LKŽe pateiktų prieveiksmių į DLKŽ, BŽa įtraukti dabartinei kalbai įprasti prieveiksmiai įsauliui .Ji sėdėjo įsauliui su knyga BŽa) ir pasauliui .Laikrodžio rodyklės sukasi pasaũliui, pasauliui˙̇̃ BŽa).

2.2 70 darinių, turinčių šaknį (arba vieną iš šaknų) saul-, yra tolesnių darybos pakopų rezultatas.

2.2.1 54 šaknį saulturintys dariniai laikytini 2-osios pakopos dariniais.

Daiktavardžiai. Iš įvairių daiktavardžių, kurių pamatinis žodis (arba vienas iš jų) yra daiktavardis saulė, sudarytas 31 daiktavardis. Daugiausia (20) 2-osios pakopos darinių remiasi daiktavardžiu pasaulis. Iš šio pamatinio žodžio sudaryta priesagų vedinių: pasaulybė ‘visata’, pasaulinis, -ė ‘valkata, benamis’, DS pasaulietis, -ė ‘nepriklausantis dvasininkų luomui žmogus, ne dvasininkas’ – pasaulininkas, -ė – pasaulionis, -ė – pasauliškis, -ė, priešdėlių vedinių: DV užpasaulis ‘kas yra už pasaulio ribų; kitas pasaulis’ / užupasaulis (neol.) / ažupasaulis, priešpasaulis ‘tai, kas buvo prieš pasaulio susikūrimą’, dūrinių: mikropasaulis ‘žr. mikrokosmas’, pasaulėjauta ‘žmogaus jausminis santykis su jį supančiu pasauliu’, pasaulėstaba ‘pasaulio stebėjimas’, pasaulėtvarka ‘pasaulio sandara’, pasaulėvaizdis 1 ‘bendras pasaulio vaizdas’, 2 ‘požiūris į pasaulį ir jo reiškinius’, puspasaulis ‘pusė pasaulio’, DV ir DS pasaulėžiūra ‘pažiūrų į pasaulį, į gyvenimą, į aplinką visuma’ / pasauliožiūra – pasaulėžvalga / pasauliožvalga. Augalųpavadinimai eina šių 2-osios pakopos darinių pamatiniais žodžiais: DS saulašariniai bot. ‘dviskilčių klasės daugiamečiai žoliniai pelkių ir vandens augalai’ – saulašariečiai ‘žr. saulašariniai’ (: saulašarė), sauleniniai bot. ‘našlaičiažiedžių eilės daugiamečių krūminių augalų šeima, švitrūniniai’ – sauleniečiai ‘žr. sauleniniai’ (: saulenis), saulinykėlės bot. ‘puikioji žilė (Senecio elegans)’ (: saulinykas), saulėgrąžynas ‘vieta, kur auga saulėgrąžos’ (: saulėgrąža), būdvardžiais remiasi vardažodžių abstraktai saulėtumas (: saulėtas), saulingumas (: saulingas), iš asmens pavadinimo išvestas ND pateiktas abstraktas saulininkystė (: *saulininkas, -ė ND), iš veiksmažodžio saulėti sudarytas LKŽe nepateiktas, bet įtrauktas į DLKŽ, BŽa abstraktas saulėjimas. Su priešdėliu priešiš dūrinio saulėtekis sudarytas laiko reikšmę turintis vedinys priešsaulėtekis (‘laikas prieš pat saulėtekį’).

Daiktavardžio saulė darybos lizde 19 2-osios pakopos būdvardžių. Beveik visi dariniai (nemaža jų dalis sudaryti iš DV) turi priesagą -inis, -ė, daug darinių susiję variantiškumo arba sinonimijos santykiu: sauliagrįžinis, -ė (‘kuris saulės grąžos meto’), saulėgrąžinis, -ė (1 ‘susijęs su saulėgrąža, saulės sugrįžimu’, 2 ‘padarytas iš saulėgrąžų’, 3 ‘atsirandantis ant saulėgrąžų’) / saulogrąžinis, -ė; saulėkaitinis, -ė (‘saulės kaitinamas’) / saulokaitinis, -ė; saulėtekinis, -ė (2 ‘rytinis, iš rytų’) / saultekinis, -ė; saulėtekinis, -ė (1 ‘susijęs su saulėtekiu’) / saulotekinis, -ė; saulėlydinis (‘susijęs su saulės nusileidimu’) / saulolaidinis, -ė, reikšmę ‘vakarinis’ turintys bendrašakniai dariniai saulėlydinis, -ė 2 / saullydinis, -ė / saulėleidinis, -ė – saulėlydiškas, -a; 1 pasaulinis, -ė – pasаuliškas, -a. Dėl semantinio pamatavimo 3 būdvardžiai laikomi dariniais su nutrūkstamu formantu (jie sudaryti su priešdėliu ir priesaga): posaulėlydinis, -ė ‘esantis po saulėlydžio’ (: saulėlydis), priešpasaulinis, -ė (‘buvęs prieš pasaulio pradžią’ (: pasaulis), užpasaulinis, -ė (‘esantis už pasaulio ribų, ne šio pasaulio’). Darinys prosaulėtas, -a (‘su pragiedruliais’) gali sudaryti darybos opoziciją su būdvardžiu saulėtas, -a (tuomet jis laikytinas 2-osios pakopos priešdėlio provediniu), bet neatmestina, kad tai yra mišriosios darybos darinys, sudarytas iš daiktavardžio saulė išsyk su priešdėliu ir priesaga (tuomet jis būtų 1-ojo laipsnio darinys).

2-osios pakopos veiksmažodžiai sudaryti su priesagomis ir priešdėliais: priesagų vediniais laikytini iš daiktavardžio pasaulis išvesti veiksmažodžiai pasaulinti (‘daryti pasaulietišką’) ir pasaulėti (‘darytis pasaulininku, pasauliečiu’), iš veiksmažodžio sauluoti (‘nuo saulės gelsti’) su priešdėliu pasudarytas veiksmažodis pasauluoti (‘nuo saulės pagelsti’), iš veiksmažodžio saulinti su priešdėliais į-, nusudaryti veiksmažodžiai įsaulinti (‘įkaitinti saulėje’), nusaulinti (‘nudeginti saulėje, apšviesti saule’), DS porą sudaro iš veiksmažodžio saulėti su priešdėliais įir išsudaryti veiksmažodžiai įsaulėti (‘išsigiedrinti’) – išsisaulėti (‘išsigiedryti’). Su pačia dariąja priesaga -ai sudarytas prieveiksmis sauliškai remiasi būdvardžiu sauliškas, -a.

2.2.2 Tolimesnių (3-osios, 4-osios, 5-osios) darybos pakopų dariniai.

3-iosios pakopos dariniais laikytina 11 darinių. Visi daiktavardžiai yra veiksmažodžių abstraktai (pasaulėjimas, pasaulinimas) ir vardažodžių abstraktas pasauliškumas. Būdvardžiai sudaryti su priesagomis -inis ir -iškas, beveik visi išvesti iš sinonimiškų pamatinių žodžių ir kuria nors reikšme patys yra sinonimai: pasaulėžiūrinis, -ė (‘susijęs su pasaulėžiūra’) – pasaulėžvalginis, -ė (‘susijęs su pasaulėžvalga’), pasaulietinis, -ė (2 ‘būdingas pasauliečių gyvenimui, apimantis pasauliečių gyvenimą, nesusijęs su religija’) – pasaulietiškas, -a (1 ‘būdingas pasauliečiams’, : pasaulietis) – pasaulioniškas, -a (‘žr. pasaulietiškas’, : pasaulionis). Veiksmažodžiai sudaryti su priešdėliu su(supasaulėti (1 ‘pasidaryti pasaulininku, pasauliečiu’, 2 ‘pasidaryti pasaulietiniam’, : pasaulėti), supasaulinti (‘padaryti pasaulietišką, pasauliečių tvarkomą’, : pasaulinti), o prieveiksmis pasauliškai (: pasauliškas, -a) turi pačią dariąją priesagą -ai. 4-osios pakopos dariniai yra daiktavardžiai: tipiškas darybines reikšmes turintys veiksmažodžių abstraktai (supasaulėjimas, pasaulietinimas, supasaulinimas), vardažodžio abstraktas pasaulietiškumas, o veiksmažodžio abstraktas supasaulietinimas laikytinas 5-osios pakopos dariniu.

IŠVADOS

Darybos lizdą, kurio centre yra daiktavardis saulė, sudaro 287 dariniai: daugiausia daiktavardžių (78 proc. visų darinių), būdvardžiai sudaro 15 proc., veiksmažodžiai 4 proc., prieveiksmiai 3 proc. visų darinių. Dominuoja 1-ojo laipsnio dariniai, t. y. tokie, kurių pamatiniu žodžiu (arba vienu iš jų) eina daiktavardis saulė: plg. 1-ojo laipsnio dariniai sudaro 74 proc. visų darinių, o tolesnių darybos pakopų (2-ojo, 3-ojo, 4-ojo ir 5-ojo laipsnių) dariniai – 24 proc. visų darinių.

Daiktavardžiai sudaryti visais darybos būdais, bet daugiausia dūrinių – jie sudaro 69 proc. visų daiktavardžių darinių. 61 proc. dūrinių yra su antruoju veiksmažodiniu dėmeniu. 34 proc. dūrinių dėmenys jungiami balsiu -.-. Dalis dūrinių turi tiesiogines reikšmes (nurodo paskirtį, priklausymą, daiktinį požymį, bet daugiau perkeltines reikšmes turinčių (metaforinių ir metoniminių) dūrinių. Daiktavardis saulė beveik visada (99 proc.) eina pirmuoju 1-ojo laipsnio dūrinių dėmeniu.

Daiktavardžio saulė darybos lizde esama naujadarų – į žodynus neįtrauktų darinių arba naują reikšmę įgijusių darinių. Naujadarais pavadinamos naujos realijos arba jie yra žodynuose fiksuotų darinių variantai, sinonimai.

Tyrimas parodė, kad lietuvių kalboje tie patys dalykai (dažniausiai augalai, reiškiniai) vadinami variantiškai: sudaryta ir aptarta 40 DV ir 33 DS eilės. Ypač daug bendrašaknių pavadinimų turi augalas (saulėgrąža) ir saulės leidimosi metas (saulėlydis) – šiose DV, DS eilėse yra atitinkamai 33 ir 29 bendrašakniai dariniai. Nors daugeliu atvejų DS, DV yra artimos (ar net tapačios) semantikos žodžiai, dažnаi skiriasi jų vartosena, paplitimas: paprastai tik kuris nors vienas DV, DS eilės narys yra įprastas dabartinei lietuvių kalbai, yra dažnai vartojamas, o kiti dariniai priklauso pasyviajai leksikai, žinomi nedidelei lietuvių kalbos vartotojų daliai arba užfiksuoti tik rašytiniuose šaltiniuose. Labai retai bendrašakniai dariniai susiję antonimiškumo santykiu (sudarytos ir aptartos 2 bendrašaknių antonimų eilės).

References

Ambrazas Saulius 1993, Daiktavardžių darybos raida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Ambrazas Saulius 2000, Daiktavardžių darybos raida II, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Ambrazas Saulius 2011, Būdvardžių darybos raida, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Bubnelytė Jolita 2015, Lietuvių liaudies simbolika „En vogue“ aprangos kolekcijoje.

Baigiamasis magistro projektas. Kaunas: Kauno technologijos universitetas. Butkus Vigmantas (red. kolegijos pirmininkas) 2010, Inter-studia humanitatis 10: Saulė pasaulio kultūroje.

BŽa . LiutkevičienėD.(red.),Bendrinėslietuvių kalbos žodyno antraštynas, http://bkz.lki.lt/antrastynas/?pg=c.

DLKG – Ambrazas Vytautas (red.) 2005, Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 4 pataisyta laida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ [žiūrėta 2020-04–09].

DLKŽ – Keinys S. (red.), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2012, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, http://lkiis.lki.lt/dabartinis.

Dundulienė Pranė 2008, Lietuvių liaudies kosmologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Ermanytė Irena 2008, Antomija ir antonimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Greenbaum Sidney 1996, The Oxford English Grammar. Oxford New York: Oxford University Press.

Jakaitienė Evalda 2010, Leksikologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Kazlauskaitė Rūta 2014, Žydinčios saulėgrąžos vaizdinys lietuvių poezijoje, Res Humanitariae XVI, 86–107.

Keinys Stasys 1999, Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Klimka Libertas 2003, Lietuvos dangus: Saulė ir Mėnulis, Lietuva iki Mindaugo, Jovaiša Eugenijus, Butrimas Adomas (sud.), Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 21–24.

KTŽ – Gaivenis Kazimieras; Keinys Stasys 1990, Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas:Šviesa.

Laurinkienė Nijolė 2017, Saulės ratų ir jos laivo mitiniai vaizdiniai: šviesulys paros cikle, Tautosakos darbai 54, 13–25.

LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija 2008, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

LKG – Ulvydas Kazys (vyr. red.) 1965, Lietuvių kalbos gramatika, t. 1, Vilnius: Mintis.

LKŽPK – Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartoteka, http://lkiis.lki.lt/antra-kartoteka [žiūrėta 2020-04–09].

Miliūnaitė Rita 2009, Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Murmulaitytė Daiva, 2020, Naujųjų dūrinių analizės ir klasifikacijos galvosūkiai, Acta Linguistica Lithuanica LXXXII, 34–51.

ND –Miliūnaitė Rita (sud.), Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas, http://naujazodziai.lki.lt/ [žiūrėta 2020-04–09].

Pakerys Antanas 1994, Akcentologija I, Kaunas: Šviesa.

Paulauskienė Aldona 1994, Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Sabaliauskas Algirdas 1990, Lietuvių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.

Skardžius Pranas 1996, Rinktiniai raštai 1, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Smetona Antanas 2005, Pagrindinių darybos būdų skyrimo klausimu, Acta Linguistica Lithuanica 52, 83–89.

Razauskas Dainius 2011, Dievo vaikaitis: žmogaus vieta lietuvių kosmologijoje, Tautosakos darbai XLII, 131–158.

Urbutis Vincas 2009, Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Vaiškūnas Jonas 1992, Saulės ir Mėnulio simbolika baltų pasaulėžiūroje, Senovės baltų simboliai, Vilnius: Academia, 131-149.

Vaitkevičienė Daiva, 2001, Ugnies metaforos: lietuvių ir latvių mitologijos studija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Vaskelienė Jolanta 2000, Darybiniai sinonimai, Šiauliai: K. J. Vasiliausko įmonė.

Vaskelienė Jolanta 2013, Darybinių sinonimų, darybinių variantų ir paronimų panašumai bei skirtumai, Žmogus ir žodis: Didaktinė lingvistika, t. 15, nr. 1, 206–214.

Zabulytė Jolanta 2004, Saulės kulto apraiškos armėnų ir lietuvių kryžiuose, Orientalia Vilnensia 4, 200–212.

Župerka Kazimieras 2012, Stilistika, III pataisytas ir papildytas leidimas, Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.

Казак, Мария 2004, Интегративная теория словообразовательного гнезда: грамматическое моделирование; квантитативные аспекты; потенциал; прогнозирование. Белгород: Изд-во Белгородск. гос.ун-та.

Notes