1 Įvadas

Šio tyrimo objektu pasirinkta konstrukcijų su slinkties (toliau – SL)¹ veiksmažodžiu eiti raiška bei semantika XVI a. lietuvių kalbos raštuose. Vienas pirmųjų ir bene daugiausia dėmesio judėjimo įvykio (angl. motion event) kodavimui kalbose skyrė amerikiečių lingvistas Leonard’as Talmy’is (1972, 1985, 1991, 2000, 2007). Mokslininko nuomone, judėjimo įvykį sudaro objektas (Figūra), judantis arba esantis tam tikroje vietoje referencijos objekto (Fono) atžvilgiu. Be Figūros ir Fono elementų, išskiriamas Kelias, t. y. kryptis, kuria juda objektas, arba vieta, kurią jis užima, bei Judėjimo komponentas, nurodantis judėjimo buvimą ar vietą. Judėjimo įvykį gali sudaryti ir šalutiniai elementai: Būdo ir Priežasties komponentai papildo pagrindinį judėjimo įvykį (Talmy 1985, 71; Žilinskaitė 2010, 34). Remiantis L. Talmy’io teorija, visos kalbos gali būti suskirstytos į dvi tipologines kategorijas: veiksmažodines kalbas (angl. verb-framed languages) ir satelitines kalbas (angl. satellite-framed languages). Ši klasifikacija remiasi tuo, kokiomis priemonėmis kalbos koduoja Kelio semantinį elementą. Veiksmažodinės kalbos Judėjimą ir Kelią perteikia veiksmažodyje. Satelitinės kalbos Kelią fiksuoja satelite², o veiksmažodis koduoja šalutinį veiksmą (angl. co-event), kuris dažniausiai nurodo Būdą ir Priežastį. Veiksmažodinėse kalbose Būdas yra išreiškiamas periferijoje arba dažnai apkritai neaktualizuojamas. Satelitinėse kalbose minėtas elementas beveik visada perteikiamas. Mokslininko teigimu, veiksmažodinės kalbos tipą geriausiai reprezentuoja ispanų kalba:

1 lentelė
Veiksmažodinės kalbos pavyzdys (pagal Talmy 1985, 89, plg. Žilinskaitė 2010, 35)

La botella	entró	a la cueva	flotando.
Figūra	veiksmažodis, žymintis Judėjimą ir Kelią	Fonas	gerundijus, žymintis šalutinį veiksmą – judėjimo Būdą

Savo ruožtu, analogiškas lietuvių kalbos pavyzdys Butelis įplaukė į urvą (plūduriuodamas) Judėjimo ir Būdo reikšmę fiksuoja veiksmažodyje: pusdalyvio plūduriuodamas vartojimas čia neperteikia jokios naujos informacijos ir yra perteklinis. Tačiau lietuvių kalbos pavyzdys Jie kirto gatvę pėsčiomis parodo, kad Judėjimo ir Kelio elementai (prototipinės situacijos atveju gatvė kertama, judama keliu) gali būti fiksuojami veiksmažodyje, o Būdas čia atskirai išreiškiamas prieveiksmiu pėsčiomis.

Satelitinių kalbų tipą reprezentuoja anglų kalba:

2 lentelė
Satelitinės kalbos pavyzdys (pagal Talmy 1985, 73, plg. Žilinskaitė 2010, 35)

The bottle	floated	into	the cave.
Figūra	veiksmažodis, žymintis Judėjimo komponentą ir šalutinį slinkties Būdo komponentą	Kelias	Fonas

Kaip matyti pateiktoje lentelėje, anglų kalbos veiksmažodis floated, kaip ir lietuvių kalbos įplaukė, perteikia Judėjimą ir Būdą. Savo ruožtu, jau minėtas ispanų kalbos pavyzdys (1 lentelė) gali būti interpretuojamas ir kitaip. Ispanų kalbos prielinksnis a atitinka anglų kalbos into, vadinasi, Kelio komponentas galėtų būti žymimas tiek veiksmažodyje, tiek satelite, todėl vėlesniuose tyrimuose L. Talmy’is išskyrė susiskaidžiusių kalbų (angl. split language) tipą (Talmy 2000, 64–67). Taigi, galima teigti, kad ispanų kalboje dominuoja veiksmažodinio tipo konstrukcijos, bet galimi ir keli satelitinio tipo pasakymai. Remiantis L. Talmy’io tipologija, lietuvių kalba turėtų priklausyti satelitinių kalbų tipui, tačiau, kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, lietuvių kalbos judėjimą žymintys predikatai gali perteikti tiek Judėjimą + Būdą (įplaukė), tiek Judėjimą + Kelią (kirto [kelią]), todėl norint spręsti, koks tipas dominuoja lietuvių kalboje, reikėtų atlikti nuodugnesnius tyrimus. Nepaisant to, jau dabar matyti, kad griežta tipologinė skirtis lietuvių kalbai nėra būdinga.

Pateikta tipologija buvo tobulinama ne tik paties L. Talmy’io, bet paskatino ir kitų mokslininkų tyrimus. Dan’as Isaac’as Slobin’as pasiūlė įtraukti ir kitą svarbų Kelio tipo komponentą, t. y. ribų peržengimą (angl. boundary-crossing), kuris ypač aktualus veiksmažodinėms kalboms. Jeigu šio tipo kalbų Kelio komponentas apima tam tikrą ribų peržengimą, Būdo veiksmažodis nevartojamas (isp. María entró a la casa corriendo – Marija bėgte įpuolė į namus). Jeigu ribos nėra peržengiamos, Kelias ir Būdas gali būti perteikiami pagrindiniame veiksmažodyje (isp. María corrió hasta la casa – Marija bėgo iki namų). Satelitinėse kalbose Kelio ir Būdo komponentų apjungimas yra būdingas tiek ribos peržengimo, tiek neperžengimo situacijoms. Veiksmažodinėse kalbose erdvinės ribos peržengimas yra suvokiamas kaip būsenos pasikeitimas, kuriam reikalingas savarankiškas predikatas (Slobin 1997, 441).

Naujuose lingvistiniuose darbuose taip pat pateikiamos ir kitos judėjimo įvykio kodavimo galimybės. Linkstama manyti, kad kalbose judėjimo situacija nėra koduojama remiantis tam tikru vienu parametru, o pasitelkiant įvairius morfologinius, leksinius ir sintaksinius šaltinius (Beavers, Levin, Tham 2009, 332). L. Talmy’io tipologija buvo išplėtota įtraukiant trečiąjį ekvipolentinių kalbų (angl. equipollently-framed languages) tipą, apimantį kalbas, kuriose Kelias ir Būdas yra perteikiami ekvivalentiškomis gramatinėmis formomis, t. y. abu minėtieji elementai žymimi kaip pagrindiniai veiksmažodžiai (Slobin 2004, 25). Be to, ilgainiui buvo pastebėta, kad beveik visoms kalboms būdingi du ar netgi visi trys klasifikacijos modeliai. Galiausiai buvo išsiaiškinta, kad Būdas ir Kelias gali būti aktualizuojami pasitelkiant morfosintaksines priemones tokias kaip nebūtinieji dėmenys (angl. adjunct clauses) ar prielinksniniai junginiai, kurie neatlieka nei veiksmažodžio, nei satelito funkcijos. Vadinasi, tokios kalbinės variacijos negali būti supaprastintos iki dviejų ar trijų tipų modelio (Beavers, Levin, Tham 2009, 333).

Kai kurių lingvistų teigimu, šaltiniai, kuriais remiantis kalbos perteikia Būdą ir Kelią, yra pasirenkami iš platesnio gramatinių įrankių ir procesų rinkinio. Minėtas rinkinys nėra specialiai pasitelkiamas judėjimo įvykiui koduoti: tinkami šaltiniai yra tie, kurie semantiškai suderinami su judėjimo įvykio elementų perteikimu. Gramatinių įrankių ir procesų rinkinys gali būti leksinis (būdo ir rezultatinių veiksmažodžių šaknys, kamienai ar afiksai, erdvinės adpozicijos ir dalelytės, ribų žymikliai), morfologinis (linksnių žymikliai, aplikaciniai afiksai, veikslo afiksai, žodžių dūryba) ir sintaksinis (nebūtinieji dėmenys, veiksmažodžių serializacija, šalutiniai dėmenys). Svarbu paminėti, kad judėjimo įvykiui reikšti galimos įvairios šių įrankių ir procesų kombinacijos (ten pat, 334).

1.1. Tyrimo medžiaga ir metodai

Tiriamosios medžiagos tekstyną sudaro 744 pavyzdžiai. Iš XVI a. lietuvių kalbos raštų analizuotas Martyno Mažvydo Katekizmas (MžK) ir Forma krikštymo³ (MžF), Jono Bretkūno Biblija⁴(BB), Giesmės Duchaunos (BG), Kancionalas (BKa) ir Kolektos (BKo), Mikalojaus Daukšos Katekizmas (DK) ir Postilė (DP). Tiriamieji tekstai atspindi du⁵ rašomosios lietuvių kalbos variantus. Vakarinį kalbos variantą reprezentuoja M. Mažvydo ir J. Bretkūno tekstai, viduriniu variantu parašyti M. Daukšos darbai. Vidurinis variantas vyravo LDK, todėl šioje teritorijoje spausdintais tekstais daugiausia rūpinosi katalikų religinė bendrija ir jie atspindi katalikiškąją tradiciją. Vakariniu variantu rašytus darbus rengė liuteronų dvasininkija, todėl jie atspindi protestantiškąją (liuteronų) pasaulėžiūrą. Originalūs tekstai, kuriais remtasi verčiant ar sudarant lietuviškus tekstus, skiriasi, vadinasi, ir galimos kitų kalbų įtakos šiuose darbuose gali būti kitokios.

Šiame tyrime taikomi kokybinės lingvistinės analizės, kiekybinės analizės ir freimų semantikos metodai. Taikant kiekybinės analizės metodą, buvo atrinkti 744 sakiniai, kuriuose pavartojamos tam tikros veiksmažodžio eiti formos, t. y. tyrimui buvo aktualios konstrukcijos tiek su veiksmažodžio eiti asmenuojamosiomis, tiek su neasmenuojamosiomis formomis. Tiriant senuosius tekstus, pasitelktà LKI Raštijos paveldo tyrimo centro svetainė Senieji raštai⁶. Šios sistemos paieškų skiltyje įvedus leksemos dalį ir žvaigždutę (pavyzdžiui, ei*) bei pasirinkus norimą senąjį tekstą⁷, buvo nukreipiama į eilutes, kuriose ši leksema yra vartojama tam tikromis savo formomis. Taip pat šiame darbe naudotasi minėtoje svetainėje pateikiamomis senųjų tekstų elektroninėmis konkordancijomis⁸.

3 lentelė
Konstrukcijų su veiksmažodžiu eiti pavartojimų skaičius analizuotuose senuosiuose lietuvių kalbos raštuose

Šaltinis	Konstrukcijos suveiksmažodžiu eiti
MžK ir MžF	7
BB, BG, BKa ir BKo	354
DK ir DP	383
Iš viso	744

Tiriant konstrukcijų su nagrinėjamais veiksmažodžiais semantiką freimų semantikos metodu, buvo naudotasi freimų aprašų sistema FrameNet⁹ (plačiau apie freimų semantiką ir jos metodologiją žr. Lisauskaitė, Zubaitienė 2019, 106–108). Šios sistemos paieškų skiltyje suvedus tam tikros situacijos pavadinimą ar žodį, sužadinantį freimą, nukreipiama į aprašą, kuriame pateikiamas freimo apibrėžimas, taip pat nurodomi pagrindiniai ir šalutiniai freimo elementai. Dažnai greta nurodomi freimų elementus iliustruojantys pavyzdžiai, o neretai ir kiti freimai, kurie tam tikrais būdais siejasi su nagrinėjama situacija (pavyzdžiui, yra susiformavę kito freimo pagrindu). Aprašo apačioje galima rasti leksinių vienetų, t. y. įvairių kalbos dalių, sužadinančių freimą, lentelę. Tais atvejais, kai analizuojamos situacijos neatitiko freimų duomenų bazėje pateikiamų aprašų arba apskritai nebuvo rastos, remtasi tyrimo autorės įžvalgomis.

2 XVI a. konstrukcijų su slinkties veiksmažodžiu eiti analizė

Konstrukcijos su veiksmažodžiu eiti, rastos XVI a. lietuvių raštuose, gali sudaryti įvairių freimų branduolį.

2.1 Konstrukcijos, perteikiančios SL freimą

Nagrinėjat XVI a. tekstus, buvo nustatyta, kad daugiausia rastų konstrukcijų su predikatu eiti (494)¹⁰ perteikia prototipinę SL situaciją. Freimų aprašų sistemoje FrameNet buvo rasti keli tam tikrą judėjimo situaciją aktualizuojantys atvejai¹¹. Šiame tyrime remiamasi sistemoje pateiktu freimu, kuris angliškai įvardijamas pavadinimu Motion. SL šiame freimo straipsnyje suprantama taip:

Konkretus esinys (Tema) pradeda savo judėjimą tam tikroje vietoje (Šaltinis) ir galiausiai pasiekia kitą vietą (Tikslas). Bejudėdamas šis esinys užima tam tikrą erdvę (Kelias) tarp Šaltinio ir Tikslo. Taip pat šis freimas gali konceptualizuoti Vietą, Kryptį, kuria juda Tema, arba Atstumą.

4 lentelė
Pagrindiniai SL freimo elementai¹²

Pagrindinis freimoelementas	Apibrėžtis
Tema	Esinys, kuris keičia savo vietą.
Šaltinis	Vieta, kurią prieš judėjimą užima Tema.
Tikslas	Vieta, kurioje baigiamas Temos judėjimas.
Kelias	Paviršius, virš kurio juda Tema, arba kraštovaizdis, kuriuo keliauja Tema.
Vieta	Fonas, kuriame juda Tema (be apibrėžto Kelio).
Kryptis	Judėjimas tam tikru laiku nuo deiktinio centro iki nurodyto taško.
Atstumas	Judėjimo nuotolis.

SL freimą gali sudaryti ir šalutiniai freimo elementai: Laipsnis, Trukmė, Dažnumas, Kartojimasis ir kt. Šio freimo aprašo apačioje nurodomi įvairūs leksiniai vienetai, tokie kaip: to go (liet. eiti), to travel (liet. keliauti, vykti), to roll (liet. riedėti) ir kt., aktualizuojantys SL situaciją. Šalia freimą sužadinančio vieneto pateikiama nuoroda į konkretaus vieneto leksinį straipsnį, kuriame galima rasti sintaksinę kiekvieno freimo elemento realizaciją.

Kaip jau buvo minėta, XVI a. rašytinėje lietuvių kalboje konstrukcijos su predikatu eiti

daugiausia vartojamos prototipinei SL situacijai aktualizuoti:

1. (1) Bei paſlas¹³, kuris buwa eiens ‹Michos→› Micho¹⁴ wadintụ¹⁵, kalbeia iem, ir biloia (BB 2Met 18,12)

Pateiktoje eilutėje iš Senojo Testamento (1) matyti, kad Temos funkciją čia atlieka paſlas. Platesnis Metraščių antrosios knygos kontekstas rodo, kad pasiuntinys yra išsiunčiamas paliepus Izraelio karaliui, kuris įsikūręs sostinėje Samarijoje, vadinasi, Šaltinio elementą perteikia minėtas miestas. SL situacijos Paskirties elementas (‹Michos→› Micho wadintụ) leidžia suvokti ir Tikslo funkciją atliekantį vienetą: pranašas Michėjas, pas kurį keliauja Biblijos eilutėje nurodytas pasiuntinys, gyveno viename Judėjos kaime, kuris ir žymi aptariamos situacijos Tikslo elementą. Paties veiksmažodžio eiti prototipinė reikšmė implikuoja, kad Kelio funkciją atlieka kietas paviršius, o Vietos elementą perteikia vietovė, besidriekianti tarp Judėjos kaimo ir Samarijos. Nors pateiktu atveju Krypties ir Atstumo elementai nėra tiesiogiai nurodyti, galima suprasti, kad Tema juda minėto kaimo link, o kilometrai, skiriantys šias dvi gyvenvietes, galėtų perteikti Atstumo freimo elementą.

Analizuojant veiksmažodžio eiti konstrukcijas, buvo pastebėta, kad visuose nagrinėtuose XVI a. tekstuose¹⁶, perteikiančiuose du rašomosios lietuvių kalbos variantus, pasitaiko atvejų, kai liepiamoji predikato eiti forma nebežymi aiškios SL reikšmės¹⁷:

1. (2) Eik, ir ſakik EbedMelech¹⁸ Murinui, teip bila PONas Zeba (BB Jer 39,16)

2. (3) <...> ir i dalík’ elgetomus ir turéſsi ám in lôb Importar imagend guſe: ir eik’ ſakiok’ mané (DP 525,34)

Veiksmažodžio eiti liepiamoji forma pateiktuose pavyzdžiuose nenurodo aiškaus judėjimo ir perteikia raginimą ar skatinimą daryti tai, kas nurodoma greta einančia vienarūše sakinio dalimi (Eik, ir ſakik; eik’ ſakiok’). Kartais minėto tipo konstrukcijose dar gali būti atpažįstama SL reikšmė. Tokiu atveju liepiamoji predikato eiti forma bei greta einanti kito veiksmažodžio liepiamoji forma, kuri neretai sujungiama jungtuku ir arba išskiriama kableliu, gali žymėti du skirtingus, vienas po kito einančius veiksmus (2). Tačiau randama ir tokių pavyzdžių, kuriuose veiksmažodžio eiti liepiamoji forma yra perteklinė ir nurodo skatinimą bei pabrėžia tam tikrą veiksmą, realizuojamą liepiamąja nuosaka (3). Nepaisant to, tais atvejais, kai liepiamoji veiksmažodžio eiti forma prisijungia aliatyvą ar iliatyvą (Eik Namoſna Rechabitụ BB Jer 35,2; eik Ieſauſp DP 36,17; Eikite ir is winîcʒion manón DP 92,40) bei prielinksninę kontrukciją (eik ſchẹ iſch Libano BB Gg 4,8; eik’ íng namús ſawus DP 318,13), galima aiškiai matyti, kad nurodytos konstrukcijos aktyvuoja prototipinį SL freimą.

Apskritai pastebėta, kad visų trijų autorių tekstuose gausiai vartojami aliatyvai ir iliatyvai. Aliatyvo linksnis perteikia SL situacijos Krypties elementą (Leiſket Bernelus man ſpi eiti MžF 30,122; EIket maneſp bila Chriſtus BG 104,19; eikite ‹manop→› mano Tarnop Hiobop BB Job; Eikimeġ wel’ Grękißkump’ kurié Aʒióie giwêno DP 540(240),7). Savo ruožtu, iliatyvu realizuojamas Tikslo elementas (Ir ſu tawimi Prowon eiti? BB Job 22,4; Kas eiṫ kancʒioſn c yßc us? DK 43,6; <...> ioġ nékurie bęwęliio apweiʒdinét’ kiemús ſawús neġ eit’ ſwódbon’DP 353,22).

Buvo rastos kelios konstrukcijos, kuriose veiksmažodis eiti vartojamas judėjimo vandeniu, t. y. Plaukimo, situacijai sužadinti:

1. (4) <...> nei galeia Iuremis eiti (BB 2Met 20,37)

2. (5) <…> kaip thinai newiens ‹Ækrutas¹⁹ ne eiſ→ eit (BB Iz 33,21)

Pateiktoje Biblijos eilutėje (4) Kelio freimo elementas išreiškiamas kitaip, t. y. judama ne sausuma, o vandeniu (Iuremis). Temos funkciją čia atlieka leksema Akrutai, kurią suponuoja kontekstas. Pasitaiko konstrukcijų (5), kuriose aptariamas predikatas prisijungia Priemonės (Temos) elementą nurodančią leksemą akrutu ir taip sužadina Plaukimo (SL) pofreimį²⁰.

Prie SL freimo buvo priskirtos ir konstrukcijos, kurios žymi Sklidimo (oru arba vandeniu) situaciją:

1. (6) Schitai eit iuſump adis d gaus karaliſtas (MžK 8,13)

2. (7) Jr wiens ateis, ir kaip Vpe eis (BB Dan 11,10)

3. (8) Sʒodis Teiſibes ‹←Teib› eit iſch mana burnos (BB Iz 45,23)

4. (9) Důk jeng²¹ muſu koßna malda / Eis nůg ſchirdes muſu dugna (BG 21,18)

5. (10) Ir łabái ant’ mûſ eiṫ taſsái prié odis (DP 423,18)

Iš pateiktų pavyzdžių (7) matyti, kad veiksmažodis eiti vartojamas Sklidimo vandeniu (skysto pavidalo medžiagų tekėjimo) situacijai apibūdinti. Toks predikato eiti pasirinkimas galėtų būti suvokiamas metaforiškai, nes srūvantis, tekantis vanduo vizualiai primena ėjimą. Nors veiksmažodis eiti, suvokiamas tekėjimo reikšme, taip pat sužadina SL freimą, tačiau čia Kelio freimo elementas perteikiamas kitos semantikos leksema. Prototipiniu atveju ėjimo situacijos Kelias atskleidžiamas leksema, nurodančia slinktį tam tikru kietu paviršiumi, t. y. sausuma, o nurodytoje Biblijos eilutėje Kelio funkciją atlieka vanduo, suprantamas iš konstrukcijos leksinės aplinkos. Padėtį keičiantis esinys, t. y. Tema, aptariamame pavyzdyje eina leksema Vpe.

Kituose pateiktuose pavyzdžiuose (6, 8, 9 ir 10) realizuojamas Sklidimo oru pofreimis. Minėtos situacijos Tema gali būti žodis ( adis, Sʒodis Teiſibes), malda, prié odis, t. y. žmogaus burnos padargais produkuojami garsai ir jais perteikiamos reikšmės. Šiuo atveju Kelio elementas realizuojamas leksema oras. Vienose nurodytose konstrukcijose (8 ir 9) atsiskleidžia Šaltinio elementas, kuris perteikiamas prielinksniniais junginiais iſch mana burnos ir nůg ſchirdes muſu dugna. Kituose pavyzdžiuose (6 ir 10) eksplicitiškai atsiskleidžia Krypties elementas, realizuojamas aliatyvu iuſump, ir Tikslas, aktualizuojamas prielinksniniu junginiu ant’ mûſu.

2.2 Konstrukcijos, perteikiančios Būsenos freimą

Gana gausi grupė konstrukcijų su veiksmažodžiu eiti (91)²² aktyvuoja Būsenos freimą.

5 lentelė
BŪSENOS freimas

Esinys užima pastovią padėtį.
Pagrindiniai freimoelementai	Apibrėžtis
Esinys	Konkretus arba abstraktus esinys.

Judėjimo veiksmažodžių tyrimuose buvo pastebėta, kad egzistuoja objektai, kurie yra statiški savo prigimtimi, bet eina kartu su judėjimo veiksmažodžiais. Tokių pavyzdžių galima rasti ir dabartinėje lietuvių kalboje (Tvora eina aplink visą kiemą; tiltas eina per upę ir pan.). Tokio tipo pavyzdžius Ronald’as Langacker’is pavadino abstract motion (liet. abstraktaus judėjimo) pasakymais. Šie pasakymai nurodo statiškas situacijas, kuriose niekas nejuda ir nekinta: tokiais atvejais judėjimas priklauso nuo konceptualizuojančiojo (Langacker 1986, 464–466). Tokių konstrukcijų, kai veiksmažodis eiti vartojamas Būsenos situacijai perteikti, rasta ir senuosiuose raštuose:

1. (11) Toſs p kioſ{ małdóſs nkuríós pȧſkui tie dwi eiṫ (DK 53,18)

Kaip matyti pateiktame pavyzdyje (11), SL veiksmažodis eiti prisijungia negyvą esinį, pasižymintį statiškumu (małdóſs ), ir aktualizuoja Būsenos freimą. Vadinasi, Esinio elemento funkciją čia atlieka nurodytas objektas. Pateiktoje konstrukcijoje galima išskirti ir šalutinį freimo elementą. Deskriptoriaus elementas patikslina maldų skaičių (p kioſ{ ).

2.3 Konstrukcijos, perteikiančios Amžinybės freimą

Kadangi visi XVI a. šaltiniai, analizuojami šiame tyrime, yra religiniai, neretai SL situacija yra suvokiama metaforiškai. Tokį atvejį iliustruoja konstrukcijos su predikatu eiti, aktyvuojančios Amžinybės freimą (85)²³.

6 lentelė
AMŽINYBĖS freimas

Pastovus ir nesibaigiantis gyvenimas transcendentinėje tikrovėje.
Pagrindiniai freimoelementai	Apibrėžtis
Išeinantysis	Asmuo, iš fizinio pasaulio pereinantis į transcendentinę tikrovę.

Amžinybė – svarbus konceptas krikščioniškoje pasaulėžiūroje, kurioje tikima, kad visas žemiškasis žmogaus gyvenimas yra skirtas pasiruošti būsimam gyvenimui amžinybėje, kurioje galiausiai bus regimas Dievo veidas. Amžinybė apima du subjektus: žmogų ir Dievą. Žmogus turi dvi Amžinybės galimybes: pragarą arba amžinąjį gyvenimą, dažnai tapatinamą su dangumi. Tokį požiūrį atspindi ir konstrukcijos su veiksmažodžiu eiti, rastos analizuojamuose religiniuose raštuose:

1. (12) Tada tures ie iau peklan²⁴ eiti (BG 127,13)

2. (13) <...> o piktíeii eis inġ vgn ám in kanc i (DK 43,4)

3. (14) <...> Eikite prakeiktiéii inġ úgn ám in (DP 286,28)

4. (15) ir po numirímui eiṫ nt ám inós prapultiés (DP 101,15)

Kaip matyti pateiktuose pavyzdžiuose, veiksmažodis eiti prisijungia prielinksninį junginį arba iliatyvą ir perteikia situaciją, kai po mirties keliaujama į pragarą. Prielinksninės konstrukcijos elementas, einantis genityvu arba akuzatyvu, nurodo objektus, susijusius su skausmu ir karščiu (vgn , prapultiés). Taip pat neretai tikslas perteikiamas ne tik metaforiškai, bet ir tiesiogiai, t. y. peklan eiti. Visų pateiktų konstrukcijų Išeinantysis elementas žymi žmogų.

Nagrinėtuose šaltiniuose buvo aptikta ir tokių konstrukcijų su predikatu eiti, kurios nurodo Keliavimo į dangų pofreimį:

1. (16) Eikite pagirtieií Têwo máno karalîſton’ (DP 375,41)

2. (17) <...> eis inġ giwât ²⁵ m in (DP 217,39)

3. (18) <...> eiṫ kaḋ numîrſimę inġ lingſmîb am in (DP 272,26)

Nurodytais atvejais prielinksninės konstrukcijos elementas, einantis akuzatyvu ar iliatyvu, žymi objektus, susijusius su džiaugsmu, šviesa, dieviškąja sfera (giwât, lingſmîb, karalîſton’). Pateiktų konstrukcijų Išeinančiojo funkciją taip pat atlieka žmogus.

Kiek kitokia situacija atsiskleidžia, kai Amžinybės freimo Išeinančiojo elementas nurodo Jezu

1. (19) <...> bet’ didǯéus d eugtúmbiteś ioġ aß eimi Téwoṗ kurſái yra didêſn s neġ aß (DP 239,38)

2. (20) EImi tieg toṕ kurſái mané átśiunte (DP 216,5)

3. (21) Nes’ aß é mi wiétos iúmus ʒopoſtit²⁶ (DP 448,21)

Nors kalbiniu aspektu tiek žmogus, tiek Jėzus keliauja pas Dievą, tačiau teologiškai šie du procesai skiriasi: pateikti pavyzdžiai nurodo Jėzaus ėmimą į dangų. Tokiais atvejais aliatyvas nurodo Dievą. Taip pat pasitaiko konstrukcijų (21), kuriose veiksmažodis eiti prisijungia supyną (ʒopoſtit) ir taip perteikia Amžinybės freimą.

Nagrinėjamuose šaltiniuose buvo rasta ir tokių konstrukcijų, kurios žymi mirtį:

1. (22) <...> ir bilocʒiau, Kallawije, eik per Sʒemẹ (BB Ez 14,17)

2. (23) Pakôłei eſsi emę inġ ęm eiſi (DP 199,51)

Pateiktose eilutėse (22 ir 23) nurodoma Mirties situacija, tačiau jose nesukonkretinama, ar keliaujama į pragarą, ar į dangų. Abiejose eilutėse prielinksninio junginio akuzatyvas nurodo žemę. Tik vienu atveju konstrukcijos subjektas yra negyvas esinys kalavijas (22), o kitu atveju 23– žmogus.

2.4 Konstrukcijos, perteikiančios Tarnavimo freimą

Senuosiuose raštuose buvo rasta konstrukcijų su nagrinėjamu veiksmažodžiu eiti (26)²⁷, kurios realizuoja Tarnavimo freimą.

7 lentelė
TARNAVIMO freimas

Tarnaujantysis paklūsta ir dirba siekdamas užtikrinti Valdančiojo interesus.
Pagrindiniai freimoelementai	Apibrėžtis
Tarnaujantysis	Asmuo, kuris tarnauja Valdančiajam.
Valdantysis	Asmuo, kuriam paklūsta ir dirba Tarnaujantysis.

Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, konstrukcijos eiti + paskui + akuzatyvas / genityvas nurodo Tarnavimo situaciją:

1. (24) Ir wiſsi io bęgantis, kurie paſkui io eija, puls iſch Kallawijo (BB Ez 17,21)

2. (25) Netrukdamas ęio paſkui Wießpat Ieſ (DP 512,7)

Pavyzdyje (25) tiesiogiai nurodomas Valdančiojo elementas, kuris realizuojamas leksema Wießpat Ieſ. Norint įvardyti šios konstrukcijos Tarnaujančiojo elementą, reikia pasikliauti platesniu kontekstu, kuriame matyti, kad šią funkciją atlieka Mattheußas (Matas). Kaip rodo pateikti pavyzdžiai, konstrukcijos eiti + paskui + akuzatyvas / genityvas tvarka sakinyje yra laisva: prielinksninis junginys gali atsidurti ir prieš, ir po predikato eiti.

J. Bretkūno raštuose buvo aptikta ir kitokios struktūros konstrukcijų, sužadinančių

Tarnavimo freimą:

1. (26) Neſa ikki ſcham cʒeſu daugia dabar eija po Namu Saulo (BB 1Met 12,30)

2. (27) Skaiſtu kuna gauſi / Te ſu ponu eiſi (BG 98,22)

Kaip matyti pateiktose eilutėse (26 ir 27), konstrukcijos eiti + po / su + instrumentalis taip pat gali nurodyti Tarnavimo situaciją. Abiejuose pavyzdžiuose tiesiogiai nurodomas Valdančiojo elementas, perteikiamas leksemomis Namu Saulo (metonimiškai nurodomas Saulius) ir ponu. Konstrukcijoje (26) daiktavardis daugia nurodo Tarnaujančiojo elementą ir, remiantis Metraščių pirmosios knygos kontekstu, žymi Benjamino žmones ir Sauliaus giminę. Kitame pavyzdyje (27) Tarnaujančiojo elementas nurodo žmones, nes šioje giesmėje apibendrintai kreipiamasi į visus asmenis.

2.5 Konstrukcijos, perteikiančios Priešiško susidūrimo freimą

XVI a. rašytiniuose tekstuose veiksmažodis eiti prisijungia įvairias konstrukcijas (26)²⁸, aktyvuojančias Priešiško susidūrimo freimą.

8 lentelė
PRIEŠIŠKO SUSIDŪRIMO (angl. Hostile_encounter) freimas

Dvi skirtingas pozicijas palaikančių Pusių susidūrimas, nulemtas tam tikros iškilusios Problemos ir / ar siekiant konkretaus Tikslo.
Pagrindiniai freimoelementai	Apibrėžtis
Problema	Neišspręstas klausimas, dėl kurio susiduria dvi nesutariančios Pusės.
Pusė (1)	Viena iš dviejų susiduriančių pusių.
Pusė (2)	Viena iš dviejų susiduriančių pusių. Dažniausiai paminima antra.
Pusės	Bendrai nurodomos susiduriančios pusės.
Tikslas	Norimas rezultatas, kurio siekia Pusė (1) arba visos Pusės bendrai.

Analizuotuose šaltiniuose rastos tokios struktūros konstrukcijos, perteikiančios Priešiško susidūrimo situaciją:

1. (28) Bau eiſim ing Ramoth Gileado ant kario (BB 2Met 18,5)

2. (29) Jr kada ghis per to karaliſtẹ bus ‹eiens→› ęiens (BB Dan 11,9)

3. (30) Er eiſiu priſch Philiſtus, bau důſi tu ios mana rankona? (BB 1Met 14,10)

4. (31) <…> ir Iákobas ſu Angełu imtîniu éio (DP 196,18)

Kaip matyti iš nurodytų eilučių, egzistuoja ne viena konstrukcija Priešiško susidūrimo freimui perteikti (eiti + ant + genityvas; eiti + per + akuzatyvas; eiti + prieš + akuzatyvas; eiti imtîniu). Pirmame pavyzdyje (28) daugiskaitos pirmojo asmens forma eiſim nurodo Juozapato ir Ahabo kariuomenes, kurios atlieka Pusės (1) elemento funkciją. Vieta, į kurią keliaujama, perteikia Pusės (2) elementą (Ramoth Gileado kariuomenė). Remiantis Metraščių antros knygos kontekstu, šio Priešiško susidūrimo Tikslo elementas yra siekis užimti Ramoth Gileado miestą. Remiantis Danieliaus knygos siužetu, kito pavyzdžio (29) Pusės (1) funkciją atlieka šiaurės karalius, o Pusės (2) elementas nurodo pietų karalių. Aptariamo susidūrimo Tikslas – Egipto turtai. Pateiktoje eilutėje iš Metraščių pirmosios knygos (30) Pusės (1) elementas nurodo karalių Dovydą, o Pusės (2) elementas realizuojamas leksema Philiſtus. Šiame Senojo Testamento skyriuje ryškėja ir susidūrimo Problema – išaugusi Dovydo karalystės įtaka bei Tikslas – siekis numalšinti išaugusią karaliaus Dovydo galybę. Paskutinėje eilutėje (31) eksplicitiškai perteikiami abiejų Pusių elementai – Iákobas ſu Angełu. Kadangi pavyzdys nurodo Pradžios knygos įvykius, pateikto susidūrimo Tikslas – Jokūbo pergalė prieš Dievą ir žmones.

2.6 Konstrukcijos, perteikiančios Tikslo freimą

9 lentelė
TIKSLO freimas

Agentas nori pasiekti Tikslą arba tam tikrą objektą. Tam sukuriamos arba pasitelkiamos specialios Priemonės. Tikslas yra tas elementas, kurio Agentas dar nėra pasiekęs, bet yra sutelkęs visas savo jėgas.
Pagrindiniai freimoelementai	Apibrėžtis
Agentas	Valingas veikėjas, kuris stengiasi pasiekti Tikslą.
Priemonė	Objektas ar veiksmas, kuris pasitelkiamas ar sukuriamas Tikslui pasiekti.
Tikslas	Veiksmas ar būsena, kurios siekia Agentas.

Analizuojamuose šaltiniuose galima rasti įvairių junginių, kurie kartu su veiksmažodžiu eiti yra pasitelkiami Tikslo freimui nurodyti:

1. (32) <…> ißéikiġ ir tu i pinkłu to paſáulo ir eik Ieſauſp (DP 36,17)

2. (33) O kitas táre: pirkáu p nkis i ngus iéucʒiu: ir eimí i pamėgint (DP 274,17)

3. (34) Kas piktêſnio kaip’ êidamas ant’ ſûdo30 kêrß t’ ſûd (DP 552,25)

Tikslo freimas perteikiamas konstrukcijomis su predikatu eiti, kuris, savo ruožtu, gali prisijungti aliatyvą (Ieſauſp), supyną (pamėgint) ir junginį ant + genityvas (ant’ ſûdo). Kaip jau buvo minėta, pavyzdžiuose vartojamas veiksmažodis eiti savo semantikoje neperteikia slinkties reikšmės, judėjimo požymis čia gali būti suvokiamas konceptualiai: vizualiai tikslo siekimas primena SL situaciją, kur aiškus pradžios taškas ir tikslas.

2.7 Konstrukcijos, perteikiančios kitus freimus

Nagrinėjamuose XVI a. šaltiniuose buvo rastos kelios konstrukcijos (3) su predikatu eiti, kurios aktualizuoja Normų laikymosi freimą (Pameſkite giwenimạ ‹dikạ→› dik{ạ}n, tada giwenſit, ir‹eiket _→› ⌞waikſchcʒokite⌟ ‹Kieliu→› Keliu iſchminties BB Pat 9,6; Cʒé ſaẃ páwaiʒdus rkime wiſsôkio priderúmo krikßcʒiónißko / eidamí tůiau patimí kelú / kuriů Wießpatis Chríſtus DP 183,36; <…> teiṗ wel’ ir múmus taḋ eit’ réikia: darîdami pagál mókſł io DP 449,11). Kaip matyti, nurodytas freimas aktualizuojamas idioma eiti išminties (Viešpaties) keliu, taip pat konstrukcija, kurioje veiksmažodis eiti prisijungia junginį pagal + akuzatyvas.

Pasitaikė kelios konstrukcijos (2), realizuojančios Veikimo freimą (Togidelei Prowa ‹eia³¹ _ atbullai BB Iz 59,14; Tůgi búkłumu³² ir ik’ ßiółei éiti Hęretikȧi DP 364,45). Viena idioma perteikia Melavimo freimą (<…> ſu melais eidama, bei manens ne atmeni BB Iz 57,11). Taip pat rastas ir pavyzdys (1), kuriame aktualizuojamas Gimimo freimas (Eidams iſch wieteles ſawa / Iſch pannos cʒiſcʒiauſoſes³³ BG 1,15).

3 Išvados

Konstrukcijų su veiksmažodžiu eiti analizė XVI a. lietuvių kalbos raštuose atskleidė, kad minėtas predikatas gali aktyvuoti ne tik prototipinį SL (Plaukimo, Sklidimo oru arba vandeniu) freimą, bet ir Būsenos, Amžinybės (Keliavimo į dangų arba pragarą, Jėzaus žengimo į dangų), Tarnavimo, Priešiško susidūrimo, Tikslo, Normų laikymosi, Veikimo, Melavimo ir Gimimo freimus. Neretai nurodyti freimai, ar pofreimiai, aktualizuojami ne vienu predikatu eiti, o pasitelkiamas platesnis gramatinis modelis, t. y. veiksmažodis eiti prisijungia tam tikrus argumentus, o ši konstrukcija, savo ruožtu, aktyvuoja konkretų freimą.

Pastebėta, kad nemažai freimų yra realizuojami konstrukcijomis, kurios nėra būdingos dabartinei lietuvių kalbos vartosenai. Tyrimas parodė, kad tais atvejais, kai veiksmažodis eiti prisijungia leksemą jūra, atliekančią adverbialo funkciją (jūrėmis), arba jo subjektu tampa leksema akrūtas, yra aktualizuojamas Plaukimo freimas. Dabartinėje lietuvių kalboje tokio tipo konstrukcijos nėra vartojamos minėtai Plaukimo situacijai perteikti (*Jėzaus mokiniai eina jūromis; *laivas eina). Keliavimo į dangų pofreimis yra realizuojamas konstrukcijomis, kuriose predikatas eiti gali prisijungti genityvo, akuzatyvo formas, iliatyvą ar aliatyvą, žymintį su džiaugsmu, šviesa, dieviškumu susijusius referentus. Keliavimo į pragarą pofreimis perteikiamas konstrukcijomis, kuriose leksema eiti prisijungia prielinksninį junginį ar iliatyvą, nurodantį su skausmu ir kančiomis besisiejančius objektus. Jėzaus žengimo į dangų situacija aktyvuojama vartojant konstrukcijas su veiksmažodžiu eiti, kuris prisijungia supyną arba aliatyvą, nurodantį Dievą.

Pateikti junginiai nėra būdingi dabartinei lietuvių kalbos vartosenai, bet beveik visoms išvardytoms konstrukcijoms galima rasti atitikmenis bendrinėje lietuvių kalboje (eiti + iliatyvas: eiti + į + akuzatyvas; eiti + ing + akuzatyvas: eiti + į + akuzatyvas; eiti + ant + genityvas: eiti + į + akuzatyvas; eiti + aliatyvas: eiti + pas + akuzatyvas; eiti + supynas: eiti + infinityvas). Kiek neįprastos dabartinei vartosenai turėtų atrodyti ir konstrukcijos eiti + po / su + instrumentalis, aktyvuojančios Tarnavimo freimą. Instrumentalio forma tokiu atveju perteikia gyvą asmenį arba namus, metaforiškai taip pat besisiejančius su žmonėmis. Galima pastebėti, kad ne visi Priešiško susidūrimo freimą realizuojantys junginiai būdingi bendrinei lietuvių kalbai. Nepaisant to, jie turi savo atitikmenis dabartinėje vartosenoje (eiti ant kario: eiti į karą; eiti + per + akuzatyvas: kovoti + su + instrumentalis). Tai matyti ir Tikslo freimo atveju (eiti + aliatyvas: eiti + į + akuzatyvas; eiti + supynas: eiti + infinityvas; eiti + ant + genityvas: eiti + į + akuzatyvas). Šiuolaikinėje kalboje nesutinkamà ir konstrukcija eiti + pagal + akuzatyvas, perteikianti Normų laikymosi freimą, bei junginys eiti iš panos, aktyvuojantis Gimimo freimą.

Tokios dabartinei lietuvių kalbos vartosenai nebūdingos konstrukcijos su predikatu eiti atveria naujų tyrimų galimybes – galima vertinti, ar nurodyti junginiai nėra pasiskolinti iš kitų kalbų. Taip pat išanalizavus ir kitų laikotarpių tekstus, būtų galima daryti išvadas, kaip keitėsi šių konstrukcijų su predikatu eiti semantika. Į darbą vertėtų įtraukti ir tokius XVI a. šaltinius, kurie šio tyrimo metu nebuvo, o dabar jau yra, prieinami internetinėje erdvėje (M. Mažvydo, Baltramiejaus Vilento Giesmės krikščioniškos ir B. Vilento Enchiridionas ir Evangelijos bei Epistolos).

Literatūra ir šaltiniai

Arkadjev Piotr 2008, Lietuvių kalbos pirminių veiksmažodžių klasių semantika tipologinių duomenų kontekste, Acta Linguistica Lithuanica LIX, 1–27.

Beavers John, Levin Beth, Tham Shiao Wei 2010, The typology of motion expressions revisited, Linguistics 46, 331–377.

BG – [Jonas Bretkūnas,] Gieʃmes Duchaunas [...] Iſſpauſtas Karaliaucźuie / per Iurgi Oſterbergera 1589. (Elektroninis tekstas 2002, rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius. Recenzentai: prof. dr. Vincentas Drotvinas, dr. Christiane Schiller, http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php?source=12).

BKa – [Jonas Bretkūnas,] Kancionalas nekuru Gieſmiu / Baßnicʒioie Diewa / ant didʒiun Schwencʒiun ſænu budu giedamuiu. Iſſpauſtas Karaliaucʒuie / per Gurgi Oſterbergera 1589.

(Elektroninis tekstas 2002, rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius. Recenzentai: prof. dr. Vincentas Drotvinas, dr. Christiane Schiller, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=13).

BKo – [Jonas Bretkūnas,] KOLLECTAS Alba Paſpalitas Maldas / praſtaſů Nedeliaſu ir didʒoſu Schwenteſu / per wiſſus mætus Hercegiſteie Pruſu giedamas / iſch Wokiſchko ließuwio / ing Lietuwiſchka pergulditas / Per Iana Bretkuna. M. D. LXXXIX. (Elektroninis tekstas 2002, rengė dr. Ona Aleknavičienė, Ineta Krampaitė; konkordancijas rengė dr. Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius. Recenzentai: prof. dr. Vincentas Drotvinas, dr. Christiane Schiller, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=14).

BP – [Jonas Bretkūnas,] POSTILLA Tatai eſti Trumpas ir Praſtas Iſchguldimas Euangeliu / ſakamuiu Baſźnicźoie Krikſchcźioniſchkoie / nůg Aduento ik Wæliku. Per Iana Bretkuna Lietuwos Plebona Karaliaucźiuie Pruſůſu. Iſſpaude Karaliaucźiuie Iurgis Oſterbergeras. Mæta Pono 1591. (Elektroninis tekstas 2006, rengė Veronika Adamonytė, Milda Lučinskienė, Jūratė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskaitė ir dr. Ona Aleknavičienė; konkordancijas rengė Veronika Adamonytė, Milda Lučinskienė, Jūratė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskaitė, dr. Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius. Recenzentai: prof. dr. Bronius Maskuliūnas, doc. dr. Sigitas Narbutas, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=2).

DK – [Mikalojus Daukša,] KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONI PRIWALVS. PARASZITAS PER D. IAKVBA LEDESMA Theologa Societatis IESV. Igulditas i Liuwio Lnkißko ing Lietuwißka per Kuniga Mikałoiu Daugßa Kánonika Ʒemaicʒiu. Iſpáuſtas Wilniuie Metůſ vgimímo Wießpaties 1595. (Elektroninis tekstas 2006, rengė Mindaugas Šinkūnas, konkordancijas rengė Mindaugas Šinkūnas, Vytautas Zinkevičius. Recenzentai: prof. dr. Bronius Maskuliūnas, doc. dr. Sigitas Narbutas, http://seniejirastai.lki.lt/db.php?source=1).

DP – [Mikalojus Daukša,] Poſilla CATHOLICKA. [...] Wilniui / Drukârnioi Akadêmios SOCIETATIS IESV, A. D. 1599. (Elektroninis tekstas 2006, rengė Veronika Adamonytė, Milda Lučinskienė, Jūratė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskaitė ir dr. Ona Aleknavičienė; konkordancijas rengė Veronika Adamonytė, Milda Lučinskienė, Jūratė Pajėdienė, Mindaugas Šinkūnas, Eglė Žilinskaitė, dr. Ona Aleknavičienė, Vytautas Zinkevičius. Recenzentai: prof. dr. Bronius Maskuliūnas, doc. dr. Sigitas Narbutas, http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php?source=2).

Drukteinytė Vaida 2006, Metaforinis lietuvių kalbos slinkties veiksmažodžių vartojimas, Kalbos vienetų semantika ir struktūra, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 31–37.

Fortis Jean-Michel 2010, The Typology of Motion Event, https://www.eva.mpg.de/lingua/conference/2010_summerschool/pdf/course_materials/Fortis_3.MOTION%20EVENTS.pdf.

Jakulis Erdvilas 2004, Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Labutis Vitas 2007, Gabenimo veiksmažodžių semantika ir sinonimika, Kalbos kultūra 80, 32–44.

Langacker Ronald Wayne 1986, Abstract Motion, Proceedings of the Twelfth Annual Meeting of the Berkeley Linguistics Society, Berkeley, CA: Berkeley Linguistics Society, 455–471.

Lisauskaitė Agnė, Zubaitienė Vilma 2019, Aktyvios veiklos veiksmažodžių semantika Kristijono Donelaičio „Metuose“, Respectus Philologicus 35(40), 102–120.

MžK – [Martynas Mažvydas] FORMA Chrikſtima. Kaip Baßnicʒas Iſtatimæ Hertʒikiſtes Pruſu / ir kitoſu emeſu laikoma ira. Drukawot Karalaucʒui per Iona Daubmana / Metu Chriſtaus M. D. LIX, http://sr.lki.lt/Index.asp.

MžF – [Martynas Mažvydas] CATECHISMVSA PRAſty Sʒadei, Makſlas ſkaitima raſchta yr gieſmes del krikſcʒianiſtes bei del berneliu iaunu nauiey ſugulditas KARALIAVCZVI VIII. dena Meneſes Sauſia, Metu vßgimima Diewa. M. D. XLVII. Soli Deo gloria, http://sr.lki.lt/Index.asp.

Marcinkevičienė Rūta 1990, Lietuvių kalbos slinkties veiksmažodžių semantika ir stilistika lyginant su anglų kalba, daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas.

Mikulskas Rolandas 2009b, Kognityvinė lingvistika ir leksikografijos problemos, Kalba ir žmonės, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 39–80.

Paulauskas Jonas 2015 [1987], Sisteminis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslas, http://lkiis.lki.lt/sisteminis.

Slobin Dan Isaac 1997, Mind, code, and text, Essays on language function and language type: Dedicated to T. Givón, Amsterdam: John Benjamins, 437–467.

Slobin Dan Issac 2004, The many ways to search for a frog: Linguistic typology and the expression of motion events, Relating events in narrative: Typological and contextual perspectives, Mahwah, NJ: Lawrence Erlbaum Associates, 219–257.

Talmy Leonard 1972, Semantic structures in English and Atsugewi, daktaro disertacija, University of California, Barkeley.

Talmy Leonard 1985, Lexicalization patterns: semantic structure in lexical forms, Language Typology and Syntactic Description, vol. 3: Grammatical Categories and the Lexicon, Cambridge: Cambridge University Press, 57–149.

Talmy Leonard 1991, Path to realization: a typology of event conflation, Papers of the Seventeenth Annual Meeting of the Berkeley Linguistics Society. Berkeley: Berkeley Linguistics Society, 480–520.

Talmy Leonard 2000a, Toward a Cognitive Semantics, volume I: Concept structuring systems, Cambridge: MIT Press.

Talmy Leonard 2000b, Toward a Cognitive Semantics, volume II: Typology and process in concept structuring, Cambridge: MIT Press.

Talmy Leonard 2007, Lexical typologies, Language typology and syntactic description: Grammatical categories and the lexicon, Cambridge: Cambridge University Press, 66–168.

Valiulytė Elena 2001, Lietuvių kalbos tikslo konstrukcijos su slinkties veiksmažodžiais, Acta Linguistica Lithuanica 44, 201–225.

Žilinskaitė Eglė 2010, Vietos raiška Mikalojaus Daukšos „Postilėje“: postpoziciniai vietininkai ir jų funkciniai ekvivalentai, daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus universitetas.

Notes