HTML

ePub

PDF

Įvadas.

Simono Vaišnoro Žemčiūga teologiška yra 1600 metais išleistas Adamo Franciscio teologinio traktato Margarita Theologica vertimas. Šis tekstas nėra labai daug tyrinėtas. Trumpai Vaišnoro kalbos ypatybes (kai kurias morfologines ypatybes, sintaksę, naujadarus) yra aprašęs Zigmas Zinkevičius trečiojoje Lietuvių kalbos istorijos dalyje, skirtoje senųjų raštų kalbai (Zinkevičius 1988, 77–82). Žemčiūga Teologiška kaip pavyzdžių šaltiniu naudojosi ir Vytautas Ambrazas monografijoje Lietuvių kalbos istorinė sintaksė (Ambrazas 2006), taip pat Jonas Palionis darbuose Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVII a. (Palionis 1967) ir Lietuvių rašomosios kalbos istorija (Palionis 1995). Paminėtinas ir Jovitos Liutkutės straipsnis „Prijungiamieji jungtukai Simono Vaišnoro 1600 metų „Žemčiūgos teologiškos“ tikslo šalutiniuose sakiniuose“ (Liutkutė 1999). Kaip išsamius šio teksto tyrimus galima išskirti Wilhelmo Witte’o „Der Übersetzer Simon Waischnoras“ (Witte 1931) ir Guido Michelinio disertaciją Le traduzioni dal latino di un volume lituano del 1600. Studio sulla lingua della Margarita theologica (Michelini 1991).

Vaišnoro Žemčiūga Teologiška buvo ir šio straipsnio autorės mokslinės praktikos objektas. Jos metu buvo sužymėtos Biblijos citatos elektroniniame tekste, atliktas jų lyginimas su Jono Bretkūno Biblijos vertimu ir Baltramiejaus Vilento Evangelijomis bei Epistolomis, parengtas apžvalginis teksto kalbos ypatybių aprašas. Šia tema skaitytas ir pranešimas Lietuvos mokslo tarybos organizuotoje 2019 metų studentų konferencijoje. Atliekant minimą praktiką pastebėta, kad Biblijos citatų vertimas skirtingose teksto vietose varijuoja, todėl nuspręsta šį reiškinį panagrinėti išsamiau, kas ir tapo šio straipsnio objektu.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog autorius, versdamas tekstą, stengėsi kuo mažiau nukrypti nuo originalo ir dėl to tekste atsiranda lietuvių kalbai nebūdingų konstrukcijų, pavyzdžiui, pažyminys eina po pažymimojo žodžio. Tačiau Biblijos citatų vertimo variantiškumas galėtų rodyti priešingai – kad autorius vertė gana laisvai, pernelyg neprisirišdamas prie originalo.

Taigi straipsnio tikslas yra apžvelgti Biblijos citatų vertimo variacijas skirtingose Žemčiūgos Teologiškos vietose ir nustatyti, kuriais atvejais šias variacija lemia vertimo šaltinis, o kuriais – ne. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:

1. 1. Išskirti visas Žemčiūgoje Teologiškoje esančias Biblijos citatas ir, sudėjus jas į „Microsoft Excel“ lentelę, surikiuoti pagal abėcėlę.
2. 2. Rankiniu būdu išrinkti visas citatas, kurių vertimai skirtingose tekstų vietose varijuoja.
3. 3. Varijuojančias vietas lyginant su vertimo šaltiniais (Margarita Theologica ir kai kuriais atvejais Lutherio Biblijos vertimu), aprašyti Biblijos citatų vertimo variantiškumą.

Iš viso bus aptariamos 28 citatos. Tyrime atliekama kokybinė pavyzdžių analizė, pavyzdžiai lyginami su originalu.

Darbe naudojami sutrumpinimai:
MT – Margarita Theologica
ŽT – Žemčiūga Teologiška

1 Biblijos citatų vertimo analizė.

Šioje dalyje visų pirma aptariamos citatos, kurių vertimo variacijas lemia paties vertimo šaltinio variacijos, po to – tos citatos, kurios greičiausiai buvo verstos iš Lutherio Biblijos, galiausiai – citatos, kurių variacijų negalima paaiškinti šaltinių įtaka.

1.1 Citatos, kurių variacijas lemia vertimo šaltinio variacijos

Kaip ir minėta, analizuojant varijuojančias Biblijos citatas ŽT, buvo nustatyta, kad kai kurios jų varijuoja pačiame vertimo šaltinyje (MT). Šiame skyrelyje būtent tokie atvejai ir bus aptariami, paraleliai pateikiant atitinkamas citatas iš ŽT ir MT.

1 Kor 7,2
ŽT 221v Delei prawengima kekſchiſtes / kiekwiens tetur ſawa paties moteri / ir kiek ta wiena ſawa tikraghi wjra teturie.
ŽT 231v Delei prawengima kekſchijſtes / kiek wienas teturie ſawa moteri / ir kiektawiena ſawa wjra.
MT 221v Propter fornicationem vitandam, quilibet propriam uxorem habeat, et quaelibet proprium maritum habeat.
MT 231v Vitandae scortationis causa, quilibet suam uxorem habeat, et qualibet suum maritum habeat.

1Kor 7,2 citata vertimo šaltinio skirtingose vietose (221v ir 231v) varijuoja vienu žodžiu– 221v yra proprius, o 231v – suus. Proprius turi keletą reikšmių – jis reiškia tiek savas, nuosavas, tiek tikras. Greičiausiai bandydamas atspindėti šį daugiareikšmiškumą, Vaišnoras antroje sakinio dalyje pasirinko jį versti dviem žodžiais – ſawa tikraghi (tiesa, pirmojoje sakinio dalyje jis pasirenka kitą žodžių junginį – ſawa paties). Įvardis suus jau neturi reikšmės tikras, tik savas, todėl 231v vertime ir nelieka žodžio tikraghis. Kiek sunkiau paaiškinti, kodėl 231v liko neišverstas paskutinis žodis habeat, nors 221v jis išverstas (teturie). Tačiau tai galėtų būti ir stilistiniai sumetimai – žodžio teturie kartojimas čia nėra būtinas.

Gal 1,8
ŽT 101r Iei kurſai kitta Euangeliæ mokin / te eſtie prakeiktas.
ŽT 103r Iei kas kita Euangelie ſakjs / te eſtie prakeiktas
MT 101r Si quis aliud Evangelium docet, anathema sit.
MT 103r Si quis aliud Evangelium praedicaverit, anathema sit.

Šioje citatoje Vaišnoras tiksliai atspindi leksinį skirtumą (docet – mokin; preadicaverit – sakjs). Dar varijuoja ir įvardis (kurſai. kas), tačiau šio skirtumo jau nelemia vertimo šaltinis.

Iz 8,20
ŽT 268r iei nekalbes pagalei to odcʒa nebus ghiems ſchwieſa ritikſcʒa.
MT 100v Si non dixerint juxta verbum hoc, non erit eis Lux matutina.
MT 268r Quod si non dixerint iuxta verbum hoc, non erit eis matutina lux.

Fuente: ŽT 100v Iei pagalei to odcʒa nekalbes / nebus ghiems ſchwieſa rjtha.

Lotyniškoje citatoje varijuoja paskutinių dviejų žodžių tvarka, tačiau vertime tai nėra atspindėta, bet pasirinktas kitas leksinis variantas (rjtha. ritikſcʒa). Kalbant apie pirmą sakinio dalį, lotyniškame tekste žodžių tvarka nevarijuoja, tik 268r pradžioje atsiranda quod .nes). O Vaišnoro vertime 268r žodžių tvarka yra artimesnė originalui nei 100v, taigi antrą kartą versdamas tą pačią citatą vertėjas nusprendė rinktis beveik pažodinį vertimą.

Mt 25,41
ŽT 245r Eikite n manes prakeiktieghi ing ugni amßinaie / kuri welnui ir Angelams io jra prigatawjta.
ŽT 251r Atſtokite nůg manes prakeiktieghi ing ugni amßinaie / kuri welnams ir Angelams jo jra prigatawita.
ŽT 255r Eikite ius prakeiktiej ingi amßinaie ugni / kuri jra ſugatawita welnams ir Angelams io.
MT 245r ir 251r Discedite a me maledicti in ignem aeternum, qui diabolo et Angelis ejus paratus est.
MT 255r Ite maledicti in ignem aeternum, qui paratus est Diabolo et Angelis ejus.

Kaip matyti, vertimo šaltinyje 245r ir 251r citatos yra identiškos, o 255r skiriasi ir leksika (Discedite a me; Ite), ir žodžių tvarka. 255r vertimas beveik pažodžiui atitinka vertimo originalą, tik Vaišnoras renkasi daugiskaitą welnams, nors originale yra vienaskaita (Diabolo). Tačiau 245r ir 251r vertimai irgi skiriasi, nors MT šios citatos vienodos. Žodis discedite verčiamas dviem variantais – eikite ir atſtokite. Taip pat iš pradžių vertėjas nenuklydo nuo originalo ir rinkosi vienaskaitą (welnui), o vėliau jau daugiskaitą (welnams). Tai galbūt galėjo lemti šalia esanti daugiskaitinė forma Angelams.

Ps 33,6
ŽT 7r odʒu wieſchpaties jra dungus ſtoi ſi / ir Dwaſse naſru io wiſsi pulkai io.
ŽT 39r odcʒu wieſchpaties jra dangus padariti / ir dwaſse naſru io wiſſas pulkas iu.
MT 7r Verbo Domini coeli facti sunt, et spiritu oris ejus omnis exercitus eorum.
MT 39r Verbo domini coeli firmati sunt, et spiritus oris ejus omnis exercitus eorum.

Šioje citatoje Vaišnoro leksikos variacijas lemia originalas. Tai yra facti verčiamas į ſtoiſi, o firmati į padariti. Citatos pabaigos konstrukcija taip pat varijuoja. Lotyniškame šaltinyje žodis spiritus yra skirtingų linksnių (spiritu; spiritus). Jie abiem atvejais verčiami kaip dwaſse, forma, galinčia reikšti ir vardininką, ir įnagininką. Skirtumą tarp wiſsi pulkai io ir wiſſas pulkas iu galėjo lemti skirtinga originalo interpretacija, pavyzdžiui, 4 linksniuotės exercitus gali reikšti ir vns. vardininką, ir dgs. vardininką, nors eorum jau galėtų būti verčiamas tik kaip jų.

Rom 13,15
ŽT 93v Priwalu jra buti pakluſniems / netiektai dælei ruſtibes / bet ir dælei ſ ßines.
ŽT 218v Reike buti pad tiems / netiektai delei ruſtibes / bet ir delei ſaßines.
MT 93v Necesse est obedire, non solum propter iram, sed etiam propter conscientiam.
MT 218v Oportet esse subditos, non solum propter iram, sed etiam propter conscientiam.

Šioje citatoje originale skiriasi citatos pradžios formuluotė, tai atsispindi ir Vaišnoro vertime (Priwalu – necesse; reike – oportet; pakluſniems – obedire; pad tiems – subditos).

Rom 6,4
ŽT 118v Eſme pakaſti ſu Chriſtumi per Chrikſchta ing ſmerti / idant kaip Chriſtus keleſsi iſch numiruſsiu / per garbe Tewa / teipo ir mes naughibeie giwatos waikſchcʒokime.
ŽT 127v Palaidoti eſme ſu Chriſtumi per Chrikſchta ingi ſmerti / ir kaip Chriſtus prikeltas jra iſch n miruſiuiu per garbe Tewa: teipo ir mes naughibeie gjwatas waikſchcʒokime.
MT 118v Consepulti sumus cum Christo per Baptismum in mortem, ut sicut Christus ex mortuis resurrexit, per gloriam Patris, ita et nos novitate vitae ambulemus.
MT 127v Consepulti sumus cum Christo per Baptismum in mortem, ut sicut Christus resuscitatus est ex mortuis per gloriam Patris: ita et nos novitate vitae ambulemus.

Šioje citatoje vertimo šaltinis lemia skirtį tarp keleſsi iſch numiruſsiu ir prikeltas jra iſch n miruſiuiu .ex mortuis resurrexit; resuscitatus est ex mortuis). Tačiau šaltinio įtaka negalima būtų paaiškinti skirties tarp Eſme pakaſti ir Palaidoti eſme – 127v vertėjas pasirinko artimesnę originalui žodžių tvarką, taip pat vartoja sinonimą palaidoti.

Tit 3,7
ŽT 85v ieng apteiſinti io malone butumbime tæwonimis amßinoſes gjwatas.
ŽT 128r idant apteiſinti io malone / paſtotumbime tæwonimis am inoſes giwatas.
MT 85v ut justificati gratia ipsius haeredes simus vitae aeternae.
MT 128r ut justificati gratia ipsius, fiamus haeredes vitae aeternae.

Skirtingą leksiką (butumbime; paſtotumbime) lemia originalo leksikos skirtumai (simus, fiamus). Taip pat vertime skiriasi ir prijungiamieji jungtukai, vienu atveju vartojamas ieng, o kitu idant. Tačiau jie visame tekste yra vartojami sinonimiškai ir turi lygiai tokią pačią funkciją (jungti tikslo aplinkybes), tad toks skirtumas yra atsitiktinis.

1.2 Citatos, kurių variacijas lemia kitas vertimo šaltinis – Lutherio Biblija

Šiame skyrelyje bus aptariamos tos citatos, kurių variacijas lemia pasirinktas kitas vertimo šaltinis – Lutherio Biblija. Jos išskirtos tiek remiantis Michelinio komentarais, tiek lyginant vertimų ir originalų kalbinę raišką.

2 Kor 5,3
ŽT 98r Idant mes butumbime apwilkti / ieng n gi nebutumbime uſchſpæti.
ŽT 139v Apſiwilkime / idant n gi nebutumbime raſti.
MT 98r, 139v Superinduemur, si tamen induti non nudi reperiemur.

Prie 98r Michelinio rašoma, kad čia yra vertimas iš Lutherio Biblijos: das wir da mit überkleidet werden / So doch wo wir bekleidet und nicht blos erfunden werden. Citatos 139v konstrukcija yra kitokia, čia vartojamas ne pasyvas, o liepiamoji nuosaka – Apſiwilkime. Nepaisant to, ir čia komentare teigiama, kad citata versta iš Lutherio Biblijos. Visgi greičiausiai Lutheriu vertėjas rėmėsi tik 98r, bet ne 139v citatoje, o tai ir lėmė vertimų skirtumus.

ŽT 49v Iei jus Sunus iſchwalnis / tad tikrai walnais buſite.
ŽT 200r Iei jus Sunus iſchgelbeia / tad tikrai eſte walnais.
MT 49v, 200r Si Filius vos liberaverit, vere liberi eritis.

49v citata atitinka lotynišką šaltinį: Si Filius vos liberaverit, vere liberi eritis. 200r citata skiriasi. Komentare Michelinis nurodo, jog ji versta iš Lutherio Biblijos: So euch nu der Son frey machet / so seid jr recht frey. Iš tiesų gramatiškai 200r sakinys yra artimas Lutherio variantui, nes vartojamas esamasis laikas (so seid jr recht frey / eſte walnais). Kita vertus, kyla klausimas, kodėl čia vertėjas pasirinko leksemą iſchgelbeia, nes frey machet tikslesnis atitikmuo būtų jau 49v vartotas iſchwalnis.

Job 19,25
ŽT 177r inau / iog Atpirktoies mana jra giwas / ir ghiſſai mane potam iſch emes prikels
ŽT 240v inau / iog Iſchganitoies mana jra gjwas / ir paſkiauſoie dienoie kelſi s iſch æmes
MT 177r, 240v Scio, quod Redemtor meus vivit, et in novissimis de terra resurecturus sum

Leidime (Michelini 1997) teigiama, jog 177r citata versta iš Lutherio Biblijos. Iš tiesų tai panašu į pažodinį vertimą iš vokiečių kalbos (Ich weis das mein Erlöser lebet / und er wird mich hernach aus der Erden auffwecken). 240v tokios nuorodos jau nėra, taigi ji greičiausiai versta iš lotynų. Nors žodžių tvarka nuo originalo ir skiriasi (paſkiauſoie dienoie kelſis iſch æmes / et in novissimis de terra resurrecturus sum), tačiau sutampa asmens kategorija – čia vartojamas I asmuo (skirtingai nei 177r).

Ps 5,5
ŽT 54v Tu DIEWAS eſsi kurem piktenibes neſimægſtaſsi.
ŽT 174r Tu eſsi taſſai Diewas kurſai piktenibemis neſimegſti.
MT 54v, 174r Non DEUS volens iniquitatem tu es.

54v ir 174r MT citata nesiskiria (Non Deus volens iniquitatem tu es), bet prie 174r Michelinis nurodo, kad versta iš Lutherio: du bist nicht ein Gott / dem Gottlos wesen gefelt. Tai rodo leksema taſſai (bandant išversti artikelį ein), nors žodžių tvarka gana tolima vokiškai citatai.

1.3 Citatos, kurių variacijų nelemia vertimo šaltiniai

Išsiaiškinus, kurių citatų vertimų variacijas lemia vertimo šaltinio skirtumai ir pasirinktas kitas vertimo šaltinis, lieka tos, kurių skirtumai atsiradę dėl paties autoriaus valios. Būtent tokių yra daugiausia.

Mk 16,15
ŽT 70v Eikite ing wiſs Importar imagenSwieta / ſakikite Euangeliie wiſsam ſutwerimui.
ŽT 98v Eikite ing wiſſa ſwieta / ſakikit Euangelie kiektam ſutwerimui.
MT 70v Ite in mundum universum, praedicate evangelium omni creaturae.
MT 98v Ite in orbem universum, praedicate evangelium omni creaturae.

Michelinis nurodo, kad ši citata versta iš Lutherio: Gehet hin in alle Welt / und prediget das Euangelium aller Creaturn. Visgi tai kelia abejonių, nes abiejose vietose vertimas atitinka ir lotynišką variantą: Ite in orbem universum, praedicate evangelium omni creaturae. Vaišnoro citatose skiriasi viena leksema – wiſsam ir kiektam, kurios abi atitinka tiek omni, tiek aller.

1 Kor 1,10
ŽT 101r Te ne eſtie tarp juſſu tarpſchakiei
ŽT 103v Te ne eſtie tarp iuſſu pertraukimai.
ŽT 206r Te ne eſtie tarp juſſu ſchaktarpiei.
MT 101r, 103v, 206r Non sint inter vos schismata

Visuose šiuose citatos variantuose verčiamas tas pats žodis – schismatas, tačiau autorius pasiūlo kelis vertimo variantus – dūrinius, kuriuose varijuoja dėmenų vieta (tarpſchakiei; ſchaktarpiei), ir vedinį iš veiksmažodžio – pertraukimai. Tai rodo, kad tuo metu dar nebuvo nusistovėjusio atitikmens žodžiui schismata.

Ez 33,11
ŽT 84r Teip kaip aſch eſmi Diewas giwaſis / nenoriu ſmercʒa grieſchnoia
ŽT 137v Teip kaip aſch eſmi gjwas / nenoriu ſmerties grieſchnika
MT 84r, 137v Vivo ego, nolo mortem peccatoris

Sunku pasakyti, kodėl vertėjas 84r pasirinko konstrukciją Diewas giwaſis, nors originale išvis nėra žodžio Dievas. Galima pastebėti ir kitų skirtumų: varijuoja žodžio ſmertis kamienas (ſmerties. ſmercʒa), be to, peccatoris vienu atveju verčiamas daiktavardžiu grieſchnika, o kitu – įvardžiuotinės formos būdvardžiu grieſchnoia.

Fil 1,23
ŽT 186v Geidcʒſi iſchriſchamas ir ſu Chriſtumi beeſſas.
ŽT 261r Noriſi iſchriſchamas / ir buti ſu Chriſtumi.
ŽT 261v Noriſi iſchriſchamas / ir ſu Chriſtumi būti
MT 186v, 261r, 261v Cupio dissolvi, et esse cum Christo

Šiuose vertimuose visų pirmą į akis krinta leksikos skirtumas: 186v vartojamas Geidcʒ ſi, o 261r ir 261v Nori ſi, nors lotyniškas variantas visais atvejais identiškas: Cupio dissolvi, et esse cum Christo. Taip pat skiriasi citatos pabaigos sintaksinė konstrukcija – 186v pasirenkama dalyvinė konstrukcija, o kitur – veiksmažodis būti. Taip pat 261r ir 261v skiriasi žodžių tvarka.

Jn 3,15
ŽT 168r Idant kiekwiens kurſai tig ing Sunu / nepraßutu / bet apturætu amßinaie giwata.
ŽT 253v Idant kiekwiens kurſai tik ing Sunu / neprapultu / bet apturætu amßinaie gjwata.
MT 168r, 253v Ut omnis qui credit in eum, non pereat, sed habeat vitam aeternam.

Abiem atvejais MT yra konstrukcija non pereat, tačiau autorius ją verčia skirtingai (nepraßutu; neprapultu).

ŽT 165r Ta ira to walia kurſai mane ſiunte / idant kiekwiens kurſai reg Sunu / ir tik ing ghi / turetu am inaie giwata / ir aſch ghi prikelſiu ſudnoio dienoie.

ŽT 241v Tatai jra walia to / kurſai mane atſiunte / iog kiekwiens / kurſai regi Sunu / ir tik ing ghi / tur Importar imagenam inaie gjwata / ir aſch ghi paſkiauauſioio dienoie prikelſiu.

MT 165r, 241v Heac est voluntas ejus qui misit me, ut omnis qui videt Filium, et credit in eum, habeat vitam aeternam, et ego resuscitabo eum in die novissimo.

Šioje citatoje galima pastebėti žodžių tvarkos skirtumų, pavyzdžiui, citatos pabaigoje tarinys prikelſiu vienu atveju pasirodo prieš laiko aplinkybę, o kitu – po. Taip pat yra leksikos skirtumų (ſudnoio / paſkiauauſioio; idant / iog).

Job 13,15
ŽT 191v Kacʒeigel mane ußmuſchtu / tacʒau ing ghi nuſitikeſiu.
ŽT 194r Norint mane ußmuſchtu / tacʒau ing ghi tikeſiu.
MT 191v, 194r Etiamsi occidet me, sperabo in eum.

Čia, visų pirma, varijuoja jungtukas, prijungiantis nuolaidos aplinkybę (Kacʒeigel; Norint). Taip pat 191v pasirenkamas veiksmažodis su priešdėliu ir sangrąžos dalelyte (nuſitikeſiu).

Ps 50,15
ŽT 187v Schauk maneſp cʒeſu prigadas / aſch tawe iſchklauſiſiu / ir tu mane garbjſi.
ŽT 197r Schauk maneſp dienoie priegedas / aſch tawe iſchgelbeſiu / ir tu mane garbjſsi.
MT 187v, 197r Invoca me in die tribulationis, eripiam te, et glorificabis me.

Konstrukcija in die tribulationis verčiama dviem variantais: cʒeſu prigadas ir dienoie priegedas. Taip pat žodis eripiam verčiamas arba kaip iſchklauſiſiu, arba iſchgelbeſiu.

Ps 91,15
ŽT 185r Su i eſmi bædoie / iſchtraukſiu ghi / ir paſchlowiſiu ghi.
ŽT 202r Su i eſmi priegadoie / iſchimſiu ghi / ir pagarbjſiu ghi.
MT 185r, 202r Cum ipso sum in tribulatione, eripiam eum, et glorificabo eum.

Ši citata panaši į Ps 50,15, taigi ir variacijos panašios. In tribulatione verčiama į bædoie arba priegadoie. Žodžiui eripiam šiuo atveju pasirenkamas kiek kitoks vertimas nei Ps 50,15 atveju – iſchtraukſiu ir iſchimſiu. Kazimiero Kuzavinio Lotynų–lietuvių kalbų žodyne nurodomos tokios eripio reikšmės: 1) išplėšti, ištraukti; nuplėšti, nutraukti; 2) atimti; pagrobti; 3) išgelbėti, išvaduoti. Taigi tokia variacija visai suprantama. Taip pat glorificaboverčiamas dviem artimos reikšmės žodžiais paſchlowiſiu ir pagarbjſiu.

Tit 3,5
ŽT 67v Iſchgane mus per apmaʒgojma atgimima ir atnaughinima Dwaſſes ſwentoſes.
ŽT 85r Iſchganitais mus padare / per apmaſgojma atgimima ir atn{a}ughinima D{w}aſſes ſchwentoſes
MT 67v, 85r Salvos nos fecit per lavacrum regenationis et renovationis Spiritus sancti

85r pasirenkama artimesnė lotyniškai konstrukcija Iſchganitais mus padare (Salvos nos fecit).

Išm 3,1
ŽT 259v Duſches teiſuiu jra rankoie Diewa
ŽT 261r Duſchas teiſuiu / rankoie Diewa jra
MT 259v, 261r Animae iustorum in manu DEI sunt

259v tarinys yra prieš vietos aplinkybę, o 261r po vietos aplinkybės. 261r yra arčiau originalo (in manu DEI sunt).

Jn 20,21
ŽT 106r Kaip mane Tewas ſiunte / teip ir aſch ſiuncʒu iuſs.
ŽT 106v Kaip mane ſiunte Tewas / teip ir aſch ſiuncʒu jus.
MT 106r, 106v Sicut misit me Pater, ita et ego mitto vos.

106r ir 106v skiriasi veiksnio ir tarinio tvarka. Nė vienas iš variantų neatitinka originalo žodžių tvarkos (misit me Pater).

Jn 10,27
ŽT 100r Awjs mana balſa mana klauſa / ir aſch paßiſtu ies / ir ſeka mane
ŽT 170v Awis mana balſa mana klauſa / ir aſch jes paʒiſtu / ir ſæka mane
MT 100r, 170v Oves meae vocem meam audiunt, et ego cognosco eas, et sequuntur me

100r ir 170v skiriasi tarinio ir tiesioginio objekto tvarka. 100r yra arčiau originalo (cognosco eas).

Mch 7,9
ŽT 141r Ruſtibe Pono neſchoſiu / neſſa iem ſugrieſchijau.
ŽT 181r Pona ruſtibe neſchoſiu / neſa iem ſugrieſchijau.
MT 141r, 181r Iram Domini portabo, quia peccavi ei.

141r nederinamasis pažyminys eina po pažymimojo žodžio, o 181r – prieš. 141r yra arčiau originalo (iram Domini).

Mt 28,18
ŽT 27r Man jra důta wiſsa macis ant dangaus ir ant emes.
ŽT 30r Man jra wiſſa macis důta ant dangaus ir ant emes.
MT 27r, 30r Mihi data est omnis potestas in coelo et in terra.

27r objektas (macis) eina po sudėtinio tarinio, o 30r įsiterpia į sudėtinio tarinio sudedamąsias dalis. 27r arčiau originalo (Mihi data est omnis potestas).

Rom 3,20
ŽT 51v Iſch darbu Ʒokana ne tas wienas kunas pokimis Diewa ne eſti apteiſinamas.
ŽT 80v Iſch darbu Ʒokana næ wienas kunas ne eſti apteiſinamas pokimis Diewa.
MT 51v, 80v Ex operibus Legis non justificabitur omnis caro coram DEO.

80v aplinkybė eina po tarinio, o 51v – prieš. 80v yra arčiau originalo (non justificabitur omnis caro coram DEO).

Apibendrinimas

Iš 28 aptartų variantiškumo atvejų 8 lemia variacijos pačiame vertimo šaltinyje (MT), 4 – pasirinktas kitas vertimo šaltinis – Lutherio Biblija. Tačiau didžiausią dalį (16) sudaro atvejai, kai vertimo variacijų negalima paaiškinti šaltinių įtaka. Šias variacijas dar galima išskirti pagal kalbos lygmenis, kas yra pavaizduota diagramoje žemiau (iš viso variacijų suskaičiuota 30, nes viena citata gali varijuoti keliais aspektais).

Kaip matyti, daugiausiai įvairuoja leksika, o tai rodo, kad vertėjas neprisiriša prie vieno lotyniško žodžio atitikmens, o ieško įvairių variantų. Taip pat ganėtinai daug įvairavimo yra sintaksės lygmenyje, daugiausia – žodžių tvarkos (9 iš 11 atvejų). Tai rodo, kad kai kuriais atvejais vertėjas išlaikė originalo žodžių tvarką, o kitais – rinkosi lietuvių kalbai artimesnį variantą.

Mažiausiai variacijų yra susijusių su morfologija. Taigi viską apibendrinant galima teigti, jog šis tyrimas parodė, jog Vaišnoro vertimas yra ganėtinai laisvas.

Literatūra

Ambrazas Vytautas 2005, Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Kietytė Samanta, Zubaitienė Vilma 2019, „Simono Vaišnoro „Žemčiūga Teologiška“ kalba ir santykis su šaltiniais“, Studentų moksliniai tyrimai 2018/2019, Lietuvos mokslo taryba, 152–154, prieiga internetu:https://www.lmt.lt/lt/doclib/sbaxhhkyxvd27sucg7yhgkm2qw6k39v4.

Liutkutė Jovita 1999, „Prijungiamieji jungtukai Simono Vaišnoro 1600 metų „Žemčiūgos teologiškos“ tikslo šalutiniuose sakiniuose“, Lituanistica, Nr. 1/2, 59–64.

Michelini Guido 1991, Le traduzioni dal latino di un volume lituano del 1600. Studio sulla lingua della Margarita theologica, Potenza.

Palionis Jonas 1967, Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a., Vilnius: Mintis.

Palionis Jonas 1995, Lietuvių rašomosios kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Witte Wilhelm 1931, Der Übersetzer Simon Waischnoras, Braunschweig: Hunold.

Zinkevičius Zigmas 1996, Lietuvių kalbos istorija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Šaltiniai

Biblia Sacra Vulgata, prieiga internetu: https://www.biblegateway.com.

Križinauskas Jonas, Smagurauskas Stasys 2001, Vokiečių–lietuvių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Kuzavinis Kazimieras 2007, Lotynų–lietuvių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Luther Bibel 1545, prieiga internetu: https://www.biblegateway.com.

Michelini Guido 1997, Simono Vaišnoro Żemczuga Theologischka ir jos šaltiniai, Vilnius: Baltos lankos.

IR