Įvadas

Žodžių darybos vedlys (ŽDV) – viena iš Lietuvių kalbos išteklių informacinės sistemos E. kalba paslaugų (https://ekalba.lt/zodziu-darybos-vedlys/). Šis žinynas skirtas greitai ir glaustai supažindinti su lietuvių kalbos daiktavardžių darybos priemonėmis ir esminiais jų darybos dėsningumais. Jis „padeda kalbos vartotojams pasirinkti tinkamiausius darybos būdus ir priemones norimiems žodžiams susikurti ir taip įvardinti į lietuvių kalbą ateinančias naujas sąvokas ir reiškinius“, sakoma ŽDV įžangoje. Taigi, šis daiktavardžių darybos žinynas rengtas orientuojantis į plačiąją visuomenę. Tarkim, kaip vienas jo naudotojų galėtų būti įsivaizduojamas verslininkas, steigiantis savo įmonę ir norintis jai susikurti taisyklingą pavadinimą. Neabejotinai ŽDV pravers ir besimokantiems lietuvių kalbos ar jos mokantiems. Tačiau jis gali būti naudingas ir žodžių darybos specialistams.

Šio straipsnio tikslas – supažinti su pagrindinėmis Žodžių darybos vedlio galimybėmis ir aptarti keletą problemų, kurios dar laukia savo sprendimų, kuriant šį žinyną toliau. Tyrimo metodai – analitinis, aprašomasis, sinchroninė žodžių darybos analizė.

Žinynas sukurtas dviejose lietuvių kalbos gramatikose – Dabartinės kalbos (DLKG) ir akademinėje Lietuvių kalbos (LKG) – pateiktų daiktavardžių darybos aprašų pagrindu, susisteminus juose pateikiamą informaciją keliais pagrindiniais aspektais (darybos priemonės ir pamato ypatybių, darybos reikšmės ir kt.). Jis apima tik daiktavardžių darybą, nes įsivaizduojamam vartotojui, tikėtina, pirmiausia rūpėtų pasidaryti lietuvišką naujo reiškinio, naujos ar svetimos realijos ar pan. pavadinimą, t. y. būtent daiktavardį.

1. Informacijos paieškos galimybė

Žodžių darybos vedlys nuo 2021 m. rudens jau pristatytas kelioms auditorijoms, nuosekliai ir išsamiai demonstruojant, kaip juo naudotis ir kokius rezultatus galima gauti. Šiuokart, pernelyg nesigilinant į smulkmenas, primintini esminiai dalykai.

Numatytos dvi žodžių darybos priemonių paieškos linkmės, orientuojantis į formaliają jų raišką (1) ir į darybos ar leksinę semantiką (2). Pirmuoju atveju darybos priemonės galima ieškoti naudojantis darinių klasifikacijos schema (žr. 1 pav.) ar darybos priemonės langelyje (pirmiausia pasirinkus jos rūšį). Arba galima iš karto ieškoti konkrečios žodžių darybos priemonės, įrašant ją ar jos fragmentą darybos priemonės paieškos langelyje. Bus išrinktas paieškos kriterijus atitinkantis darybos priemonių sąrašas ir paspaudus norimą priemonę atsivers jos aprašas (ar vienas iš aprašų, žr. 2 pav.), kuriame pateikta informacija apie darybos pamato ir priemonės ypatybes, darybos eigą, darinių pavyzdžiai ir kt.

Antroji linkmė yra semantinė, pagal ją ieškoma, jei domina darybos arba leksinė semantika, t. y. darybos kategorijos, darybos reikšmės arba semantinių požymių langeliuose (žr. 3 pav.).

1 pav.
Darybos priemonių paieškos linkmės Žodžių darybos vedlyje

2 pav.
Paieškos rezultatas (informacija apie ieškotą priesagą -okas, -ė)

3 pav.
Semantinė darybos priemonių paieškos linkmė

Informacijos galima ieškoti pagal kelis požymius, tam iš esmės skirta detalioji paieška (žr. 4 pav.). Pavyzdžiui, deminutyvų, pavadinančių paukščių jauniklius, darybos priemonių galima ieškoti trijuose paieškos laukuose pažymėjus atitinkamą darybos kategoriją (1. Deminutyvai), semantinį požymį (jauniklis) ir raidžių seką paukš* (pastarosios būtų ieškoma visuose tekstiniuose ŽDV laukuose, t. y. visuose aprašymuose). Paieškos rezultatas – penkios tarminės priesagos: -ėnas (pavyzdžiui, gyvatėnas ‘gyvatės vaikas, gyvačiokas’), -ykštis, -ė (pvz., šunykštis), -ynas, -a (pvz., žvirblynas ‘žvirblio vaikas’), -(i)ūtis, -ė (pvz., katūtis ‘kačiukas, katukas’) ir -uitis (pvz., gandruitis ‘gandro vaikas, gandriukas’).

4 pav.
Detalioji žodžių darybos priemonių paieška (paieškos požymiai)

Taip pat labai naudinga galimybė siaurinti, tikslinti paiešką, dar kartą ieškant jau gautuose rezultatuose. Tarkim, pagal darybos kategorijos požymį išsirinkus vietos pavadinimų darybos priemones ir jų sąraše pamačius, kad rasta nemažai priesagų ir galūnių, o atsivertus vienos kitos darybos priemonės aprašą ir pastebėjus, kad vietos pavadinimai daromi iš įvairių kalbos dalių pamatinių žodžių, toliau išsamesnės informacijos norima ieškoti tik apie retas veiksmažodžių vedinių darybos priemones. Tokiu atveju antrą kartą (jau tarp išrinktų darybose priemonių) ieškoma tik tokių, kurios atitinka požymius: pamatinio žodžio kalbos dalis – veiksmažodis, darybos priemonės ypatybė – reta. ŽDV tokių randa 4 priesagas: -einė (pavyzdžiui, buv-einė : būti (buvo)), -imys (-imis) (pvz., paplūd-imys : paplūsti (paplūdo)), -lis (-lys) (pvz., sandė-lis : sudėti) ir -vė (pvz., kal-vė : kalti, kala, kalė).

2. Spręstini duomenų pateikimo klausimai

Kol kas Žodžių darybos vedlys dar nėra baigtas. Pirmiausia dėl to, kad jį ketinama pildyti darinių pavyzdžiais. Įtraukus visus pavyzdžius iš gramatikų, papildžius dariniais iš kitų svarbiausių kalbotyros veikalų, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno (ND), turėsime nemenką jų sankaupą su galimybe išsiaiškinti konkretaus darinio darybą (ieškant pagal pavyzdį trijuose laukuose – iki XXI a. fiksuotų žodžių, naujadarų ir netipiškų darinių). Pavyzdžiui, norint pasitikrinti dėl žodžio juodalksnynas darybos (jei, tarkim, besimokančiam lietuvių kalbos žodžių darybos būtų neaišku, ar tai dūrinys, ar priesagos vedinys), šis žodis bus rastas ir parodytas iš būdvardžių ir daiktavardžių padarytų dūrinių apraše. Žinynas dar nebaigtas ir dėl to, kad struktūrinant gramatikose pateiktą informaciją iškilo keletas duomenų pateikimo neaiškumų. Yra jame ir eksperimentinių dalykų, dėl kurių galbūt dar irgi reikėtų padiskutuoti. Tuo ŽDV ir yra įdomus ne tik plačiajai visuomenei, bet ir žodžių darybos specialistams. Štai keletas klausimų, kurie dar laukia teorinių diskusijų ir sprendimų:

• darybos priemonių homonimiškumas ir jo žymėjimas;

• svetimkilmės darybos priemonės (priešdėliai, dūrinių sandai, baigmenys), jų klasifikacija ir vieta lietuvių kalbos žodžių darybos sistemoje bei aptariamajame žinyne;

• morfologinė ir nemorfologinė žodžių daryba (šiuo metu ŽDV nieko nerasime apie maišinius, kurie, kaip rodo ND, laisvuosiuose stiliuose nėra retenybė);

• tradicinė ir novatoriška žodžių darybos būdų sampratos bei jų santykis praktiniu aspektu;

• leksinės ir darybos semantikos „simbiozė“;

• ŽDV plėtra įtraukiant kitų kalbos dalių darybos duomenis ir kt.

2.1. Darybos priemonių homonimiškumas

Akademinės gramatikos pratarmėje rašoma, kad semantinė darybos tipų klasifikacija nėra patogi, kai skaitytojas nori „pasiinformuoti“ apie vieną kurį darybos afiksą (priesagą, priešdėlį ar galūnę). Todėl pridėta „Daiktavardžių ir būdvardžių darybos afiksų rodyklė“, pagal kurią lengva susirasti tą gramatikos paragrafą (ar tuos paragrafus), kur liečiami rūpimą afiksą turintys žodžiai (LKG 1, 5–6). Rodyklė išties yra būtina, antraip šia gramatika nebūtų galima naudotis kaip žinynu, tačiau duomenų pateikimas joje vis dėlto nėra pats patogiausias skaitytojui. Antai ieškantys informacijos apie, tarkim, deminutyvinę priesagą -ukas rodyklėje mato tokias nuorodas:

Apie deminutyvus, pavyzdžiui, valandžiukė, pragiedruliukas, varnėniukas, kalbama tik § 385 (LKG 1, 265–269), kitais atvejais tai yra kitų darybos kategorijų priesagos, su jomis daromi veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, pvz., krapštukas, žindukas ‘žindomas paršiukas, žinduklis’ (§ 521, LKG 1, 328), vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, pvz., kavinukas, musinukė, atvirukas, pirštukas ‘ant piršto maunamas siuvamasis žiedas’ (§ 558, LKG 1, 348–349), įrankių pavadinimai, pvz., krapštukas, švilpukas (§ 652, LKG 1, 393). Taigi, šiuo atveju būtų galima kalbėti ne apie vieną, o apie keturias homonimines priesagas, kurių vediniai skiriasi darybos reikšmėmis.

Priesagos į ŽDV buvo įvedamos tokiu pavidalu, kokios jos pateikiamos atitinkamuose gramatikų paragrafuose, o ne minėtoje LKG rodyklėje (kai kuriais atvejais darybos priemonių pateikimas ten šiek tiek skiriasi). Homonimų numeriais žymėtos tik visiškai analogiškos rašmenų sekos. Tad automatiškai surikiuotas priesagų -ukas sąrašas žinyne šiuo metu atrodo taip:

Akivaizdu, kad lyginant su minėta rodykle, dalykiniu atžvilgiu teisingiau pateikiamos atskiros darybos priemonės, iš karto matyti, kad tai ne viena priesaga. Tačiau jų homonimijos žymėjimas nėra nuoseklus, o homonimų numeracija klaidina, nes suponuoja mintį, kad homoniminės priesagos tėra dvi.

Išsiaiškinus, kad kiekviena darybos priemonė sąraše turi būti pateikiama atskirai, dar reikia atsakyti į kelis klausimus.

1. 1. Kaip traktuoti priesagas, kurių vediniai yra mobilieji daiktavardžiai (substantiva mobilia), t. y. gali būti tiek vyriškosios, tiek moteriškosios giminės formos? Yra tokių darybos formantų, kuriuos gramatikos pateikia kaip mobiliuosius, tačiau iš tikrųjų iliustruojantys darinių pavyzdžiai yra tik vienos kurios giminės, pavyzdžiui, reta tarminė deminutyvų priesaga -alis, -ė, kurios darinių giminė sutampa su pamatinių žodžių gimine – kelalis (: kelias), brolalis (: brolis), dienalė (: diena) (LKG 1, 281). O vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų priesagos -inė ir -inis pateikiamos kaip atskiros, nors asmenis pagal mėgstamą valgį pavadinantys vediniai, minimi priesagos -inis (-inys) apraše (pavyzdžiui, agurkinis, -ė, bulvinis, -ė ir kt.) gali turėti ir vyriškosios, ir moteriškosios giminės formas (plg. DLKG, 116; LKG 1, 345).
2. 2. Ką laikyti homonimijos žymėjimo vienetu – pagrindinį afiksą ar visą darybos formantą (sudarytą iš pagrindinės ir šalutinės darybos priemonės)?¹ Pavyzdžiui, yra 12 darybos formantų, kuriuos sudaro priesaga -al- su skirtingomis galūnėmis:

   • -ala – su ja daromi vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai (sniegala ‘sniegena’);

   • -alas¹ – veiksmų pavadinimai (pliurpalas), -alas² – veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai (strakalas), -alas³ – vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai (riebalai), -alas⁴ – veiksmo rezultatų pavadinimai (tirpalas), -alas⁵ – įrankių pavadinimai (papuošalas);

   • -alė – veiksmo rezultatų pavadinimai (raugalė ‘tokia gira’);

   • -alis – veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai (smirdalis);

   • -alys – vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai (šakalys);

   • -alis, ė – deminutyvai (brolalis);

   • -alius, -ė¹ – veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai (čiauda­lius, -ė), -alius, -ė² – vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai (nuogalius, -ė).

   Jei būtų orientuojamasi į pagrindinę darybos priemonę – priesagą, tai homonimų žymėjimas, matyt, būtų kelių lygių, ypač jei dar pasirodytų reikalinga mobiliųjų daiktavardžių formas pateikti ištisai (-alis, -alė; -alius, -alė), taigi, ir joms prireiktų homonimo numerio. Padėtis pasirodytų dar komplikuotesnė, jei mobiliõsios darybos priemonės vyriškosios ir moteriškosios giminės formoms reikėtų priskirti skirtingus homonimų numerius, pvz., -alis, -alė¹; -alius¹, -alė²; -alius², -alė³. Taip tikrai atsitiktų laikantis darybos priemonių rikiavimo pagal darumą principo, t. y. pirmiausia sąrašuose pateikiant tas darybos priemones, su kuriomis jau padaryta daugiausiai darinių ir toliau aktyviai daromasi naujadarų. Praktiškai tai nesuderinama su formalaus rikiavimo principu: pirmiau pateikti mobiliąsias darybos priemones ir vienodu numeriu žymėti abiejų giminių formas, o paskui – vienos kurios giminės formas turinčius darybos formantus, kuriems tas formų numeracijos vienodumas nėra aktualus.

3. 3. Kokiais homonimų skyrimo kriterijais remtis? Žinoma, čia kalbama apie homonimiją vienos darybos priemonių rūšies ribose, o ne apie skirtingos rūšies darybos afiksus. Plg. tarptautinį priešdėlį a- (a-socialus) ir lietuvišką galūnę -a (trauk-a) – šie formantai nėra homonimai. Kitas dalykas, kad tų lietuviškų galūnių yra ne viena, jos sutampa forma, bet skiriasi reikšme, todėl laikytinos homoniminėmis – trauk-a¹ (veiksmo pavadinimas), gaus-a² (ypatybės pavadinimas), žliumb-a³ (veikėjo pavadinimas), prieplauk-a⁴ (vietos pavadinimas), skald-a⁵ (veiksmo rezultato pavadinimas), pakab-a⁶ (įrankio pavadinimas) ir kt. Taigi, vienas tvirtas homoniminių darybos priemonių skyrimo kriterijus yra priklausymas skirtingoms darybos kategorijoms, t. y. skirtinga kategorinė darybos reikšmė. Dar plg. vyskup-ija¹ (vietos pavadinimas) ir gyvūn-ija² (kuopinis pavadinimas). Kitas kriterijus yra skirtinga afikso kilmė, pagal jį tarptautiniuose žodžiuose išskiriama trečia priesaga -ija3, pvz., garant-ija, amnest-ija, reviz-ija (DLKG 99, LKG 1, 303)². O pamatinių žodžių kalbos dalies skirtumas ir pačių darinių kalbos dalies skirtumas homonimijos kriterijais nelaikytini. Pavyzdžiui, deminutyvai švarutėlė staltiesėlė skiriasi ir pamatinių žodžių, ir pačių vedinių kalbos dalimis, tačiau jų priesaga -ėlis, -ė yra ta pati. Daiktavardis, būdvardis ir veiksmažodis nemalonė, nemalonus, -i, nemylėti iš atitinkamai daiktavardžio (malonė), būdvardžio (malonus, -i) ir veiksmažodžio (mylėti) yra padaryti su tuo pačiu priešdėliu ne-.
4. 4. Kuo remiantis turėtų būti nustatoma homoniminių darybos priemonių eilės tvarka ir numeracija? Minėta, kad atrodo tikslinga homonimus numeruoti pagal darybos priemonės reguliarumą, darumą, galbūt atsižvelgiant ir į darinių vartosenos dažnumą, tačiau prieš tai reikėtų išsamių dabartinės vartosenos tyrimų, kurie šiuo klausimu patvirtintų ar pakoreguotų iš esmės prieš 60 metų gramatikose aprašytą daiktavardžių darybos padėtį. Be kita ko, būtina atsižvelgti ir į naujažodžių darybos polinkius.

Taigi, homonimiškumo problema Žodžių darybos vedlyje dar nėra išspręsta, žymėjimas dar nėra nuoseklus (ir neapima priešdėlių). Tai, žinoma, netrukdo plačiajai visuomenei darytis naujų pavadinimų, kol mokslininkai tiria, diskutuoja ir ieško optimalių jiems iškylančių problemų sprendimų.

2.2. Svetimkilmės žodžių darybos priemonės

Tai daugiausia neoklasikiniai darybos formantai – priešdėliai, dūrinių sandai ir baigmenys (tarp jų ir nemorfeminiai), išskiriami skoliniuose ir vartojami saviems žodžiams darytis³. Kol kas Žodžių darybos vedlyje svetimkilmių darybos priemonių yra tik tiek, kiek pateikiama gramatikose – 19 tarptautiniais vadinamų priešdėlių: anti-, dis-, eks-, kontr(a)-, re-, super-, ultra-, vice- ir kt. Numatoma parengti priedą, kuriame remiantis daugiausia tarptautinių žodžių žodynais bus pateikiamos tokių formantų suteikiamos reikšmės ir darinių pavyzdžiai. Tačiau jis nebus integruotas į patį ŽDV, taigi jame nebus automatinės paieškos. Prieš tai reikia apsispręsti dėl dalies tokių svetimkilmių darybos priemonių rūšies. Tarkim, konkrečiai dėl infra-, peri-, proto-, vice- – ar tai yra priešdėliai, kaip rašoma gramatikose (DLKG 149–150, LKG 1, 435–436), ar dūrinių sandai, kaip teigia Interleksis (žr. 5 pav.) ir TŽŽ 2013, pastarajame minimaliai redaguotos aptariamųjų darybos priemonių apibrėžtys, bet jų traktavimas darybiniu aspektu sutampa.

5 pav.
Infra-, peri-, proto-, vice- tarptautinių žodžių žodyne Interleksis

Pasižvalgius po kitų kalbų žodynus matyti, kad ir juose šie keturi svetimkilmiai formantai vertinami įvairiai. Latvių kalbos žodynuose trys iš jų – infra- (SV 1999), proto- (MSV) ir vice- (LLVV, MLVV) – laikomi dūrinių dalimis, o peri- (SV 1996) – priešdėliu. Daugumoje žiūrėtų rusiškų žodynų ir enciklopedijų visi keturi: infra- (NSIS), peri- (NSIS), proto- (NSIS, PSIS, TSRJ, MAS, nsrjts, SIS, RSS, BTSRJ, OK) ir vice- (NSIS, TSRJ, BTSRJ) laikomi (pirmosiomis) sudėtinėmis dūrinių dalimis, gerokai rečiau kai kurie jų laikomi priešdėliais, kaip kad vice- (plg. OS, ESE ir pastabą OK), proto- (ESRJMF, OS). Visi žiūrėti anglų kalbos žodynai (DPSCF, MW, AHD, WNWD, Lexico, CED ir kt.) infra- ir peri- laiko prefiksais, afiksais (WNWCD), proto- ir vice- kai kur traktuojamas kaip dūrinių dėmuo (pvz., OALD). Labiausiai anglų kalbos žodynuose nuomonės yra išsiskyrusios dėl proto-. Kai kur ši svetimkilmė darybos priemonė pažymėta kaip prefiksas (CALD, AHD) ar afiksas (WNWCD), tačiau nemažai kur ji laikoma dūrinių sandu (DPSCF, MW, WNWD, CED, OALD).

Minėtame priede tikslinga pateikti ne tik pirmuosius, bet ir antruosius svetimkilmius dūrinių sandus. Taip daroma žodynuose (žr. kai kuriuos pavyzdžius iš Interleksio 6-ame pav.), gramatikose jie nepateikiami. ND fiksuota keletas lietuvių kilmės naujadarų, padarytų su baigmeniu -logija⁴: maistologija ‘mokslas apie maistą, jo gaminimą’, nuobodologija ‘nuobodus mokomasis dalykas, pamoka’, šalikologija ‘išmanymas, kaip nešioti šalikus’, taip pat santuokologija ‘mokslo sritis, tirianti porų tarpusavio santykius ir santuoką’ (vertinys iš anglų k. marriageology). Akivaizdu, kad su šiuo baigmeniu, reiškiančiu sąsają su mokslu (bendrąja prasme), dabartinėje lietuvių kalboje aktyviai daromasi naujų žodžių. Plg. dar analoginius darinius keturlogija ‘keturių dalių kūrinys’ (pagal trilogija) ir tikrologija ‘ateities prognozė remiantis tikrove, įvykusiu faktu’ (pagal futurologija) bei maišinį spintologija ‘gebėjimas tvarkyti savo drabužių spintos turinį ir tinkamai rengtis’, sulietą iš spinta ir psichologija – juose -logija reiškia pirmuoju sandu žymimo dalyko sąsają su konkrečiu mokslu arba yra visai kitos semantikos (keturlogija).

6 pav.
Kai kurios antrosios svetimkilmės dūrinių dalys žodyne Interleksis

Kol kas neaišku, kaip elgtis su naujaisiais -nomika, -geitas, -holikas, -holizmas, -busas, -matas ir pan. skolintais galiniais formantais (žr. 1-ą lentelę). Pagal kilmę tai yra atskalos (angl. splinter), atsirandančios paprastai kitų kalbų maišiniuose (angl. blends), dažniausiai nemorfemiškai atskiriant, atskeliant jų pradinių žodžių dalis, ir ilgainiui imamos naudoti kaip naujų žodžių darybos priemonės, suteikiančios naujadarams naują specifinę reikšmę⁵. Pavyzdžiui, -(o)holic, anglų kalboje atsiradęs iš alcoholic ‘alkoholikas’, maišant jį su kitais žodžiais (workaholic ‘nuo darbo priklausomas žmogus, darboholikas’ < work + alcoholic). Daugėjant tokių maišinių (tobaccoholic, sugarholic, shopaholic, sexaholic ir kt.) ši raidžių seka imta traktuoti kaip priesaga⁶, su kuria daromi pavadinimai asmenų, turinčių labai didelį polinkį, potraukį, priklausomybę nuo pirmuoju žodžiu žymimo daikto, veiklos ir t. t. (plg. Mattielo 2018, 10). Kartu su skoliniais ir vertiniais tokios darybos priemonėmis virtusios atskalos pereina į kitas kalbas ir tampa tarptautinėmis. Pavyzdžiui, ND fiksuotas lietuviškos darybos naujadaras, autorinis (Juozo Erlicko sukurtas) alachoholikas ‘atsidėjęs Alacho šlovintojas’⁷. Tokie baigmenys įvairiuose šaltiniuose taip pat traktuojami nevienodai, pavyzdžiui, -geitas vienuose anglų kalbos žodynuose laikomas priesaga, kituose – dūrinių dėmeniu (Aleksaitė 2022, 136). Lentelėje pabraukti jau lietuviams prireikus, lietuvių kalbos dirvoje sukurti žodžiai, taigi kai kurios atskalos jau yra virtusios ir lietuvių leksikos darybos priemonėmis.

1 lentelė.
Naujieji svetimkilmiai baigmenys Naujažodžių duomenyne

Tokių svetimos kilmės baigmenų gali atsirasti ir iš lietuvių kalboje sukurtų maišinių. Pavyzdžiui, sumaišius žodžius krapai ir pestas ‘itališkas tirštas padažas (užtepas), paprastai gaminamas iš alyvuogių aliejaus, bazilikų, kedrinių pinijų ir kietojo sūrio ir valgomas su makaronais ar tepamas ant duonos’ (ND) gautas naujas lietuviškas krapų pagardo pavadinimas krapestas. Dar vienas pagardas, su morkų lapais, pavadintas morkestu⁸, šiame naujadare jau galima įžvelgti iš atskalos -estas gimstantį naują darybos formantą.

Pirmiausia reikėtų aiškiau apsibrėžti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomas darybinis svetimkilmių žodžių pradmenų (priešdėlis / prefiksoidas / pirmasis dūrinio sandas) ir baigmenų (priesaga / sufiksoidas / antrasis dūrinio sandas) statusas. Regis, tvirtų tokių kriterijų vis dar nenustatyta (plg. Rudaitienė 2002, 39; Inčiuraitė 2013, 60–61; taip pat Miliūnaitė 2022, 310–326 ir ten nurodytą literatūrą). Vienas iš tokių galėtų būti leksinės semantikos kriterijus – jei svetimkilmė žodžio dalis kilusi iš savarankišką leksinę reikšmę turinčio, savarankiškos kalbos dalies žodžio, ji laikytina dūrinio sandu (bio-, uni-), jei iš prielinksnio (pvz., sub-, trans-, ultra-) – priešdėliu⁹. Taip pat reikia turėti galvoje, kad žodis negali neturėti šaknies (jei, pvz., bio- žodyje biologija laikytume priešdėliu, o -logija – priesaga (plg. Cho 2019, 149)¹⁰. Tačiau neretai prireiktų ir kitų kriterijų, ypač maišybos (atskalų) atveju.

2.3. Semantiniai požymiai

Minėtas tam tikra prasme eksperimentinis sumanymas Žodžių darybos vedlyje padaryti įvairesnę paiešką pagal semantinius kriterijus, bandant derinti darybos ir leksinės semantikos dalykus. ŽDV semantiniai požymiai susiję būtent su leksine darinių reikšme, kuri, kaip žinia, nėra tas pats, kas darybos reikšmė. Primintina, kad šios darinių réikšmės yra skirtingos prigimties. Darybos reikšmė yra struktūrinė, ji darybos metu susidaro iš pamatinio (-ių) žodžio (-ių) ir darybos formanto reikšmių bei jų santykio (Urbutis 2009, 172–177, Keinys 1999, 106–107, Jakaitienė 1988, 86–92), tai tik „apytikrė žodžio sandaros rodoma semantinė schema“ (Urbutis 2009, 174). Pavyzdžiui, galūnės -(i)us vedinio stalius (: stalas) leksinė reikšmė yra ‘meistras, dirbantis baldus’, darybos reikšmė – ‘kas daro stalus’, o iš būdvardžio atviras, -a su priesaga -(i)ukas padarytas atvirukas 1. ‘pašto lapelis (dažnai su vaizdais) laiškui, siunčiamam be voko’; 2. ‘to paties dydžio lapelis su meno kūrinių, miestų, gamtos vaizdais’ (taip DLKŽ apibrėžiamos jo leksinės reikšmės) turi darybos reikšmę ‘kas atviras’. Darybos ir leksinė reikšmės paprastai skiriasi apimtimi, dažniausiai pirmoji yra platesnė (atvirukas), rečiau – siauresnė (stalius).

Gramatikose leksinių semantinių grupių darybos kategorijose išskirta labai nedaug, pavyzdžiui, jauniklių pavadinimai deminutyvų darybos kategorijoje (šuniukas, ančiokas, žąsiūkštis, vištinas „pusaugė, jauniklė višta, dar nededanti“), kultūrinių augalų augtųjų vietų (dirvų) pavadinimai (bulviena, liniena) ir kt. ŽDV pratarmėje sakoma, kad „kai kuriais atvejais semantinės žodžių grupės atliepia kurią nors darybos kategoriją arba darybos reikšmę, o kai kada darybos priemonių paiešką labiau sukonkretina“. Tačiau darybos semantikoje veikėjo pavadinimas suprantamas tik kaip susijęs su aktyviu veiksmu ar patiriama būsena, nes veikėjų pavadinimai daromi iš veiksmažodžių, o ŽDV leksinių semantinių požymių klasifikacijoje veikėjo pavadinimas reiškia tiesiog subjektą, nebūtinai susijusį su veiksmu ar būsena. Pavyzdžiui, numatytas požymis veikėjas pagal ypatybę, pagal jį randamos 102 darybos priemonės, kurių absoliuti dauguma priklauso vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimams, vediniai remiasi vardažodžiais (gražuolis, -ė, gyvūnas, jaunėlis, -ė, margutis, sargas ir kt.). Šis požymis nurodytas ir kaip būdingas galūnės -is, -ė (-ys, -ė). vediniams, pavyzdžiui, plepys, -ė, žliumbis, -ė, neregys, -ė. Tai yra veikėjų ir veiksmažodžinės ypatybės turėtojų pavadinimai. Veikėjo semantinis požymis tinka plepys, -ė (: plepėti) ir žliumbis, -ė (: žliumbti) atvejais, o ypatybės turėtoju laikytinas neregys, -ė, nes jo pamatinis veiksmažodis neregėti nereiškia aktyvaus veiksmo. Tačiau ir šiuo atveju ypatybė yra veiksmažodinė, ji darybos semantikos prasme nesuplaktina su vardažodine, plg. kuprius, -ė (: kupra), kurčius, -ė (: kurčias, -ia). Taigi ne visada apie paiešką pagal semantinius požymius galima kalbėti kaip apie jos sukonkretinimą, kartais jie gali ir klaidinti. Be to, kai aprašuose greta pateikiami darybos kategorijos, darybos reikšmės ir semantinių požymių duomenys, visai tikėtina, kad plačioji visuomenė supras, jog visi trys dalykai vienoda apimtimi būdingi darybos priemonei. Ne kiekvienas, ieškantis informacijos apie žodį basutės ir pamatęs jo darybos priemonės – priesagos -utis, -ė – apraše semantinį požymį veikėjas pagal ypatybę, atsivers ŽDV pratarmę, kurioje sakoma, kad „semantinis požymis nebūtinai būdingas visiems tos pačios darybos priemonės dariniams“, nes greta semantinių požymių pateikiamos darybos réikšmės yra kaip tik tokios, t. y. būdingos visiems dariniams. ŽDV operuojama kategorinės darybos reikšmės sąvoka, ji iš prigimties yra visaapimanti, o išskiriant požymius tarsi einama priešinga kryptimi – nuo atskirų darinių. Išeitų, kad semantinis požymis būdingas ne visiems darybos priemonės dariniams, bet pagal jį ieškoma būtent darybos priemonių, o ne konkrečių pavyzdžių. Leksinių semantinių požymių sistema ŽDV dar nėra baigta ir ne visos darybos priemonės pagal numatytus požymius jau sužymėtos. Kol kas nėra visiškai aišku, ar ji padeda greičiau ir tiksliau rasti ieškomus duomenis, ar paieškos rezultatai visais atvejais yra visiškai patikimi. Tikroji padėtis turėtų geriau matytis ŽDV sukaupus daugiau darinių.

Baigiamosios pastabos

1. 1. Žodžių darybos vedlys (pagal pagrindinį tikslą – teikti informaciją norintiems sukurti naują pavadinimą) sukurtas tik daiktavardžiams. Kitų kalbos dalių (būdvardžių, veiksmažodžių, prieveiksmių) kitokia darybos struktūra, kitos darybos kategorijos (prieveiksmiai darybos kategorijomis apskritai neskirstomi), taigi daiktavardžių darybos struktūrinis modelis jiems aprašyti netinka. Norint sukurti išsamų dabartinės lietuvių kalbos žodžių darybos žinyną, ŽDV galėtų būti panaudotas kaip duomenų sankaupa, tačiau duomenų bazę reikėtų kurti naujai. Pagrindą, žinoma, sudarytų dabartinė daiktavardžių darybos duomenų struktūra, kurią reikėtų pakoreguoti atsižvelgiant į kitų kalbos dalių žodžių darybos duomenis, kartu ištaisius pastebėtus trūkumus ir, kiek įmanoma, išsprendus kilusius daiktavardžių darybos duomenų pateikimo klausimus.

   Taip pat ŽDV dar turi būti gausiai papildytas darinių pavyzdžiais, kad jame galima būtų rasti informacijos ne tik apie žodžių darybos priemones ir dėsningumus, bet ir išsiaiškinti konkrečių žodžių darybą.

2. 2. Darybos priemonių homonimiškumas turėtų būti peržymėtas remiantis pirmiausia tos pačios rūšies darybos priemonių skirtingos kilmės ir skirtingos semantikos kriterijais, taip pat atsižvelgiant į jų darumą. Orientuojantis pirmiausia į plačiąją visuomenę homonimų žymėjimo sistema negali būti pernelyg sudėtinga. Dėl to greičiausiai „mobiliąsias“ darybos priemones reikėtų numeruoti vienu homonimų eilės numeriu, o ne vyriškosios ir moteriškosios giminės formoms naudoti atskirą numeraciją.
3. 3. Svetimkilmiai žodžių darybos formantai, pradiniai ir baigiamieji, pirmiausia pateiktini kaip ŽDV priedas, kuriame nurodytinos reikšmės, jų suteikiamos dariniams, ir darinių pavyzdžiai. Vėliau reikėtų šį priedą integruoti į patį ŽDV, pertvarkant pastarojo duomenų struktūrą pagal kitų kalbos dalių darybos duomenis. Tuomet taip pat būtų galima automatinė greitoji ir detalioji informacijos apie šiuos tarptautinius formantus paieška.
4. 4. Leksinių semantinių požymių sistema dar kuriama, tikslinama, laikas ir gausiau sukaupti darinių pavyzdžiai parodys, kiek ji naudinga ir kaip sekasi derinti darybos ir leksinės semantikos dalykus, ar koks nors požymis nėra tik atskiro darinio sema, o tikrai būdingas bent daliai darinių, pagal jį sudarančių tam tikrą leksinę semantinę grupę. Praverstų ir ŽDV naudotojų, ypač ne žodžių darybos specialistų, apklausos, kurias išanalizavus būtų lengviau orientuotis, ar dabar vartojami semantinių požymių pavadinimai neklaidina ieškant duomenų apie žodžių darybos priemones.

Šaltiniai ir literatūra

AHD – The American Heritage dictionary of the English Language. Prieiga internetu: https://www.ahdictionary.com/ [žiūrėta 2022 07 15].

Aleksaitė, Agnė. 2021. Lietuvių kalbos naujadarų neoklasikinės darybos polinkiai: Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno atvejis. Lituanistica 67, nr. 1 (123), 64–78. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. Prieiga internetu: https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/lituanistica/article/view/4394/3496 [žiūrėta 2021 07 29].

Aleksaitė, Agnė. 2022. Lietuvių kalbos naujažodžių daryba (2011–2019 m. Naujažodžių duomenyno pagrindu). Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Bauer, Laurie, Rochelle Lieber, Ingo Plag. 2013. The Oxford Reference Guide to English Morphology. Oxford: Oxford University Press.

Beliaeva, Natalia. 2019a. Blending in Morphology. Oxford Research Encyclopedia of Linguistics. Oxford: Oxford University Press. Prieiga internetu: https://oxfordre.com/linguistics/view/10.1093/acrefore/9780199384655.001.0001/acrefore-9780199384655-e-511 [žiūrėta 2022 06 14].

Beliaeva, Natalia. 2019b. Blending creativity and productivity: on the issue of delimiting the boundaries of blends as a type of word formation. Lexis. Journal in English Lexicology 14, 1–22. Prieiga internetu: https://journals.openedition.org/lexis/4004 [žiūrėta 2022 07 10].

BTSRJ – Кузнецов, Сергей Алексадрович, гл. ред. 2002. Большой толковый словарь русского языка. Санкт-Петербург: Норинт.

CALD – The Cambridge Advanced Learner’s Dictionary. Prieiga internetu: https://dictionary.cambridge.org/dictionary/english . [žiūrėta 2022 07 15].

CED – Collins English Dictionary. Prieiga internetu: https://www.collinsdictionary.com [žiūrėta 2022 07 15].

Cho, Eun Jung. 2019. A Cognitive Approach to Productive Word-Formation in Neologisms: Focusing on-gate Words. The Journal of Modern British & American Language & Literature 37(1), 141–60. Prieiga internetu: https://www.researchgate.net/publication/331480571_A_Cognitive_Approach_to_Productive_Word-Formation_in_Neologisms_Focusing_on-gate_Words [žiūrėta 2022 05 18].

Dimela, Eleonora, Angela Ralli. 2009. Prefixation versus Compounding: A Case Study from the dialects of Aivali and Moschonisia. Patras Working Papers in Linguistics Special Issue: Morphology 1. Angela Ralli, ed. Patras: Centre of Modern Greek Dialects, Department of Philology, University of Patra. 95–106.

DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internetu: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ [žiūrėta 2021 10 09].

DLKŽ – Keinys, Stasys, vyr. red. 2021. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. 8-as pataisytas ir papildytas leidimas, elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internetu: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/ [žiūrėta 2022 08 04].

DLKG – Ambrazas, Vytautas, red. 2006. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. 4-as pataisytas leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

DPSCF – A Dictionary of Prefixes, Suffixes, and Combining Forms from Webster‘s Third New International Dictionary, Unabridged 2002. Prieiga internetu: https://secure.spellingbee.com/forms/M_W_pre_suf_comb.pdf [žiūrėta 2022 07 30].

E. kalba – Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema „E. kalba“ 2015–2022. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internetu: https://ekalba.lt/ [žiūrėta 2022 07–08].

ESE – Энциклопедический словарь естествознания. Prieiga internetu: https://estestvoznanie.slovaronline.com/ [žiūrėta 2022 07 21].

ESRJMF – Этимологический онлайн-словарь русского языка Макса Фасмера. Prieiga internetu: https://lexicography.online/etymology/vasmer/ [žiūrėta 2022 07 22].

Girčienė, Jurgita. 2013. Stilistiniai naujadarai internete. Šiuolaikinės stilistikos kryptys ir problemos. Vilnius: Edukologija. 78–88.

Inčiuraitė, Lina. 2013. On the question of neoclassical compounds in Lithuanian. Verbum 4, 60–69. Prieiga internetu: https://www.zurnalai.vu.lt/verbum/article/view/4982/3250 [žiūrėta 2022 04 01].

Inčiuraitė-Noreikienė, Lina, Bonifacas Stundžia. 2015. On word formation patterns of hybrid neoclassical nouns and adjectives in Lithuanian. Contributions to Morphology and Syntax. Proceedings of the Fourth Greifswald University Conference on Baltic Languages. Artūras Judžentis and Stephan Kessler ed. Berlin: Logos Verlag. 27–50.

Interleksis – Kinderys, Algimantas, ats. red. 2003. Kompiuterinis tarptautinių žodžių žodynas INTERLEKSIS. Vilnius: Alma littera.

Jakaitienė, Evalda. 1988. Leksinė semantika. Vilnius: Mokslas.

Jurado, Alejandro Barrena. 2019. A study on the ‘wordgasm’: the nature of blends’ splinters. Lexis. Journal in English Lexicology [online] 14, 1–49. Prieiga internetu: http://journals.openedition.org/lexis/3916 [žiūrėta 2022 07 10].

Keinys, Stasys. 1999. Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Lexico. Oxford English and Spanish Dictionary, Synonyms, and Spanish to English Translator. Prieiga internetu: https://www.lexico.com/ [žiūrėta 2022 07 15].

LKG – Ulvydas, Kazys, red. 1965. Lietuvių kalbos gramatika 1. Vilnius: Mintis.

LLVV – Latviešu literārās valodas vārdnīca 1-8, 1972–1996. Rīga: Zinātne.

Mattielo, Elisa. 2018. Paradigmatic morphology splinters, combining forms, and secreted affixes. SKASE Journal of Theoretical Linguistics 15 (1), 2–22.

Marchand, Hans. 1969. The Categories and Types of Present-day English Word Formation: a Synchronic–Diachronic Approach. 2nd edition. München: C. H. Beck‘sche Verlagsbuchhandlung.

MAS – Евгеньева, Анастасия Петровна, ред. 1981—1984. Малый академический словарь 1-4, 2-е изд., испр. и доп. Москвa: Русский язык. Prieiga internetu: https://lexicography.online/explanatory/mas/ [žiūrėta 2022 07 21].

Mikelionienė, Jurgita. 2002. Analogija lietuvių kalbos žodžių daryboje. Potenciniai ir okaziniai dariniai. Acta Linguistica Lithuanica 46, 73–80.

Miliūnaitė, Rita. 2022. Įvairuojantys ir nauji lietuvių kalbos reiškiniai XXI a. pradžioje: sistematika ir pokyčių kryptys. Mokslo monografija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2022. ISBN 978-609-411-322-2, doi.org/10.35321/e-pub.42.lietuviu-kalbos-pokyciai.

MLVV – Zuicena, Ieva red. Mūsdienu latviešu valodas vārdnīca. Prieiga internetu: https://mlvv.tezaurs.lv/ [žiūrėta 2022 07 15].

MSV – Vinķele, Rūta. 2007. Medicīnas svešvārdu vārdnīca. Rīga: Avots.

MW – Merriam-Webster Dictionary and Thesaurus. Prieiga internete: https://www.merriam-webster.com/ [žiūrėta 2022 07 10].

ND – Miliūnaitė, Rita, Agnė Aleksaitė. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas [tęstinis internetinis žinynas nuo 2011 m.]. Rita Miliūnaitė sud. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internetu: https://ekalba.lt/naujazodziai/ [žiūrėta 2022 07 10–20].

NSIS – Захаренко, Елена Николаевна, Л. Н. Комарова, И. В. Нечаева. 2003. Новый словарь иностранных слов. Москвa: Азбуковник.

nsrjts – Ефремова, Татьяна Федоровна. 2001. Новый словарь русского языка. Толково-словообразовательный 1-2, Москвa. Русский язык.

OALD – Oxford Advanced Learners Dictionary. Prieiga internetu: https://www.oxfordlearnersdictionaries.com/ [žiūrėta 2022 07 15].

OK – Орфографический конкорданс. Prieiga internetu: http://slovari.ru/default.aspx?s=0&p=5622 [žiūrėta 2022 07 21].

OS – Лопатин, Владимир Владимирович. 2007. Орфографический словарь, 2-е издание. Москвa: Институт русского языка имени В. В. Виноградова. Prieiga internetu: https://orthographical.slovaronline.com/ [žiūrėta 2022 07 21].

Pakerys, Jurgis 2013–2014. Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. Taikomoji kalbotyra 3. 1–26 Prieiga internetu http://nsdb.sociolingvistika.lt/failai/files/PDF/Pakerys_2013_Nauj% C5%B3j%C5%B3%20skolini%C5%B3%20duomen%C5%B3%20baz%C4%97s%20veiksma%C5%BEod% C5%BEi%C5%B3%20morfologija.pdf.

Pirani, Laura. 2008. Bound Roots in Mandarin Chinese and Comparison With European “Semi-Words”. Proceedings of the 20th North American Conference on Chinese Linguistics (NACCL-20). Volume 1. Marjorie K.M. Chan and Hana Kang ed. Columbus, Ohio: The Ohio State University. 261–277.

PSIS – Музрукова, Татьяна Геннадьевна, Нечаева, Ия Вениаминовна (ред.) 2001. Популярный словарь иностранных слов. Москвa: Азбуковник.

Raciburskaja, Larisa. 2009. Рацибурская, Лариса Викторовна. Словарь уникальных морфем современного русского языка. Москва: ФЛИНТА.

RSS – Шведовa, Наталия Юльевна, ред. 1998. Русский семантический словарь. Толковый словарь, систематизированный по классам слов и значений. Москвa: Азбуковник.

Rudaitienė, Vida. 2002. Žodžiai su prepoziciniais dėmenimis info-, pop-, porno-. Žmogus ir žodis (4) 3, 39–45.

Rutkienė, Lina. 2021. Statybos terminijos dūriniai: formavimasis ir raida. Daktaro disertacija. Vilnius: Lietuvių kalbos insitutas.

SIS – Комлев, Николай Георгиевич. 2006. Словарь иностранных слов. Москвa: ЭКСМО.

SV 1996 – Svešvardu vārdnīca. Rīga: Norden.

SV 1999 – Baldunčiks, Juris. 1999. Svešvardu vardnica. Rīga: Jumava.

ten Hacken, Pius. 2012. Neoclassical word formation in English and the organization of the lexicon. Selected papers of the 10th International Conference of Greek Linguistics. Z. Gavriilidou, A. Efthymiou, E. Thomadaki & P. Kambakis-Vougiouklis (eds). Komotini: Democritus University of Thrace. 78–88. Prieiga internetu: https://www.researchgate.net/publication/280805473_Neoclassical_word_formation_in_English_and_the_organization_of_the_lexicon [žiūrėta 2022 07 27].

ten Hacken, Pius, Renáta Panocová. 2014. Neoclassical Formatives in Dictionaries. Proceedings of the 16th EURALEX International Congress, The User Focus (15–16 July 2014). Bolzano / Bolzen: EURAC Research. 1059–1072. Prieiga internetu: https://www.academia.edu/19688763/Neoclassical_Formatives_in_Dictionaries [žiūrėta 2022 07 22].

Tomić, Gorica. 2019. On a New Type of Word-Forming Element in Serbian. Filolog 20, 248–266.

TSRJ – Ожегов, Сергей Иванович, Наталия Юльевна Шведовa. 2006. Толковый словарь русского языка. Издание 4-е, доп. Москвa: ИТИ Технологии.

TŽŽ 2013 – Kaulakienė, Angelė et al. (red.). 2013. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Alma littera.

Urbutis, Vincas. 2009. Žodžių darybos teorija. 2 leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Veisbergs, Andrejs. 2018. Word-formation pattern borrowing in Latvian. Baltic Journal of English Language, Literature and Culture 8, 129–146. Prieiga internetu: https://www.academia.edu/47176570/Word_Formation_Pattern_Borrowing_in_Latvian [žiūrėta 2022 07 28].

ŽDV – Murmulaitytė, Daiva, Agnė Aleksaitė. 2021: Žodžių darybos vedlys. [elektroninis išteklius]. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internetu: ekalba.lt/zodziu-darybos-vedlys/ [žiūrėta 2022 05 06].

WNWCD – Webster’s New World College Dictionary 2010, 4th edition. Prieiga internetu: https://www.yourdictionary.com/about/websters-new-world-college-dictionary.html [žiūrėta 2022 07 10].

WNWD – Neufeld, Victoria E., editor-in-chief. 1988. Webster‘s New World Dicnionary of American English, 3rd college ed. Cleveland & New York: Webster‘s New World.

undefined