Rekomenduojama ankstyva ambulatorinė anesteziologo konsultacija (prieš 1 mėn. iki numatomos operacijos). Prieš operaciją vykdoma pakartotinė anesteziologo konsultacija, vertinant atliktus tyrimus ir būklės korekciją (jei reikėjo).

Remiantis Europos kardiologų draugijos (ESC) ir Europos hipertenzijos draugijos gairėmis (ESH) [16], priešoperacinį kardiologinės sistemos įvertinimą mažos ir vidutinės rizikos operacijoms gali atlikti gydytojas anesteziologas (IIb įrodymų klasė, C lygis). Stuburo chirurgija priskiriama vidutinės rizikos chirurginėms intervencijoms.

Priešoperacinė EKG rekomenduojama rizikos veiksnių turintiems pacientams, kuriems numatoma atlikti stuburo operaciją (I įrodymų klasė, C lygis). Rizikos veiksniai: 1) išeminė širdies liga (krūtinės angina, miokardo infarktas); 2) širdies nepakankamumas; 3) insultas arba praeinantysis smegenų išemijos priepuolis; 4) inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino kiekis serume >170 μmol/l arba 2 mg/dl, arba kreatinino klirensas <60 mL/min/1,73 m²); 5) cukrinis diabetas, kurį būtina gydyti insulinu.

Pacientams, kuriems diagnozuotas ar įtariamas ŠN, prieš stuburo operacijas turi būti atlikta transtorakalinė kardioechoskopija.

Pulmonologo konsultacijos pacientą siunčia šeimos gydytojas, gydytojas anesteziologas, gydytojas neurochirurgas arba gydytojas ortopedas traumatologas.

Mokslinėje literatūroje nėra aiškių gairių, kaip atlikti funkcinius plaučių mėginius. Remiantis G. W. Smetanos apžvalginiu straipsniu [17], galima teigti, kad spirometrijos tyrimas gali būti atliekamas pacientams, kuriems planuojama pilvo arba krūtinės srities operacija ir kurie skundžiasi kosuliu, dusuliu ir fizinio krūvio netoleravimu, o skundų priežastis, pacientą detaliai anamnestiškai ir kliniškai ištyrus, lieka neaiški. Straipsnyje nurodoma, kad spirometrijos tyrimas gali būti taikomas vertinant obstrukcijos sumažėjimą, operacijai ruošiant pacientą, sergantį lėtine obstrukcine plaučių liga arba bronchine astma. Esant ypač išreikštai skoliozei (Kobo kampas (angl. Cobb angle) >100o), plaučių funkcinių mėginių rodmenys reikšmingai sumažėja, todėl pacientams, kuriems diagnozuota išreikšta skoliozė ir planuojama torakoplastika, turėtų būti atliekami funkciniai plaučių mėginiai [18].

Remiantis moksline literatūra, rūkymo nutraukimas bent 4 savaites komplikacijų riziką sumažina 20 proc. [19]. R. J. Halpino ir bendraautorių pateiktame protokole [13] nurodoma, kad aktyviai rūkantiems pacientams planinė operacija atidedama.

Rizikos veiksniai, susiję su sutrikusia mitybine būkle [21, 22]: cukrinis diabetas, osteomielitas, amžius >60 m., nugaros smegenų pažeidimas (sukeliantis visišką ar dalinę motorinę tetraplegiją ar paraplegiją), nutukimas, trapumas (angl. frailty).

Remiantis V. Puvanesarajaho ir bendraautorių atlikta studija, galima teigti, kad 90 proc. suaugusiųjų, kuriems atliekama stuburo deformaciją koreguojanti operacija, operacijos metu buvo perpiltas bent 1 eritrocitų masės (EM) vienetas [23]. Intraoperaciniu periodu vienam pacientui vidutiniškai buvo skiriama 4,8 EM vnt. Mūsų pateikiamame protokole nurodyta parinkti 4–6 EM vnt., įdėmiai stebint kraujo rodiklių dinamiką operacijos metu ir esant reikalui papildomai skiriant EM ir kitų kraujo produktų bei krešėjimo faktorių ar faktorių koncentratų.

Psichologinių ir socialinių veiksnių optimizavimas stuburo chirurgijoje yra labai svarbus. Tyrimų duomenimis, pacientams, kurie mažiau jaudinasi prieš operaciją ir sulaukia daugiau socialinės paramos, nustatomi geresni pasitenkinimo operacija rodikliai ir geresni rezultatai, atlikus operaciją [24]. Kai kurie tyrėjai pataria atidėti operaciją, jei ligonis neseniai patyrė didelių psichologinių sunkumų šeimoje ar asmeniniame gyvenime [22].

• dažnis 3,1–4,1 karto per sekundę;

• impulso trukmė 0,2 milisekundės (ms);

• intensyvumas individualus; srovės intensyvumas didinamas, kol gaunamas motorinis stimuliuojamo nervo atsakas (įprastai 7–25 miliamperų (mA));

• stimulo tipas – grįžtamoji (rekurentinė) pulsinė srovė.

Periferinio nervinio laidumo atsakai nuo n. medianus registruojami Erbo taške ir Cv7 (Cv6) taške; cent­rinio nervinio laidumo atsakai registruojami atitinkamai C3’–Fz ir C4’–Fz taškuose (pagal 1020’ sistemą). Operacijos pradžioje pažymimos registruotų periferinio nervinio laidumo pikų (N9 ir N13) ir centrinio nervinio laidumo pikų (N20 ir P25) latencijos ir amplitudės, kurios naudojamos kaip referentinės reikšmės, lyginant operacijos metu gaunamas reikšmes.

Centrinio nervinio laidumo atsakai nuo n. tibialis registruojami Cz’–Fz taške (pagal 1020’ sistemą). Pažymimos operacijos pradžioje registruotų centrinio nervinio laidumo pikų P39 latencijos ir amplitudės, kurios naudojamos kaip referentinės reikšmės, lyginant operacijos metu gaunamas reikšmes.

Minėtos reikšmės ir stimulo srovės intensyvumas nurodomi IOM protokole.

• atsako amplitudė vienoje ar abiejose pusėse sumažėja bent 50–60 proc.;

• atsako latencija pailgėja bent 10 proc.;

• esant pokyčių, reikia apsvarstyti kitas, su chirurginiais veiksmais nesusijusias priežastis (hipotenzija, hipotermija, halogeninių anestetikų vartojimas).

• dažnis – vienkartinis stimulas;

• impulso trukmė 0,05 ms;

• intensyvumas individualus; srovės intensyvumas didinamas, kol gaunamas motorinis atsakas (didžiausia reikšmė – 1 000 voltų (V));

• tipas: anodinė stimuliacija, stimulų (angl. train) serija; 5–7 p.p./s.

• viršutinėse galūnėse (m. biceps brachii, m. abductor pollicis brevis);

• apatinėse galūnėse (m. rectus femoris, m. tibialis anterior, m. abductor hallucis).

• • tcMEP atsakas gaunamas stimulo intensyvumą padidinus ≥100 V nuo pradinio intensyvumo;

  • fiksuojamas bent 60 proc. atsako amplitudės sumažėjimas.

• Stimuliuojamas sraigtas, jį implantavus slankstelyje.

• Atsakas registruojamas paravertebraliniuose raumenyse (arba atitinkamos šaknelės inervuojamuose galūnių raumenyse).

• Stimuliuojama palaipsniui didinant stimulą.

• Esant <60 proc. sumažėjusioms slenkstinėms vertėms, palyginti su kitais konstrukcijos elementais, galimas kortikalinio kaulo pažeidimas.

• <2,8 mA liumbalinėje dalyje – tikriausiai pažeistas kortikalinis kaulas, <4 mA – didelė pažeidimo tikimybė, 4–8 mA – galimas pažeidimas, >8 mA – sveikas kaulas.

• Naudojama kartu su kitais neuromonitoravimo metodais.

Restrikcinė kraujo transfuzijos taktika sumažina EM transfuzijos kiekį nepadidindama mirštamumo, infekcijų, hospitalizacijos ar buvimo intensyviosios terapijos skyriuje, miokardo infarkto dažnio [39, 40].

Suaugusiesiems 2 g (3 g >120 kg svorio pacientams), vaikams 30 mg/kg IV. Dozė kartojama kas 4 val.

Remiantis moksline literatūra, galima teigti, kad lokalus vankomicinas mažina operacinės srities infekcijų dažnį po stuburo operacijų, tačiau deformacijų chirurgijoje šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas [41]. Tyrėjai rekomenduoja naudoti vankomicino miltelius vietiškai. Vaikams galima saugiai naudoti mažesnes dozes (1 g) [42].

Vaikų skoliozių chirurgijoje intratekalinis morfinas gerina išeitis ir mažina medicininius kaštus [44]. Intratekalinis morfinas veiksmingas ir suaugusiųjų stuburo chirurgijoje [45, 46]. Kai kurie tyrėjai nurodo, kad intratekalinio morfino vartojimas gali būti susijęs su mažesniu perioperaciniu kraujo netekimu [47–49].