Reviews

![]() | . 2021. Vilnius University Press.. 480 P. 9780198702986 |
|---|
Recepción: 18 Mayo 2021
Pastarųjų dešimtmečių knygos istorijai skirti leidiniai anglų kalba pasižymi tipologine įvairove: tai ir fundamentalūs daugiatomiai istorijos sintezės veikalai apie Airijos, Australijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos knygos istoriją (Davidas Finkelsteinas ir Alistairas McCleery suskaičiavo daugiau kaip dvidešimt tokių vykdytų ar tebevykdomų projektų, kurių rezultatai pradėti skelbti 1997–2010 m. laikotarpiu1), ir Vidurio bei Rytų Europos knygai skirtais analitiniais straipsniais praturtinti knygos istorijos enciklopedijos tomai2, ir naujausius tyrimo rezultatus apibendrinantys, didelių autorių kolektyvų parengti visuotinės knygos istorijos veikalai3, ir knygos istorijos teoriniams bei istoriografiniams klausimams skirti mokslinių straipsnių rinkiniai ir monografijos4, ir populiarūs visuotinės knygos istorijos vadovėliai, klasika tapusių knygos istorijos teorinių tekstų antologijos5, ir mokslinių žurnalų tomai, ir mokslo komunikacijai tarnaujantys, vaizdumu išsiskiriantys albumų formato leidiniai. Pastarajai kategorijai priskirtina 2011 m. „Thames and Hudson“ leidyklos Jungtinėje Karalystėje išleista profesoriaus iš Naujojo Pietų Velso (New South Wales) universiteto Sidnėjuje Martyno Lyonso visuotinės knygos istorija su 266 iliustracijomis Books. A Living History (2013 m. ji buvo pakartotinai išspausdinta minkštais viršeliais6); 2014 m. pasirodęs „The British Library“ leidinys A History of The Book in 100 Books7, parengtas retų knygų kolekcijų eksperto Rodericko Cave’o kartu su vizualinės komunikacijos žinove Sara Ayad (2017 m. sulaukęs antros laidos); 2017 m. išėjęs tų pačių autorių ir tos pačios leidyklos kitas minėtos serijos leidinys – A History of Childrens Book in 100 Books8 ir iš dalies tokiai leidinių rūšiai atstovaujanti 2020 m. Oksfordo universiteto leidyklos skaitmeniniu ir popieriniu formatais išleista The Oxford Illustrated History of the Book9. Knyga pasirodė kaip populiarios serijos Oxford Illustrated Histories dalis ir pasižymi minėtos serijos leidiniams būdingu vizualumu, pasaulyje pripažintų mokslininkų kolektyvo autoryste ir orientacija į plačią skaitytojų auditoriją.
Šio naujausio visuotinės knygos istorijos žinias populiarinančio leidinio redaktorius / sudarytojas ir esė apie Renesansą ir Reformaciją bendraautoris yra knygos tyrėjų pasauliui nusipelnęs istorijos profesorius Jamesas Ravenas. Jo plačius mokslinius interesus rodo pripažinimo sulaukusios monografijos ir sudaryti leidiniai10, vykdomi projektai bei minėta iš 14 esė sudaryta Oksfordo iliustruota knygos istorija. J. Ravenui pavyko iš Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Švedijos universitetų suburti ekspertus, kurie parengė 5 000 metų knygos raidą visame pasaulyje nuo seniausių laikų iki mūsų dienų aprėpiantį veikalą. Leidinys prasideda J. Raveno įvadiniu straipsniu, kuriame tekstinių medijų raiškų kontekste keliamas klausimas apie tai, kas yra knyga, ir bandoma formuluoti šiandienos realijas atitinkančią knygos kategorijos sampratą. Autorius taip pat apibendrina naujausias knygos istoriografijos tendencijas ir jomis remdamasis nubrėžia besiplečiančių tarpdalykinių knygos istorijos tyrimų ribas, akcentuodamas su knygos istorija besitapatinančių tyrėjų globalius siekius įsitraukti į diskusijas apie mokslo ir populiariąją kultūrą, kolonializmą ir idėjų komunikaciją, knygų gamybos finansus ir ekonomiką, skaitymo praktikų tyrimuose iškylančius socialinės ir žinių istorijos klausimus. Teminiai straipsniai dėliojami pagal chronologinį ir geografinį principą, kurio nėra nuosekliai laikomasi: senovės pasaulis11, Bizantija12, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Rytų Azija13, viduramžių Vakarų Europa14, Renesansas ir Reformacija15, informacijos valdymas16, islamo pasaulis17, Apšvieta ir revoliucija18, Pietų Azija19, industrializacija20, moderni Kinija, Japonija ir Korėja21, globalizacija22 ir transformuota knyga23. Palyginti su XX a. europocentristiniu požiūriu pasižyminčiais visuotinės knygos istorijos veikalais, leidinyje daugiau dėmesio skiriama ne tik senovės, bet ir naujųjų laikų Rytų ir Pietų Azijos šalims (Kinijai, Korėjai, Japonijai), knygos kultūrai daug nusipelniusiam islamo pasauliui; į knygos istorijos lauką plačiau įvedama raštingumo, informacijos valdymo, intelektinės nuosavybės teisių, mokslinės komunikacijos, bibliotekų ir skaitymo istorijos problematika. Leidinys atspindi šiandienos anglakalbėje aplinkoje vis plačiau adaptuojamą visuotinės knygos istorijos modelį, kai tyrimo objektas tapatinamas ne tik su knygai prilyginamomis įvairiomis senovės civilizacijų naudotomis informacijos fiksavimo ir perdavimo priemonėmis, su rankraštiniu ir spausdintiniu kodeksu Rytų Azijoje ir Vakarų Europoje, bet ir su skaitmenine knyga; kai plečiama tyrimų geografija bei problematika, peržengiant tradicija tapusių komunikacijos grandinės veikėjų ir procesų bei jiems poveikį darančių įtakų tyrimus; kai pristatomi knygos istorijos darbuose naudojami mokslinio tyrimo instrumentai ir dėl informacinių ir komunikacinių technologijų atsirandančios naujos jų taikymo galimybės.
Bendrąsias tekstinių medijų kaitos tendencijas pasaulyje išryškinančiame veikale sunku rasti Baltijos šalių ar Lietuvos knygos istorijos faktų. Jameso Raveno ir Gorano Prooto esė apie Renesansą ir Reformaciją užsimenama apie Lenkijoje išspausdintus pirmuosius inkunabulus. Paminėtina, kad tolesnėms laikotarpio studijoms rekomenduojamos literatūros sąraše autoriai nurodo populiarų lenkų tyrėjų Barbaros Bieńkowskos ir Halinos Chamerskos veikalą anglų kalba Books in Poland: Past and Present24. Apskritai, džiaugiantis pastebimu siekiu naujausiuose moksliniuose ir informaciniuose leidiniuose anglų kalba kiek daugiau atspindėti Vidurio bei Rytų Europos regionų knygos kultūrą, tenka pripažinti nacionalinėmis kalbomis paskelbtų fundamentalių darbų neprieinamumo anglakalbei bendruomenei problemą ir senas knygų spausdinimo ir jų tyrimų tradicijas turinčių šalių (taip pat ir Lietuvos) mokslininkų tyrimų rezultatų tarptautinimo poreikį.
The Oxford Illustrated History of the Book analitinius tekstus papildo daugiau kaip 150 didelio formato iliustracijų (su išsamiomis anotacijomis), kurios kuria knygos istorijos pasakojimą esmingai pagilinantį naratyvą. Rankraštinių, spausdintinių ir skaitmeninių tekstų leidybos, gamybos, platinimo ir vartojimo istorijos svarbiausius įvykius atspindinti chronologija (beveik 300 įrašų) pasižymi išsamumu ir suteikia galimybių palyginti tekstinių komunikacijos priemonių skirtingose pasaulio teritorijose raidą, suvokti jų formos ir medžiagiškumo kaitos dėsningumus: kaip skirtingos visuomenės / tautos skirtingose pasaulio vietose skirtingais būdais, dėl skirtingų priežasčių ir sulaukdamos skirtingų pasekmių stengėsi kaupti, skleisti ar gauti žinias ir informaciją. Ji prasideda faktais apie 3500 metais prieš Kristų Indo slėnyje naudotus rašmenis, apie 3200 metais prieš Kristų Pietų Mesopotamijos miestuose sukauptus molinių lentelių su dantiraštiniais tekstais telkinius bei pirmuosius hieloglifinius įrašus, randamus Egipto civilizacijos kapavietėse, ir baigiasi įrašais apie 2016 m. socialiniame tinkle „Instagram“ pradėtą naudoti grotažymę Bookstagram, skirtą dalytis knygų nuotraukomis, ir 2017 m. socialinio tinklo „Twitter“ pranešimų ženklų padidintą limitą nuo 140 iki 280 ženklų. Susidomėjusiems ir norintiems savarankiškai tęsti knygos istorijos studijas skaitytojams bus pagalbūs su konkrečiomis temomis susieti rekomenduojamos literatūros sąrašai, o suvokti knygos turinį ir efektyviai juo pasinaudoti padės santrumpų ir svarbiausių sąvokų žodynas bei pagalbinė abėcėliniu-dalykiniu principu sudaryta rodyklė, apimanti ir iliustracijas kaip savarankišką teksto elementą.
Tad galime teigti, kad tarptautinis mokslininkų kolektyvas kartu su Oksfordo universiteto leidykla parengė ir išleido gausiais vaizdais ir geru turiniu pasižymintį leidinį, kurį galime rinktis kaip dovaną, dėti ant kavos stalelio, siūlyti akademiniam jaunimui kaip įtaigią žinias sisteminančią priemonę ar mokslininkams kaip veikalą, atkreipiantį dėmesį į problemines ir naujas knygos istorijos tyrimų temas.
Notas