Įvadas

Nuo XXI amžiaus pradžios vis labiau įsigalint skaitmeninei informacijai ir skaitymui ekranuose vis dažniau suabejojama, ar (ir kiek ilgai) dar reikalingi fiziniai knygynai, pardavinėjantys spausdintas knygas. Nepaisant įvairių pasaulinių ir lokalių ekonominių krizių, fiziniai knygynai sugeba keistis ir išlaikyti savo pirkėjus. Jų egzistencijai pavojų kelia ne tik dalies skaitytojų perėjimas prie skaitymo ekranuose, augantys pirkimo internetu įpročiai, bet ir apskritai mažėjantis knygų skaitymui skiriamas laikas. „Kantar“ tyrimo¹ duomenimis, 27 proc. lietuvių perka daugiau internetu nei fizinėse parduotuvėse. „Eurostat“ duomenimis², nuo 1995 metų knygų ir laikraščių skaitymo laikas Europos Sąjungos šalyse sutrumpėjo nuo 1,8 proc. iki 1,1 proc. 2016 metais. Paradoksalu, bet skaitmeninių knygų novatorius „Amazon“, 2015 metais Sietle (JAV) atidaręs pirmąją savo fizinę parduotuvę, skirtą knygų prekybai ir užsakymų atsiėmimui, toliau didina fizinių knygynų skaičių. 2019 metų pabaigoje jau buvo 21 „Amazon Books“ ženklo knygų parduotuvė įvairiuose Jungtinių Valstijų miestuose³. Turime ir lietuviškų pavyzdžių. Nuo 2011 metų veikianti viena didžiausių internetinių knygų parduotuvių „Knygos.lt“ 2017 metais pakeitė savininkus ir taip pat atidarė savo pirmąją fizinę parduotuvę ir užsakymų atsiėmimo vietą. 2019 metais tokių parduotuvių jau buvo trys.

Didžiausiose pasaulio knygų rinkose fizinių knygynų situacija skirtinga. 2009–2018 m. laikotarpiu JAV 50 proc. padidėjo nepriklausomų knygynų skaičius (iki 2 470) ir jų įtaka, nepaisant 2008 m. krizės, didelės konkurencijos su knygynų tinklais ir internetiniais knygynais⁴. Meksikoje nuo 2009 iki 2014 metų užsidarė apie 10 proc. knygynų, daugiausia mažesniųjų, nepriklausančių tinklams⁵. Du pagrindiniai Brazilijos knygynų tinklai, užimantys per 40 proc. rinkos, 2018 metais inicijavo bankroto procedūras⁶. Didžiausia pasaulio knygų rinka tampančioje Kinijoje knygų pardavimai fizinėse parduotuvėse mažėja nuo 2012 metų, vien 2018 m. sumažėjo 6,7 proc., o pardavimai internetiniuose knygynuose didėja vidutiniškai po 20 proc. nuo 2016 metų⁷. Tai netrukdė Kinijos knygų rinkai 2018 metais pasiekti 55 mlrd. JAV dolerių vertę ir turėti apie 225 000 knygynų. Dėl Kinijos valdžios subsidijų 2018 metais daugelis knygynų tinklų stipriai padidino fizinių parduotuvių skaičius⁸.

Sistemingų Lietuvos knygynų raidos po 1990 metų tyrimų kol kas nedaug, o gausiausią jų dalį sudaro Lietuvos universitetų magistrų baigiamieji darbai. Rudytė⁹ savo magistro darbe analizuodama Vakarų šalių knygų produkcijos pasiūlą Vilniaus knygynuose konstatuoja, kad nė viena užsienio knygų leidybos ar prekybos kompanija nėra įkūrusi savo padalinio, o bendradarbiavimas su Lietuvos knygynais grindžiamas prekybinėmis sutartimis arba atstovavimu. Žukaitė¹⁰ analizuoja tuo metu egzistavusių „Baltų lankų knygynų“ konkurencinio pranašumo, kuris buvo paremtas ypač dideliu prekybos salės plotu bei gausiu asortimentu, formavimą Lietuvos knygų rinkoje. Ji taip pat pateikia 2008 metais egzistavusių keturių didžiųjų knygynų tinklų geografinį paplitimą (1 pav.).

1 PAV
Lietuvos didžiųjų knygynų tinklų geografinis paplitimas 2008 metais

Astrauskaitė¹¹, baigiamajame darbe analizuodama „Alma littera“ įmonių grupės konkurencijos strategiją, paliečia ir knygynų tinklą „Pegasas“, kuris 2009 metais įsigyja konkurentus – „Baltų lankų knygynus“. Urbonavičienė¹² gilinosi į inovacijas skatinančias komunikacijos prielaidas analizuodama „Vagos“ knygynų tinklo atvejį, o Dabulevičiūtė¹³ modeliavo klientų aptarnavimo kokybės valdymo sistemą knygynų tinkle „Pegasas“. Šie paminėti magistrantų darbai leidžia susidaryti tam tikrą vaizdą apie didžiuosius knygynų tinklus, tačiau mažųjų arba nepriklausomų knygynų jie nepaliečia.

2013 metais Gudinavičiaus ir Nagytės¹⁴atlikto tyrimo metu buvo išanalizuoti ir apibendrinti įvairūs šaltiniai apie skirtingais laikotarpiais Lietuvoje veikusius knygynus. Tyrimas atskleidė knygynų skaičių ir išsidėstymą įvairiuose Lietuvos regionuose XVIII–XX amžiais. Šiame tyrime pirmą kartą sistemiškai buvo tirta XXI amžiaus Lietuvos knygynų situacija išsidėstymo ir kitais aspektais.

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) inicijuotoje knygų leidybos sektoriaus vystymosi Lietuvoje apžvalgoje¹⁵ dėmesys skirtas ir mažmeniniam knygų prekybos tinklui (knygynams). Šioje apžvalgoje, remiantis Lietuvos oficialiosios statistikos portalo informacija¹⁶, pateikiami veikiančių knygynų skaičiai 2008–2015 metais. Pvz., nurodoma, kad 2013 metais Lietuvoje veikė 157 knygynai, o 2015 metais – 144. Šie duomenys nesutampa su anksčiau minėto 2013 metų (kur buvo nustatyta, kad tuo metu Lietuvoje buvo veikiantys 207 knygynai) ir šio, 2018 metų, tyrimo rezultatais (168 veikiantys knygynai 2018 metais). Nesutapimą galima paaiškinti skaičiavimo metodika. Lietuvos statistikos departamentas duomenis renka naudodamas juridinių asmenų pateiktus duomenis apie savo veiklą (šiuo atveju – „G4761 Knygų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse“). Tikėtina, kad kai kuriais atvejais juridiniai asmenys kaip pagrindinę veiklą nurodo ne knygų prekybą, o kitą savo vykdomą veiklą, kuri gali ir neturėti tiesioginės sąsajos su fiziniu knygynu. O 2013 ir 2018 metų tyrimo metodika skaičiavo tas knygų prekybos vietas, kurios save pačios laikė knygynais. Tokie duomenų skirtumai rodo, kaip stipriai galutiniai duomenys priklauso nuo skaičiavimo metodikos pasirinkimo.

Remigijus Misiūnas¹⁷ lygindamas knygų leidybą prieškario ir šiandienos Lietuvoje apibendrina, kad bendras po 1990 metų veikusių knygynų skaičius Lietuvoje „tikrai ne mažesnis nei veikusių 1918–1940 m.“. Ten pat nurodoma, kad 1938 metais Lietuvoje veikė 164 knygynai. O tai iš esmės tiek pat, kiek veikė šio tyrimo metu, 2018 metais. Netgi ir gyventojų skaičius Lietuvoje 1938 metais, 2,58 mln.¹⁸, buvo labai panašus į dabartinį – 2,81 mln. 2018 metais16.

Šis tyrimas yra 2013 metų tyrimo tęsinys, siekiant užfiksuoti momentinę situaciją ir nustatyti per penkerius metus įvykusius pasikeitimus (geografiniu ir kitais aspektais) Lietuvos knygynuose. Šio, pakartotinio tyrimo objektas – Lietuvos teritorijoje esantys knygynai ir jų tinklai nepriklausomai nuo jų specializacijos ir parduodamų knygų kalbos. Knygynų tinklu vadiname vienam savininkui priklausančią „organizaciniu atžvilgiu susietų įstaigų sistemą“¹⁹, turinčią du ar daugiau knygynų. Į tyrimą nebuvo įtrauktos knygų prekybos vietos, kur knygų prekyba sudaro labai mažą dalį visos prekybos atžvilgiu ir kurios nevadina savęs knygynais: mažmeninės spaudos kioskai, degalinės, maisto produktų bei kasdienio vartojimo prekių prekybos tinklai, prekiaujantys riboto kiekio tik tam tikrų kategorijų knygomis. LLA apžvalgoje15 nurodoma, kad tokie maisto produktų ir kasdienio vartojimo prekių prekybos tinklai užima apie ²⁰ proc. knygų mažmeninės rinkos. Tyrime taip pat nedalyvavo internetiniai knygynai. Nėra duomenų, kokią rinkos dalį jie užima, tačiau bendros tendencijos rodo, kad žmonės vis dažniau apsiperka internetu. Ne išimtis ir knygos. Lietuvos gyventojų, internetu pirkusių spaudą (knygas, žurnalus ar laikraščius), dalis per 2008–2016 metus padidėjo nuo 1,2 iki 4,4 proc.16

Tyrimo tikslas – išanalizuoti knygynų išsidėstymo ir asortimento dydžio situaciją 2018 metų pabaigoje Lietuvoje bei nustatyti įvykusius pokyčius nuo 2013 metų pradžios. Tikslui pasiekti užsibrėžta nustatyti: kiek ir kokių knygynų veikė Lietuvoje 2018 metų pabaigoje; kokie buvo jų išsidėstymo ypatumai Lietuvos teritorijoje; knygynų tinklus, užimančius didžiausią rinkos dalį; vidutinį knygynų asortimento dydį; Lietuvos regionus, kuriuose knygynų galimai trūksta.

Tyrimo eiga suskirstyta į keturis etapus. Pirmo etapo metu (2018 m. lapkričio mėn.) buvo patikslintas 2013 metais sudarytas14 Lietuvoje veikiančių knygynų sąrašas. Duomenims apie Lietuvoje veikiančius knygynus patikslinti ir papildyti panaudotas duomenų rinkimo naudojant antrinius šaltinius metodas. Pirmiausia buvo atlikta paieška trijuose įmonių kataloguose (118.lt, rekvizitai.lt, 1588.lt) siekiant identifikuoti naujai atsiradusius ir sustabdžiusius veiklą knygynus. Vėliau, pasinaudojant 2013 metų sąrašo knygynų interneto svetainių adresais, surinkti ir patikslinti duomenys apie 2013 metais veikusius knygynus. Taip sudarytas pirminis 2018 metų veikiančių ir užsidariusių knygynų sąrašas su jų pavadinimais, savininkais, kontaktiniais duomenimis, adresais ir kitais duomenimis.

Antrame etape (2018 m. gruodžio mėn.) apklausos metodas panaudojant elektroninį paštą ir telefoną leido surinkti trūkstamus ir patikslinti pirmame etape surinktus duomenis. Apklausos metu knygynų atstovų (daugeliu atvejų vedėjų, direktorių) buvo prašoma nurodyti šiuo metu prekyboje esančių knygų pavadinimų, dirbančių darbuotojų skaičių, klausiama, ar prekiaujama papildomomis prekėmis. Apklausa telefonu ir el. paštu leido patikslinti knygynų skaičių Lietuvoje 2018 metų pabaigoje, sudaryti jų sąrašą, surinkti kitus duomenis. Tyrimo metu nustatytas knygynų skaičius gali būti ir nevisiškai tikslus, nes ne su visais knygynais pavyko susisiekti ir įsitikinti, kad jie veikia. Pastebėta prieštaringų atvejų: internete knygynų pateikta informacija iš dalies rodė, kad jie veikia, tačiau jie neatsiliepdavo nurodytais telefonų numeriais. Rezultatų tikslumui įtakos galėjo turėti ir tyrimo metu uždaromi arba atidaromi nauji knygynai ar keičiamas veiklos pobūdis.

Trečiame etape, atlikus geografinį duomenų apdorojimą, knygynų išsidėstymas panaudojant jų adresą (miestą, gatvę, namo numerį bei pašto kodą) grafiškai pavaizduotas Lietuvos žemėlapyje (http://arcg.is/1nTX0). Tam panaudota ArcGIS Online programinė įranga.

Ketvirtame etape atlikta duomenų analizė ir interpretacija. Surinkti, susisteminti ir patikslinti duomenys buvo analizuoti gyventojų skaičiaus, asortimento dydžio, teritoriniu ir kitais aspektais, interpretuoti lyginant su 2013 metų duomenimis ir padarytos išvados. Šiai analizei panaudota gyventojų skaičiaus savivaldybėse informacija, remiantis Lietuvos statistikos departamento pateiktais duomenimis.

Surinkti duomenys gali būti naudingi kaip šaltinis tolesniems knygynų, jų išsidėstymo Lietuvoje raidos tyrimams. Tyrimo informacija gali būti naudinga ir verslininkams (naujų knygynų steigėjams ar esamų savininkams), planuojantiems steigti naujas knygų prekybos vietas.

Knygynų skaičius ir išsidėstymas Lietuvoje ir didžiuosiuose miestuose

2013 metų pradžioje Lietuvoje buvo 2,98 mln. gyventojų ir 207 knygynai. 2018 metų pabaigoje (palyginti su 2013 m.) Lietuvoje gyventojų sumažėjo 5,7 proc. iki 2,81 mln., knygynų sumažėjo 18,8 proc., iki 168. Lietuvos teritorija vis dar yra gana tolygiai padengta knygynais, nors suprantama, kad didžiausios sankaupos yra didžiausiuose šalies miestuose (2 pav.).

2 PAV
Klasterizuotas knygynų pasiskirstymas Lietuvos teritorijoje 2018 metų pabaigoje

Daugiausia (58) knygynų 2018 metais buvo didžiausiame Lietuvos mieste Vilniuje (3 pav.). Jie sudarė 32 proc. visų Lietuvos knygynų (2013 metais – 67 knygynai, arba 35 proc.). Bendras knygynų sumažėjimas Vilniuje siekė 13,4 proc.

Kaunas išliko antras pagal knygynų skaičių su 28 knygynais (4 pav.), praradęs vos 2, arba 6,7 proc. knygynų (2013 m. buvo 30).

3 PAV
Knygynų išsidėstymas Vilniaus teritorijoje 2018 metų pabaigoje

4 PAV
Knygynų išsidėstymas Kauno teritorijoje 2018 metų pabaigoje

Klaipėda praradusi 2 knygynus (arba 16,7 proc., palyginti su 2013 m.) su 10 knygynų liko trečia (5 pav.).

5 PAV
Knygynų išsidėstymas Klaipėdos teritorijoje 2018 metų pabaigoje

Iš didžiųjų miestų labiausiai nukentėjo Šiauliai ir Panevėžys. 2013 metais atitinkamai turėję 10 ir 9 knygynus, 2018 metais jie liko su 5 (50 proc. sumažėjimas) ir 6 (33,3 proc. sumažėjimas).

Gyventojų ir knygynų skaičiaus santykis Lietuvos savivaldybėse

Identifikuojant Lietuvos vietoves (savivaldybes), kuriose knygynų yra ir kuriose jų trūksta, sudaryta Lietuvos savivaldybių ir jose esančių knygynų skaičiaus lentelė (1 lentelė). Trys savivaldybės 2018 metais turėjo po 4 knygynus, viena – tris ir dešimt – po du.

Nuo 28 iki 25 sumažėjo savivaldybių, kuriose yra tik po 1 knygyną, dažniausiai tai rajonų savivaldybės. Po vieną knygyną turėjo šios savivaldybės (skliaustuose nurodytas knygynų skaičius 2013 metais): Palangos m. sav. (2), Širvintų r. sav. (1), Skuodo r. sav. (1), Kupiškio r. sav. (1), Lazdijų r. sav. (2), Pakruojo r. sav. (1), Joniškio r. sav. (1), Varėnos r. sav. (2), Šilalės r. sav. (1), Elektrėnų sav. (1), Biržų r. sav. (1), Pasvalio r. sav. (1), Anykščių r. sav. (1), Jurbarko r. sav. (1), Prienų r. sav. (2), Kelmės r. sav. (1), Šakių r. sav. (1), Rokiškio r. sav. (1), Šalčininkų r. sav. (1), Vilkaviškio r. sav. (1), Radviliškio r. sav. (1), Utenos r. sav. (2), Kretingos r. sav. (4), Tauragės r. sav. (3), Klaipėdos r. sav. (1) ir Vilniaus r. sav. (1).

Knygynų visai nebuvo 15-oje savivaldybių (2013 metais – devyniose) iš šešiasdešimties: Akmenės r. sav. (1), Alytaus r. sav. (0), Birštono sav. (0), Ignalinos r. sav. (1), Kalvarijos sav. (1), Kazlų Rūdos sav. (0), Molėtų r. sav. (1), Neringos sav. (1), Pagėgių sav. (0), Panevėžio r. sav. (1), Rietavo sav. (0), Šiaulių r. sav. (0), Švenčionių r. sav. (0), Trakų r. sav. (0) ir Zarasų r. sav. (0).

23-ose savivaldybėse knygynų sumažėjo, 33-ose išliko tiek pat. Santykinai daugiausiai sumažėjo Kretingos r. sav. (nuo 4 iki 1), Šiaulių m. sav. (nuo 10 iki 5), Alytaus m. sav. (nuo 6 iki 4) ir Tauragės r. sav. (nuo 3 iki 1). Per penkerius metus keturiose savivaldybėse (Plungės r. sav., Kaišiadorių r. sav., Šilutės r. sav., Jonavos r. sav.) knygynų skaičius padidėjo – šiose savivaldybėse atsidarė po vieną naują knygyną.

2018 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 2,81 mln. gyventojų. Palyginę savivaldybių gyventojų skaičių ir jose esančių knygynų skaičių gauname, kad vidutiniškai vienam Lietuvos knygynui tenka 16 720 gyventojų (2013 metais – 14 393 gyventojai vienam knygynui). Lyginant su 2013 metais vienam knygynui tenkančių gyventojų skaičius padidėjo 16,2 proc. Daugiausia gyventojų 2018 metais gyveno Vilniaus miesto savivaldybėje (0,55 mln.), knygynų čia taip pat buvo daugiausia – 58.

Išanalizavus surinktus duomenis matyti, kad vienam knygynui skirtinguose miestuose ar rajonuose tenka skirtingas skaičius žmonių. Vilniaus ir Klaipėdos rajono savivaldybės išliko su didžiausiu skaičiumi gyventojų, tenkančių vienam knygynui (2 lentelė). Tikėtina, kad šių rajonų gyventojai knygas perka Vilniaus ir Klaipėdos miestuose. Nuo 2013 metų atsiradus po antrą knygyną Jonavos ir Šilutės rajonų savivaldybėse juose konkurencija dėl pirkėjų gerokai padidėjo. O Kauno, Tauragės, Kretingos, Utenos rajonų savivaldybėse atvirkščiai – užsidarius knygynams knygynui tenka daugiau aptarnaujamų gyventojų.

Nagrinėjant savivaldybes, kurių knygynams tenka mažiausias skaičius gyventojų, matyti pasikeitimų. Neringos savivaldybėje užsidarius vieninteliam knygynui (2013 metais jam teko 2 724 gyventojai) didžiausia konkurencinė aplinka (lyginant knygynų skaičių su gyventojų skaičiumi) susidarė Visagino, Vilniaus, Druskininkų, Kauno ir Alytaus miestų bei Plungės rajono savivaldybėse (3 lentelė).

Analizuodami didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse esančių knygynų skaičių (4 lentelė) matome, kad didžiausia konkurencija (vienas knygynas aptarnauja mažiausią gyventojų skaičių) išliko Vilniuje (9 439 gyventojai vienam knygynui, padidėjo 17,3 proc., kai 2013 metais buvo 8 041). Mažiausia konkurencija susidarė Šiauliuose (2013 m. buvo Klaipėdoje) – net 20 115 gyventojų vienam knygynui. Tai beveik dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus. Šitokį stiprų pokytį lėmė dvigubai sumažėjęs knygynų Šiauliuose skaičius – nuo dešimties iki penkių. Labai tikėtina, kad tokio pokyčio viena iš priežasčių – Šiaulių universiteto situacija. Jame besimokančiųjų ir naujai įstojusiųjų skaičius per penkerius metus sumažėjo beveik trigubai: 2013 metais jame bakalauro ir magistro studijų programose mokėsi 4 325 ir buvo priimta 1 083 nauji studentai, o 2018 metais jau mokėsi tik 1 583, o priimta 503 studentai²⁰. Tačiau gyventojų skaičius Šiauliuose pasikeitė nežymiai – sumažėjo penkiais procentais.

Klaipėdos miesto situacija panaši – vieno knygyno aptarnaujamų gyventojų skaičius padidėjo 12,5 proc., iki 14 891 gyventojo vienam knygynui (kai 2013 metais buvo 13 241 gyventojas). Tarp didžiųjų miestų išsiskiria Kaunas. Jis per tirtą laikotarpį prarado du knygynus, tačiau, atitinkamai sumažėjus ir Kauno gyventojų skaičiui, vieno knygyno aptarnaujamų gyventojų skaičius išliko toks pat (pokytis mažesnis nei 0,01 proc.).

Knygynų tinklai

Didžiausi ir daugiausiai filialų Lietuvoje turintys knygynų tinklai išlieka „Vaga“ (UAB „Vagos prekyba“, įkurta 1997 metais) ir „Pegasas“ (UAB „ALG knygynai“, įkurta 2003 metais). Šių tinklų knygynai išsidėstę po visą Lietuvos teritoriją. 2018 metų pabaigoje, kaip ir 2013 metų pradžioje, „Vaga“ turėjo 33 knygynus (įskaitant ir veikiančius franšizės pagrindu), „Pegasas“ – taip pat 33 knygynus (2013 metais – 31 knygyną). Nors vieni knygynai buvo uždaryti, kiti atidaryti, iš esmės abiejų tinklų knygynų skaičius menkai kinta nuo 2008 metų, kai „Pegasas“ jų turėjo 31, o „Vaga“ – 3210. Atrodo, kad šių tinklų augimas stabilizavosi, nes Dabulevičiūtė13 nurodo, kad 2005 metais „Vaga“ turėjo 13, o „Pegasas“ – 15 knygynų.

Dvylika „Vagos“ tinklo ir šeši „Pegaso“ knygynai veikia franšizės pagrindu ir dauguma jų yra mažesniuose Lietuvos miestuose. Dar vienas knygynas, „Littera“, priklausė UAB „Alma Littera sprendimai“, kuri priklausė tai pačiai įmonių grupei kaip ir UAB „ALG knygynai“. Jis buvo uždarytas 2019 metų gegužės mėnesį, jau pasibaigus šiam tyrimui. Abu šie tinklai priklauso įmonių grupėms, kurios turi ir knygų leidyklas („Vaga“ ir „Alma littera“). Nors per penkerius metus abu tinklai išlaikė iš esmės tą patį knygynų skaičių („Pegasas“ padidino dviem knygynais), buvo nemažai ir pasikeitimų – vienur knygynai buvo uždaromi, kitur atidaromi nauji arba įsigyjami nepriklausomi knygynai. „Pegasas“ atidarė vienuolika naujų knygynų, „Vaga“ – šešis. Stebint asortimento įvairovės kitimą per penkerius metus matyti, kad knygų lentynų plotas mažėja, atsiranda vis daugiau knygynams nebūdingų prekių (virtuvės įrankiai, žaislai), plečiasi kavinių plotai.

Kalbant apie pokyčius didžiuosiuose knygynų tinkluose reikia paminėti, kad UAB „AL holdingas“ (AL grupė), kuriam priklauso knygų leidyklos „Alma littera“ ir „Šviesa“ bei knygynų tinklas „Pegasas“, 2013 metais ketino įsigyti 100 proc. UAB „Humanitas“ akcijų. Konkurencijos taryba preliminaraus planuojamo įsigijimo vertinimo metu nustatė, kad toks įsigijimas „galėtų sukurti ar sustiprinti dominuojančią padėtį ir tuo itin apriboti konkurenciją nacionalinėje užsienio kalbos bendrojo ugdymo vadovėlių ir mokymo priemonių rinkoje bei Vilniaus ir Kauno mažmeninės knygų prekybos knygynuose rinkose, nes įgyvendinus tokią koncentraciją nebeliktų savarankiško ir pakankamai stipraus AL grupės konkurento – UAB „Humanitas“²¹. Po tokio preliminaraus Konkurencijos tarybos vertinimo UAB „AL holdingas“ atsisakė ketinimų įsigyti UAB „Humanitas“ akcijų.

Anot Misiūno17, šiuo metu du didieji knygynų tinklai („Pegasas“ ir „Vaga“) turi nepalyginamai didesnę įtaką knygų rinkai nei 1918–1940 metais tinklai, kurie sąlygiškai buvo gerokai mažesni, pvz., Šv. Kazimiero draugija turėjo 14 knygynų, „Spaudos fondas“ – apie tuziną²².

Ta didžiųjų knygynų tinklų įtaka ypač sustiprėjo, kai 2009 metais veiklą sustabdė knygų platinimo didmenininkė UAB „Mūsų knyga“ prieš tai pardavusi savo turėtą penkių knygynų tinklą „Vagos“ tinklui ir kai AL grupė 2009 metais įsigijo „Baltų lankų knygynus“ (valdančius keturias knygų prekybos vietas) ir integravo juos į savo knygynų tinklą „Pegasas“. Anot „Alma litteros“ generalinio direktoriaus Arvydo Andrijausko, „pasikeitusios knygų verslo sąlygos ir ekonomikos realijos sektorių stumte stumia konsoliduotis“²³, o Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, įvertinusi tuometinę padėtį mažmeninės prekybos knygomis rinkoje, konstatavo, kad „po koncentracijos UAB „Alma Littera“ užimama rinkos dalis bus pakankamai reikšminga, bet dominuojanti padėtis nebus sukuriama ar itin apribojama konkurencija“²⁴. Dar 2008 metų duomenimis10, „Baltų lankų knygynai“, turėdami keturis ypač didelio ploto ir asortimento knygynus, sugebėjo konkuruoti su „Pegaso“ ir „Vagos“ tinklais užimdami apie 23 proc. rinkos skaičiuojant pardavimo pajamomis, o jų konkurencingumas skaičiuojant vienam ploto kvadratiniam metrui ir darbuotojui buvo didžiausias. „Baltų lankų knygynų“ savininkas leidėjas Saulius Žukas, paklaustas²⁵, kodėl 2002 metais ėmėsi knygynų verslo, vėliau sakė: „mačiau, kad Lietuvoje nėra normalių knygynų, tokių kaip užsienyje. Aišku, tai buvo avantiūra. ... Siekiau sukurti didelį knygyną, kuriame būtų galimybė eksponuoti ir akademines knygas, nes jas kituose knygynuose laikydavo pusmetį.“ Tame pačiame interviu komentuodamas savo knygynų pardavimą jis teigė, kad „iš knygynų niekada neturėjau pelno. Mūsų plėtra buvo labai didelė – kone kasmet naujas knygynas“, ir džiaugėsi laiku sudarytu pardavimo sandoriu: „pardavėme pačiu laiku. Šiaip ar taip, tokios leidyklos ir tokių knygynų aš nebūčiau niekaip išlaikęs. Juolab kad tie knygynai jau reikalavo pokyčių, kitokio valdymo.“

2013 metais buvo trys vidutinio dydžio tinklai: „Rotas“ (UAB „Rotas“ su 7 knygynais), „Knygų pasaulis“ (UAB „Knygų aibė“ su 6 knygynais) ir „Humanitas“ (UAB „Humanitas“ su 6 knygynais). 2018 metais vidutinio dydžio tinklų liko du: „Humanitas“ uždarė vieną knygyną ir liko su penkiais, UAB „Knygų aibė“ buvo likviduota ir tinklą perėmė KORS N, SIA, padidinusi knygynų skaičių iki septynių. „Rotas“ uždarė keturis knygynus ir liko su trimis, persikeldamas į mažų knygynų tinklų kategoriją.

Iš 9 mažų knygynų tinklų, kuriems 2013 metais priklausė po du knygynus, iš esmės neliko nieko. UAB „Abonentas“, IĮ „Retro knygos“, VšĮ Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla ir UAB „Varėnos knyga“ 2018 pabaigoje turėjo jau po vieną knygyną. Lietuvos edukologijos universitetas, UAB „Farbalita“, UAB „Raidžių lanka“, UAB „Žiburio knygynas“ uždarė visus savo turėtus knygynus. Vienintelė UAB „Litterula“ sugebėjo išlaikyti du turėtus knygynus. Šalia nuo vidutinio iki mažo tinklo sumažėjusio „Roto“ atsirado naujas mažas tinklas – UAB „Katalikų pasaulio leidiniai“, 2018 metų pabaigoje turėjusi du mažus knygynus („Naujasis knygynas“ ir „Senasis knygynas“). Tinklams priklausančių knygynų skaičiai 2013 ir 2018 metais pateikti 6 paveiksle.

6 PAV
Lietuvos knygynų tinklams priklausančių knygynų skaičius 2013 ir 2018 metais

Analizuodami knygynų rinkos pasidalijimą pagal turimų knygynų skaičių (7 pav.) matome, kad abu didieji tinklai („Pegasas“ ir „Vaga“) padidino savo rinkos dalį iki 39 procentų nuo visos rinkos skaičiuojant pagal knygynų skaičių. 2013 metais jie turėjo 31 procentą rinkos. Vidutiniai tinklai sumažino savo dalį nuo 9 proc. iki 7 proc., o mažieji tinklai nuo 2013 metais turėtų 9 proc. sumažėjo iki 5 proc. rinkos. Pavieniams knygynams liko apie 49 procentai (2013 m. buvo 51 proc.) rinkos skaičiuojant pagal knygynų skaičių.

7 PAV
Rinkos pasidalijimas pagal knygynų skaičių 2013 ir 2018 metais

8 PAV
Knygų prekybos rodikliai 1998–2018 metais

Sudėtinga įvertinti knygynų tinklų dalį rinkoje pagal pajamas, nes nuo 2013 metų didieji tinklai ėmė nebeskelbti savo metinių pajamų. Lietuvos statistikos departamentas16 pateikia apibendrintus visų knygų prekybos rinkos dalyvių duomenis, iš kurių matyti, kad knygų mažmeninė prekyba 2013 metais, viršijusi 29 mln. eurų, pasiekė prieškrizinį, 2008 metų lygį (28 mln. eurų), toliau labai nežymiai augo ir 2018 metais siekė beveik 32 mln. eurų (8 pav.).

Knygynų asortimentas

Išanalizavę respondentų atsakymus apie esamą knygyno asortimento dydį, matome, kad vidutinis asortimentas Lietuvos knygynuose sumažėjo iki apytiksliai 6 tūkst. knygų pavadinimų, kai 2013 metais buvo apie 9 tūkst. Į klausimą apie asortimento dydį atsakė 73 proc. (2013 metais – apie 60 proc.) nuo visų knygynų, dalis jų nurodė apytikslius skaičius (nuo–iki), tad skaičiuojant vidutinį asortimento dydį gali būti paklaida.

Analizuodami knygynų vidutinį asortimento dydį didžiausiuose Lietuvos miestuose (4 lentelė) matome, kad, lyginant penkių didžiausių Lietuvos miestų situaciją, didžiausias vidutinis knygų asortimentas išliko Klaipėdos knygynuose, antras (nors ir gerokai sumažėjęs) išliko Vilnius. Trečioje vietoje Kaunas, šiek tiek padidinęs savo knygynų vidutinį asortimentą. Į ketvirtą vietą pakilo Panevėžio knygynai, penktoje liko Šiauliai, kurių knygynų asortimentas nuo 2013 metų sumažėjo maždaug tris kartus. Asortimento dydžio fenomenu išlieka Klaipėda. Trečias pagal gyventojų skaičių miestas turi vidutiniškai didžiausią knygų pavadinimų asortimentą Lietuvoje. Bandant paaiškinti Klaipėdos knygynų asortimento dydį galima paminėti trijų („Didysis Pegasas“, „Rotas“ ir „Retro knygos“) iš dešimties Klaipėdos knygynų nurodytus didelius asortimento kiekius. Šiaulių knygynų asortimento drastiškas sumažėjimas sietinas su dideliu knygynų skaičiaus sumažėjimu ir galbūt Šiaulių universiteto studentų skaičiaus mažėjimu.

Sudėtinga daryti išvadas apie knygyno asortimento dydžio priklausomybę nuo tinklo dydžio, kuriam knygynas priklauso, nes ir vidutiniuose, ir mažuose tinkluose beliko tik po du tinklus (kai 2013 metais buvo trys ir devyni atitinkamai). Matome (9 pav.), kad didžiausią vidutinį asortimentą 2018 metais (vidutiniškai per 11 tūkst. knygų pavadinimų) galime rasti mažiausio dydžio tinkluose – „Roto“ ir „Litterulos“ knygynuose, kiek mažesnis asortimentas vidutinio dydžio tinklų knygynuose – „Knygų pasaulis“ ir „Humanitas“. 2013 metais situacija buvo atvirkščia ir tai galima paaiškinti „Roto“ knygynų tinklo sumažėjimu ir perėjimu iš vidutinio tinklo į mažą, vis dar išlaikant didelį asortimentą. Didžiųjų tinklų knygynai gali pasiūlyti dar mažesnį asortimentą, apie 6,5 tūkst. pavadinimų knygų viename knygyne. Tai gerokai mažiau nei 2013 metais, kai didelių tinklų knygynuose buvo apie 10 tūkst. pavadinimų knygų. Dar mažesnius asortimentus turi pavieniai knygynai – 5,4 tūkst. pavadinimų knygų, palyginti su 6,3 tūkst. 2013 metais.

9 PAV
Lietuvos knygynų asortimento dydžio priklausomybė nuo knygynų tinklo 2013 ir 2018 metais

2018 metais 23 Lietuvos knygynai teigė pirkėjams galintys pasiūlyti daugiau kaip 10 tūkst. skirtingų knygų pavadinimų (2013 metais tokių buvo 32). Devyni iš jų yra įsikūrę Vilniuje, septyni Kaune, trys Klaipėdoje. Dar 17 šalies knygynų teigė turintys didesnį nei vidutinį (6 tūkst.) knygų pavadinimų asortimentą.

2018 metais Lietuvoje buvo 14 (2013 m. – 12) knygynų (skaičiuojant tuos, kurie pateikė asortimento dydį apklausos metu), kurių asortimento dydis yra 500 ir mažiau knygų pavadinimų. Šeši iš jų – Vilniaus mieste, keturi Kaune, po vieną Kaišiadorių r., Panevėžio mieste, Plungės r. ir Raseinių r. savivaldybėse. Pusė knygynų, kurių asortimentą sudaro 500 ir mažiau knygų pavadinimų, yra institucijų arba draugijų, ir dažniausiai jų asortimentas sudarytas tų institucijų ar draugijų išleistomis knygomis.

Lyginant asortimento kaitos duomenis 2018 ir 2013 metais, pastebimas asortimento mažėjimas. Atrodo, kad knygynų asortimento pikas buvo 2004–2008 metai, kai dar egzistavo „Baltų lankų knygynai“ ir kiti du konkurentai („Vaga“ ir „Pegasas“) atidarinėjo 500–750 kv. metrų prekybinio ploto knygynus, kurie turėdavo ypač platų asortimentą. 2008 metais didžiausias „Baltų lankų“ knygynas Vilniuje, prekybos centre „Akropolis“, užėmė 832 kv. metrus prekybinio ploto ir pirkėjams siūlė per 28 tūkst. knygų pavadinimų. Jo pajamos 2008 metais siekė 3,2 mln. eurų10.

Knygynų pobūdis ir papildomos prekės

Iš 102 vidutinių tinklų ir pavienių knygynų 76 atsakė apie papildomas prekes, kuriomis prekiauja greta knygų (10 pav.). 14 knygynų atsakė, kad prekiauja tik knygomis. Dažniausiai buvo paminėtos kanceliarinės prekės (36 kartai), suvenyrai (13), atvirukai (10), religinė atributika (5), maišeliai, sendaikčiai, žaislai (po 4), kosmetika, žaidimai (po 3). Po du kartus paminėtos dailės prekės, gintaro dirbiniai, higienos prekės, kalendoriai, kava, knygų skirtukai, medžio dirbiniai, muzikos įrašai, plakatai, rankdarbiai, užrašų knygutės ir vinilinės plokštelės. Po vieną kartą paminėti alkoholis, dovanos, drobės, DVD diskai, edukacinės prekės, ezoterikos prekės, indai, keramika, kojinės, kompiuterijos prekės, kortos, kvepalai, marškinėliai, natūralios odos gaminiai, pakavimo prekės, pašto ženklai, paveikslai, rankinės, reprodukcijos, senos nuotraukos, smilkalai, sporto prekės, suvenyriniai bliuzonai ir ženkliukai.

10 PAV
Vidutinių tinklų ir pavienių knygynų paminėtos papildomos prekės jų knygynuose 2018 metais

Iš surinktų duomenų matyti, kad dauguma papildomų prekių, kurias galima rasti vidutinio dydžio tinklų ir pavieniuose knygynuose, yra susijusios su knygomis ir mokymusi. Tačiau kartais knygyne galima įsigyti religinės atributikos, sendaikčių, kosmetikos, higienos prekių, kojinių, indų ar net alkoholio. Didžiuosiuose tinkluose („Pegasas“ ir „Vaga“) papildomų prekių pasirinkimas dar didesnis, kartais jų pardavimo plotas net viršija knygų pardavimo plotus. Ypač didelis pasirinkimas įvairaus tipo dovanų, suvenyrų ir net virtuvinių indų, kurie derinami prie kulinarijos knygų. LLA apžvalgos15 duomenimis, papildoma veikla siekiama pritraukti pirkėjus, formuoti knygynų įvaizdžius, kultūrines erdves, atmosferą, papildomomis prekėmis paskatinant lankytojus dažniau užsukti į knygynus ir juose praleisti daugiau laiko. Toje pačioje apžvalgoje nurodoma, kad, pačių knygynų teigimu, papildomos prekės generuoja 10–20 proc. pajamų.

Kai kurie knygynai specializuojasi. Vieni pagal kalbas, kuriomis parašytos knygos: prancūzų kalba („Prancūziškas knygynas“ Vilniuje), lenkų kalba („Elephas“ Vilniuje), rusų („Homo sapiens“ Vilniuje, „Knygų pasaulio“ knygynai Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine), o knygynų tinklas „Rotas“ prekiauja įvairių kalbų knygomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Anot Rudytės9, tokių knygynų bendradarbiavimas su užsienio leidyklomis prekiaujant jų knygomis būna pagrįstas arba leidyklos (dažnai išskirtiniu) atstovavimu (pvz., „Humanitas“ atstovauja „Oxford University Press“, „Taschen Verlag“ ir kt.), arba prekybinėmis sutartimis (pvz., „Rotas“ prekiauja „Oxford University Press“ knygomis, bet jas gauna iš atstovo – „Humanito“).

Mokslinės ir profesinės literatūros knygynai koncentruojasi miestuose, turinčiuose universitetus („Akademinė knyga“, „Knygynas eureka!“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro knygynas, Vilniaus dailės akademijos knygynėlis Vilniuje, LSMU knygynas ir Aleksandro Stulginskio universiteto knygynas Kaune). Rajonų centruose esantys knygynai dažnai specializuojasi mokyklinių knygų segmente („Vaičekausko knygynas“ Panevėžyje, „Kelmės knygynas“, „Mokymo knyga“ Klaipėdoje, „Vilkaviškio knygynas“, „Šilalės knygynas“, „Ukmergės senasis knygynas“). Kalbų mokymo literatūra prekiaujama didžiuosiuose miestuose („Kalbos“ Vilniuje ir „Kalbų centras“ Kaune; abu priklauso „Humanito“ tinklui; „Litterulos“ knygynai Vilniuje ir Kaune). Ezoterine literatūra prekiauja du knygynai tuo pačiu „Zodiako“ pavadinimu Vilniuje ir Panevėžyje, „Ezoterinės literatūros knygynas“ bei „Ezoterinis centras AUM“ Kaune. Naudotų (ir ne tik) knygų knygynų daugiau didžiuosiuose miestuose (geraknyga.lt, knygavisiems.lt, „Mint Vinetu“, „Keistoteka“, „Knygos namai“ Vilniuje, „Retro knygos“ Klaipėdoje, V. Staniulio knygynas-antikvariatas ir „Žmonių knygos“ Kaune), nors pasitaiko ir regionuose („Knygų klėtis“ Mažeikiuose, Lietuvos istorijos ir etnografijos leidinių knygynas Rumšiškėse).

Išvados

Tyrimo rezultatai parodė, kad nuo 2013 iki 2018 metų knygynų Lietuvoje sumažėjo 18,8 proc., iki 168. Iš trijų didžiųjų Lietuvos miestų labiausiai knygynų sumažėjo Klaipėdoje (16,7 proc., iki 10 knygynų), mažiausiai – Kaune (6,7 proc., iki 28 knygynų). Sostinėje Vilniuje knygynų sumažėjo 13,4 proc. ir 2018 metų pabaigoje jų buvo 58. Santykinai dar daugiau knygynų sumažėjo Šiauliuose (dvigubai, iki 5) ir Panevėžyje (trečdaliu, iki 6).

Vidutiniškai vienam Lietuvos knygynui tenkančių gyventojų skaičius nuo 2013 metų padidėjo 16,2 proc. ir siekė 16 720 gyventojų (2013 metais – 14 393 gyventojai vienam knygynui). Tarp didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų skaičiaus vienam knygynui padidėjimas ypač ryškus Šiauliuose ir Panevėžyje, kiek švelnesnis padidėjimas Vilniuje ir Klaipėdoje, o Kaunas sugebėjo išlaikyti lygiai tą patį vienam knygynui tenkančių gyventojų skaičių. Iki 15-os (2013 metais buvo 9) padidėjo savivaldybių skaičius, kuriose visai nėra knygynų. 23-ose savivaldybėse knygynų sumažėjo, keturiose padaugėjo, 33-ose išliko tiek pat.

Didžiausi Lietuvos knygynų tinklai išliko tie patys: „Vaga“ ir „Pegasas“, turėję po 33 knygynus 2018 metų pabaigoje. Nors vieni šių tinklų knygynai buvo uždaryti, kiti atidaryti, iš esmės abiejų tinklų knygynų skaičius menkai kinta nuo 2008 metų. Tikėtina, kad iki tol vykusį spartų šių tinklų augimą pristabdė ir tuo metu prasidėjusi pasaulinė ekonomikos krizė. Mažėjo ir vidutinių knygynų tinklų: „Humanitas“ uždarė vieną knygyną ir liko su penkiais, „Knygų aibės“ knygynų tinklą perėmė kitas savininkas ir padidino knygynų skaičių iki septynių, „Rotas“ uždarė keturis knygynus ir liko su trimis, taip persikeldamas į mažų knygynų tinklų kategoriją. 2013–2018 metais labiausiai sumažėjo mažų knygynų tinklų (turintys 2–3 knygynus). Iš devynių mažų knygynų tinklų, kuriems 2013 metais priklausė po du knygynus, išliko tik „Litterula“, visi kiti uždarė arba po vieną, arba ir abu savo turėtus knygynus. Tokie pasikeitimai rodo, kad du didieji knygynų tinklai „Vaga“ ir „Pegasas“ sustiprino savo padėtį rinkoje. Skaičiuojant pagal knygynų skaičių, 2018 metais jie jau turėjo 39 proc. rinkos. Nėra viešai prieinamų duomenų apie knygynų ar jų tinklų pajamas, tačiau vertinant apibendrintus visų knygų prekybos rinkos dalyvių duomenis matyti, kad nuo 2013 metų pajamos nežymiai augo ir 2018 metais siekė beveik 32 mln. eurų.

Sumažėjo fiziniuose Lietuvos knygynuose prieinamas asortimentas – nuo vidutiniškai 9 tūkst. pavadinimų 2013 metais iki 6 tūkst. pavadinimų 2018 metais. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose vidutinis asortimentas mažėjo, išskyrus Kauną, kur padidėjo. Atrodo, kad fizinių knygynų 2004–2008 metų lenktynės dėl didžiausio knygų pavadinimų asortimento jau praeityje, dabar stebime papildomų prekių pasirinkimo knygynuose didėjimą, kartais jų pardavimo plotui net viršijant knygų pardavimo plotus. Be tradiciškai buvusių įvairaus tipo dovanų, kanceliarijos prekių bei suvenyrų, knygynuose (ypač didžiuosiuose knygynų tinkluose) ėmė rastis net virtuvinių indų, kurie derinami prie kulinarijos knygų. Kavinės knygynų patalpose tampa įprastu reiškiniu.

Nuo 2008 metų stebimą fizinių knygynų Lietuvoje skaičiaus ir jų asortimento mažėjimą bei kaitą lėmė kelios priežastys – pradedant tuo metu kilusia ekonomikos krize, tebesitęsiančiu gyventojų skaičiaus mažėjimu ir baigiant knygų skaitymo įpročių mažėjimu, dalies skaitytojų perėjimu prie skaitymo ekranuose bei apsipirkimo internetu populiarėjimu.Literatūra

References

1. AMAZON.COM. Amazon Physical Stores Locations. 2019. Prieiga per internetą: https://www.amazon.com/find-your-store/b/?node=17608448011.

2. ASTRAUSKAITĖ, Iveta. „Alma littera“ įmonių grupės konkurencijos strategija. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2010. Prieiga per internetą: https://vb.vdu.lt/object/elaba:1753537/1753537.pdf.

3. BAIDIS, Samaher et al. Creating Competitive Advantage: The Growth of Independent Bookstores in the U.S. 2009–2018. Publishing Research Quarterly, 2019, vol. 35, no. 4, p. 670–684. Prieiga per internetą: http://link.springer.com/10.1007/s12109-019-09678-0.

4. CRITCHLEY, Adam. How Mexico is Striving to Nurture Booksellers and Promote Reading. Publishing Research Quarterly, 2018, vol. 34, no. 4, p. 504–509. Prieiga per internetą: http://link.springer.com/10.1007/s12109-018-9610-3.

5. DABULEVIČIŪTĖ, Daiva. Klientų aptarnavimo kokybės valdymo sistemos modeliavimas knygynų tinkle „Pegasas“. Magistro baigiamasis darbas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2012. Prieiga per internetą: https://vb.mruni.eu/object/elaba:1831392/.

6. EUROSTAT. World Book Day. 2018. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/EDN-20180423-1.

7. FAN, Jun et al. Report on the Development of China’s Publishing Industry in 2018. Publi­shing Research Quarterly, 2019, vol. 35, no. 4, p. 543–561. Prieiga per internetą: http://link.springer.com/10.1007/s12109-019-09695-z.

8. GERBUTAVIČIUS, Ramūnas. Didžiausias knygų leidėjų troškimas – kad rimtoji literatūra nebūtų nuostolinga. Lrytas.lt. 2012. Prieiga per internetą: https://www.lrytas.lt/kultura/meno-pulsas/2012/11/20/news/didziausias-knygu-leideju-troskimas---kad-rimtoji-literatura-nebutu-nuostolinga-5173934/.

9. GLOSIENĖ, Audronė. Knygų leidyba ir platinimas Lietuvoje 1918–1940 metais. Daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1992.

10. GUDINAVIČIUS, Arūnas; NAGYTĖ, Gintarė. Knygynų geografija Lietuvoje 2013 metais. Istorija, 2014, vol. 96, no. 4, p. 98–132. Prieiga per internetą: http://istorijoszurnalas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=568&Itemid=539.

11. KANTAR. Pirkimo internete įpročių tyrimas: aktyvumu dvigubai pranokstame suomius ir ženkliai lenkiame latvius bei estus. 2019. Prieiga per internetą: https://sc.bns.lt/view/item/320019.

12. LIETUVOS LEIDĖJŲ ASOCIACIJA. Knygų leidybos sektoriaus vystymasis Lietuvoje. Apžvalga. Vilnius: Lietuvos leidėjų asociacija, 2017. Prieiga per internetą: http://www.kulturostyrimai.lt/metai/2017-metai/knygu-leidybos-sektoriaus-vystymasis-lietuvoje/.

13. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA. Bendrovė „Alma littera“ galės įsigyti „Baltų lankų“ knygynų akcijų. 2009. Prieiga per internetą: https://kt.gov.lt/lt/naujienos/bendrove-alma-littera-gales-isigyti-baltu-lanku-knygynu-akciju.

14. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA. Nutrauktas koncentracijos nagrinėjimas knygų pardavimo sektoriuje. 2013. Prieiga per internetą: https://www.kt.gov.lt/lt/naujienos/nutrauktas-koncentracijos-nagrinejimas-knygu-pardavimo-sektoriuje.

15. LIETUVOS STATISTIKOS DEPARTAMENTAS. Oficialiosios statistikos portalas. 2019. Prieiga per internetą: http://osp.stat.gov.lt.

16. MISIŪNAS, Remigijus. Leidyba prieškario ir šiandienos Lietuvoje: patirties lyginamoji analizė. Knygotyra, 2014, vol. 62, p. 273–289. Prieiga per internetą: http://www.zurnalai.vu.lt/knygotyra/article/view/3599.

17. NAKTINIENĖ, Gertrūda et al. Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.

18. RUDYTĖ, Živilė. Vakarų šalių knygų produkcija Vilniaus knygynuose. Magistro darbas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2007. Prieiga per internetą: https://epublications.vu.lt/object/elaba:1920387/.

19. ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS. Priėmimo į Šiaulių universitetą rezultatai. 2018. Prieiga per internetą: http://su.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=138&Itemid=1369&lang=lt.

20. URBONAVIČIENĖ, Edita. Inovacijas skatinančios komunikacijos prielaidos ir strategavimas kultūros verslo tinkle: knygynų tinklo „Vaga“ atvejis. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2011. Prieiga per internetą: https://vb.vdu.lt/object/elaba:1947285/.

21. VAITEKŪNAS, Stasys. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/Lietuvos-Respublikos-gyventojai-1918-1940-117550.

22. VEIGA PEREIRA, Marcos. Overview of the Brazilian Bookselling Industry Crisis. Publishing Research Quarterly, 2019, vol. 35, no. 4, p. 697–703. Prieiga per internetą: http://link.springer.com/10.1007/s12109-019-09681-5.

23. VERSLO ŽINIOS. „Baltų lankų knygynus“ įsigijo „Alma littera“ grupė. 2009. Prieiga per internetą: https://www.vz.lt/archive/straipsnis/2009/06/11/Baltu_lanku_knygynus_isigijo_Alma_littera_grupe.

24. WILLIAMS, Mark. China ended 2018 with 225,000 bookstores and a $55 billion valuation. Has China usurped the US as the world’s largest publishing market? The New Publishing Standard. 2019. Prieiga per internetą: https://thenewpublishingstandard.com/china-ended-2018-225000-bookstores-55-billion-valuation-china-usurped-us-worlds-largest-publishing-market/.

25. ŽUKAITĖ, Kotryna. „Baltų lankų“ knygynų konkurencinio pranašumo formavimas Lietuvos mažmeninės prekybos knygų rinkoje. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2009. Prieiga per internetą: http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090806_132651-43621.

Notes