1. Įvadas

Kintant tradicinei tarmei, tradicinių patarmių plotuose pradėjo formuotis pereiginiai variantai: griežtų geografinių ribų neturintys ir didžiąją dalį tarminių ypatybių išlaikę geolektai bei dėl bendrinės kalbos poveikio tarmei atsiradusios regioninės kalbos atmainos ar tarpiniai geolektų ir bendrinės kalbos variantai – regiolektai (plačiau žr. Hoppenbrouwers 1983: 1–25; Auer 2005: 7–42; Taeldeman 2010: 355–374; taip pat žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 41–44; Mikulėnienė 2014a: 20; Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014a: 257–262).

Taigi geolektai yra tradicinės tarmės tęsiniai, juos sudaro keli tarminiai variantai (arba tarminės prigimties kodų visuma), todėl jų arealai aiškiai neapibrėžiami (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 41). Kalbiniu požiūriu panašėjant keliems geolektams, jų pagrindu formuojasi regiolektai, apimantys kelių geolektų plotus (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 42).

Vienas pakitusios tarmės atmainų yra naujausiais tyrimais nustatytas Pãsvalio stabilusis geolektas, lokalizuotas šiauriniame rytų aukštaičių panevėžiškių tarminiame areale. Jis apima Pãsvalio (LKA 112) ir aplinkinius LKA punktus¹ – gyvenamas vietoves, kuriose kalbama panašiai, kaip ir Pasvalyjè (LKA 112). Šiam tyrimui pasirinktos trys iš jų (žr. 1 pav.).

1 paveikslas
Pãsvalio geolektas ir kiti tiriamieji LKA punktai rytų aukštaičių panevėžiškių tarminiame plote2

Pãsvalio (LKA 112) ir jo apylinkių šnektos yra išsamiai išnagrinėtos daugiausia tradicinės dialektologijos metodais (išsamią jų ir visų rytų aukštaičių panevėžiškių tyrimų bei taikytų metodų apžvalgą žr. Pukevičiūtė 2015: 176–177). Šiaurinį panevėžiškių arealą nagrinėti naujausiais kiekybiniais metodais, leidžiančiais objektyviai ir statistiškai patikimai įvertinti duomenis, dar tik pradedama –dialektometrijos metodais ir įrankiais tikrinta panevėžiškių ir širvintiškių LKA punktų tarminė priklausomybė (Čepaitienė 2016: 143–174), taip pat minėtini išsamūs viso Lietuvõs ploto tyrimai: perceptyviosios dialektologijos ir kiekybiniais metodais nagrinėtos paprastųjų kalbinės bendruomenės narių (Lietuvõs gimnazistų) nuostatos dėl tarmės ir bendrinės kalbos (Aliūkaitė et al. 2017) ir kiekybiškai įvertinta tarmių klasifikacija (Mikulėnienė et al. 2017).

Šiame straipsnyje siekiama dialektometrijos metodais ir įrankiais nustatyti stipriąsias ir silpnąsias Pãsvalio geolekto tarmines ypatybes ir identifikuoti dominuojantį tarminį variantą jame.

Kadangi geolekto ribos yra slankios ir jį gali sudaryti keli tarminiai variantai, tyrimui duomenys rinkti iš Pãsvalio (LKA 112) (ir šiam LKA punktui priskiriamų Pajiešmẽnių, Krinč no) ir arčiau jo esančių LKA punktų: Jonišk lio (LKA 111) (ir jam priskiriamų Narte kių, Stači nų, Nórgėlų) bei iš dalies Dauj nų (LKA 141)³ (žr. 1 pav.).

Nurodytoms gyvenamoms vietovėms būdingos ir tyrime nagrinėjamos šios tarptautine fonetine abėcėle (TFA)⁴ užrašytos tarminės ypatybės:

1. 1. Skiriamosios⁵

   1. 1.1Išlaikomi sveiki kirčiuoti kamieno ie, uo, pvz.: [kʲe̞ˈkʲʋʲîɛno̞] ~ kiekvieną (LKA II: 77– 79 (žemėl. Nr. 64, 66); Bakšienė, Geržotaitė, Leskauskaitė 2014: V žemėlapis ir komentaras; Zinkevičius 1966: 86; Kačiuškienė 2006: 57–61 ir kt., dar žr. ten nurodytą literatūrą); Jonišk lyje (LKA 111) tvirtapradžiai, tvirtagaliai, nekirčiuoti ar turintys atitrauktinį kirtį kamieno dvigarsių an, am, en, em pirmieji dėmenys tariami [o̞n], [o̞m], [e̞n], [e̞m], pvz.: [ˈo̞ŋʲkʲsʲtʲɪ̚] ~ anksti, [ˈpʲe̞ŋʲkʲɪ̚sʲ] ~ penkis; Pasvalyjè (LKA 112) ir Daujė́nuose (LKA 141) tvirtapradžiai verčiami [ʊ̞n], [ʊ̞m], [ɪ̞n], [ɪ̞m], o tvirtagaliai, nekirčiuoti ar turintys atitrauktinį kirtį – [o̞n], [o̞m], [e̞n], [e̞m], pvz.: [sʊ̞sʲɪ̞ˈrʲo̞ŋ̌ˑkɑ] ~ susirinko, [ˈʊ̞̞̂ˑnʲt͡ʃʲʊ̞] ~ ančių (LKA II: 83–88 (žemėl. Nr. 68–71); Zinkevičius 1966: 99–101; Kačiuškienė 2006: 74–75 ir kt., dar žr. ten nurodytą literatūrą).

   2. 1.2 Kamieno kirčiuoti ilgieji balsiai ą, ę Jonišk lyje (LKA 111) verčiami [o̞ː], [ɛː], pvz.: [ɪ̞ʒˈgǒ̞ːzʲdʲɪ̞nɜ] ~ išgąsdinai, [nʲɛˈʃʲʋʲæ̌ːzdɑʋɑm] ~ nešvęsdavome; Pasvalyjè (LKA 112) ir Daujė́nuose (LKA 141) – [uː], [iː], pvz.: [ɪ̞ʒˈgǔːzʲdʲɪ̞nɜ] ~ išgąsdinai, [nʲɛˈʃʲʋʲǐːzdɑʋɑm] ~ nešvęsdavome (LKA II: 61, 62 (žemėl. Nr. 44); Zinkevičius 1966: 75–76).

   3. 1.3 Galūnės balsiai atviroje ir uždaroje galūnėje suplakami ir vietoje jų tariamas murmamasis balsis, TFA žymėtas ̚ ženklu, pvz.: [ˈɐŋʲkʲsʲtʲɪ̚] ~ anksti, [ˈʋʲo̞sʊ̚s] ~ visus (LKA II: 22–26, 35–37, 41–43 (žemėl. Nr. 3–8, 17, 18, 22–26); Zinkevičius 1966: 119–120; Kačiuškienė 2006: 70, 84–98 ir kt., dar žr. ten nurodytą literatūrą).

   4. 1.4 Dėl balsių redukcijos susidarius sunkiai ištariamai priebalsių samplaikai, įterpiamas papildomas balsis [ə], pvz.: [ˈsɒʊsərɑ̚] ~ sausra (LKTCh 2004: 176; Zinkevičius 1966: 119; Kačiuškienė 2006: 77, dar žr. ten nurodytą literatūrą ir kt.).

2. 2. Būdingosios

   1. 2.1 Kirčiuoti ir nekirčiuoti atviros galūnės balsiai o, ė verčiami trumpaisiais [ɑ], [ɛ], o uždaros galūnės pažeminto pakilimo o, ė – [o̞], [e̞], pvz.: [ˈʋʲîːrɑ] ~ vyro, [ɑtʲsʲɪ̞ˈkʲêːlʲɛ] ~ atsikėlė, [ˈsʲrʲo̞bo̞s] ~ sriubos (LKA II: 48–53, 55–58 (žemėl. Nr. 31–34, 37–40); Zinkevičius 1966: 71, 74–75; Kačiuškienė 2006: 70–71 ir kt., dar žr. ten nurodytą literatūrą).

   2. 2.2 Nekirčiuotas arba turintis atitrauktinį kirtį kamieno trumpasis (ir sutrumpėjęs iš ilgojo) balsis i prieš minkštąjį priebalsį tariamas [e̞], o prieš kietąjį – [o̞], pvz.: [ˈmʲe̞ʃʲkʲɛ̚] ~ miške, [gʲe̞ˈʋʲɛˑnʲo̞mɑ̚s] ~ gyvenimas. Nurodytoje pozicijoje tvirtagaliuose dvigarsiuose balsio i kokybė taip pat pakitusi, pvz.: [sʊ̞sʲɪ̞ˈrʲo̞ŋ̌ˑkɑ] ~ susirinko. Nekirčiuotas arba turintis atitrauktinį kirtį trumpasis balsis u (ir sutrumpėjęs iš ilgojo) atliepiamas [o̞], pvz.: [ˈsʲrʲo̞bo̞s]~ sriubos (LKA II: 37–41 (žemėl. Nr. 19–21); Zinkevičius 1966: 66–67; Kačiuškienė 2006: 58–59, 63–64 ir kt., dar žr. ten nurodytą literatūrą).

   3. 2.3 Vienbalsinamos galūnės: au – [o̞], ai – [ɜ], ei – [e̞], pvz.: [gɑlˈʋôːjo̞] ~ galvojau, [ʋʲe̞ˈnôːdɜ] ~ vienodai, [ɪ̞ʒʲˈgʲêːrʲe̞] ~ išgėrei (LKA II: 74–77 (žemėl. Nr. 61–63); Zinkevičius 1966: 92–93; Kačiuškienė 2006: 61 ir kt., dar žr. ten nurodytą literatūrą).

   4. 2.4 Tariamas kietasis l prieš senovinius e, ei, ė, pvz.: [ɪ̞ˈgʲêːlɑ] ~ įgėlė, [ˈgʲěːlɜs] ~ gėlės (LKA II: 101–104 (žemėl. Nr. 85, 87); Zinkevičius 1966: 158–165; Kačiuškienė 2006: 65 ir kt., dar žr. ten nurodytą literatūrą).

3. 3. Blankiosios

   1. 3.1 Trumpinami nekirčiuoti kamieno ilgieji balsiai y, ū ir verčiami trumpaisiais pažeminto pakilimo [ɪ̞], [ʊ̞], pvz.: [gʲɪ̞ˈʋʲɛ̞̂ˑnʲtʲ] ~ gyventi, [pɑʒʲʊ̞ˈrʲêːk] ~ pažiūrėk (LKA II: 59, 60 (žemėl. Nr. 41); Zinkevičius 1966: 110; Kačiuškienė 2006: 22 ir kt., dar žr. ten nurodytą literatūrą).

   2. 3.2 Nekirčiuoti kamieno ilgieji o, ė, uo, ie tariami trumpi: ė, ie atliepiami [e̞], o, uo – [o̞], pvz.: [pʲe̞ˈnʲɛˑlʲæ] ~ pienelio, [do̞ˈnʲîːtʲe̞] ~ duonytę, [kʲe̞ˈdɑ̞̂ˑɪnʲʊ̞] ~ Kėdainių (LKA II: 46, 47 (žemėl. Nr. 29), 54, 55 (žemėl. Nr. 36), 79–82 (žemėl. Nr. 64, 66); Zinkevičius 1966: 87– 89; Kačiuškienė 2006: 67–70 ir kt., dar žr. ten nurodytą literatūrą). Kirčiuoti kamieno balsiai o, ė tariami kaip ir bendrinėje kalboje – [e], [o], pvz.: [pɑʒʲʊ̞ˈrʲêːk] ~ pažiūrėk, [ˈbrôːlʲɪ̚] ~ brolį (LKA II: 44, 45 (žemėl. Nr. 27), 53, 54 (žemėl. Nr. 35); Bakšienė, Geržotaitė, Leskauskaitė 2014a: XI žemėlapis ir komentaras; Bakšienė, Geržotaitė, Leskauskaitė 2014b: XII žemėlapis ir komentaras; Zinkevičius 1966: 87–89; Kačiuškienė 2006: 67–70 ir kt., dar žr. ten nurodytą literatūrą).

   3. 3.3 Iki trumpųjų trumpinami galūnės balsiai ū, ų, į, y, ą, ę: nekirčiuoti ar iš galūnės atitraukus kirtį, jie atliepiami [ʊ̞], [ɪ̞], [o̞] (Jonišk lyje (LKA 111) / [ʊ̞] (Pasvalyjè (LKA 112) ir Daujė́nuose (LKA 141), [e̞], taip pat gali virsti murmamuoju balsiu, pvz.: [ˈmôːtʲɛrʲɪ̚sʲ] ~ moterys, [ˈsʲɛˑsʲɛrʲɪ̚] ~ seserį, [ˈmɑˑmo̞] / [ˈmɑˑmʊ̞] ~ mamą, [kʲɛˈlʲǒːnʲe̞] ~ kelionę (LKA II: 60, 61, 63–67 (žemėl. Nr. 42, 43, 46–51, 55–58); Zinkevičius 1966: 75, 83–84; Kačiuškienė 2006: 70, 84–98 ir kt., dar žr. ten nurodytą literatūrą).

   4. 3.4 Po priešakinės eilės balsio žodžio gale minkštinami priebalsiai, pvz.: [sɐnʲdʲɛˈlʲiˑsʲ] ~ sandėlis, [ˈɑkʲɪ̚sʲ] ~ akis (Zinkevičius 1966: 158; Kačiuškienė 2006: 93, dar žr. ten nurodytą literatūrą ir kt.).

Jonišk lyje (LKA 111) vyrauja visuotinis kirčio atitraukimas (atitraukiama ir nuo trumpos, ir nuo ilgos tvirtagalės galūnės ir į ilgąjį, ir į trumpąjį skiemenį), pvz.: [ˈʋʲo̞sʊ̚s] ~ visus, [ˈkɑt͡ʃʲʊ̞] ~ kačių; Pasvalyjè (LKA 112) ir Daujė́nuose (LKA 141) įvairuoja ir visuotinio, ir intensyviojo sąlyginio kirčio atitraukimo dėsniai (LKA II: 123–125 (žemėl. Nr. 105); Zinkevičius 1966: 13–17; Kačiuškienė 2006: 21–27 ir kt., dar žr. ten nurodytą literatūrą).

Tiriamieji LKA punktai pasirinkti remiantis atlikta sociokultūrinių tinklų analize – jų bendruomenės nariai yra susieti stipriausiais, uždariausiais, sudėtingos struktūros ir tankiausiais tinklais. Tai rodo netik intensyvius komunikacijos procesus, bet ir aukštą panevėžiškių patarmės gyvybingumo laipsnįaptariamoje zonoje (Čepaitienė 2016a: 146–151).

2. Tyrimo metodika ir įrankis

Tiriamąją medžiagą sudaro apie 10 val. garso įrašų ir 60 nesudėtingos konstrukcijos pateikėjų į diktofoną įskaitytų sakinių, iliustruojančių P svalio (LKA 112), Jonišk lio (LKA 111) ir Dauj nų (LKA 141) apylinkių būdinguosius tarminius požymius. Duomenys rinkti pasitelkus klausimyną, sudarytą iš bendrine kalba užrašytų nesudėtingos konstrukcijos sakinių (žr. anketos pavyzdį 2 pav.).

2 paveikslas
Tarminių ypatybių anketa

Pateikėjų paprašyta susipažinti su sakiniais ir perskaityti juos verčiant į gimtąją patarmę. Respondentams skaitant, leista taisytis ir kartoti sakinius, jeigu jų nuspręsta, kad iš pirmo karto perskaityta netinkamai(jiems neįprastai). Pastebėjus, kad pateikėjai spontaninėje kalboje, pavyzdžiui, trumpina bendratiespriesagas -ti, o skaitydami kontrolinius sakinius vartoja taisyklingas tokių veiksmažodžių formas, prašyta patikslinti, kuri žodžio forma jiems yra įprastesnė, ir dar kartą perskaityti tą patį sakinį. Tokie atvejai transkribuojant kontrolinius sakinius dar kartą tikslinti remiantis spontaninės kalbos įrašų perklausa.

Šiame tyrimo etape laikytasi Georgo Wenkerio (REDE; Chambers, Trudgill 2003: 15–16; Lameli 2008: 255–281; taip pat žr. Aliūkaitė, Jaroslavienė, Meiliūnaitė 2014: 49; Mikulėnienė 2015: 37; Kardelytė- Grinevičienė 2016: 67–95 ir kt.), Jules Gilliérono (ATL; Chambers, Trudgill 2003: 16–17 ir kt.), Antano Baranausko (Baudouin de Courtenay 1909: 3–4; taip pat žr. Mikulėnienė 2015: 37 ir kt.) ir kt. vertimo iš vieno į kitą kalbos variantą tradicijos. Ji vyrauja ir dialektometriniuose darbuose (plg. Leinonen 2008: 189–204; Heeringa et al. 2009: 167–183 darbus; pavyzdžiui, pastarajame analizuojama gimtąja tarme perskaitytas tekstas The North Wind and the Sun (žr. Phonetics 2017)).

Apklausti ir įrašyti devyni respondentai – trys iki 30 m., trys 31–49 m. bei trys 50 m. ir vyresni⁶. Analizuojant medžiagą, pateikėjai įvardijami kodais, kuriuose RAP reiškia rytų aukštaičiai panevėžiškiai; šalia nurodytas skaičius rodo vietovės – LKA punkto – numerį (žr. LKA I: 21–30); trumpiniai jaun., vid. ir vyr. rodo tiriamųjų priklausymą tam tikrai amžiaus grupei (JAUN – jaunesnioji karta, VID – vidurinė karta, VYR – vyresnioji karta); paskutiniai skaičiai pasirinkti siekiant atskirti tris tos pačios kartos pateikėjus (1 – pateikėjas Nr. 1; 2 – pateikėjas Nr. 2; 3 – pateikėjas Nr. 3).

Trijų amžiaus grupių vartojamų tarminių duomenų analizė leidžia papildomai vertinti ir tarminių ypatybių kaitą nagrinėjamame tarminiame areale. Tokiu būdu straipsnyje nagrinėjamas Pãsvalio geolekte vykstantis dvimatės konvergencijos (supanašėjimo) reiškinys: horizontaliosios, t. y. tarminių požymių panašėjimo procesai, ir ją veikiančios vertikaliosios, t. y. vieno iš socialinių kintamųjų matmenų – amžiaus – bei bendrinės kalbos įtaka kalbinių ypatybių konvergencijos procesams (išsamiau apie dvimatės konvergencijos sampratą žr. Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 39–41 ir kt.)⁷.

Medžiaga tvarkyta keliais etapais:

1. 1) klausantis garso įrašų, TFA sutranskribuoti 9 tiriamųjų įskaityti 60 sakinių (iš viso jų – 540)⁸;

2. 2) transkribuota medžiaga parengta dialektometrijos metodų pagrindu sukurtai kompiuterinei programai Gabmap tinkamu nagrinėti formatu (Kompiuterinė programa Gabmap; Nerbonne et al. 2011: 72; GABMAP 2011: Data file; Snoek 2014: 72 ir kt.);

3. 3) atlikta dialektometrinė analizė – tarminiai duomenys statistiškai apskaičiuoti ir kiekybiškai įvertinti. Juos interpretuojant, atsižvelgta į sociolingvistinę respondentų informaciją (į amžiaus kintamąjį) ir transkribuotus sakinius. Rezultatai vizualizuoti pseudožemėlapiais (angl. pseudo maps), kuriuose tiriamieji yra tarsi „išvietinami“, t. y. neatsižvelgiama į geografinio atstumo veiksnį, kaip daroma tradiciniuose ar kituose dialektometriniuose žemėlapiuose. Pseudožemėlapiais iliustruojami tik kiekybiškai įvertinti tiriamųjų vartojamų tarminių ypatybių panašumai ir skirtumai (išsamiau žr. GABMAP 2011: Map file).

Straipsnyje nagrinėjami trijų rūšių pseudožemėlapiai:

1. 1) fonologinius skirtumus iliustruojantis linijų / spindulių, vadinamasis tinklų, pseudožemėlapis, kuriame vaizduojami tarminiai panašumai tarp dviejų pateikėjų, atsitiktinai lokalizuotų greta (pavyzdžiui, 3 pav.). Tiriamųjų ryšiams, arba vartojamo tarminio varianto panašumams, pavaizduoti brėžiamos linijos: kuo jos tamsesnės, tuo respondentų vartojamos tarminės ypatybės yra panašesnės (GABMAP 2011: Differences; Snoek 2014: 199; dar žr. Čepaitienė 2016: 143–174);

2. 2) atskaitos taškų pseudožemėlapiai, kuriais nustatoma, kiek pasirinktas tam tikras tarmės vartotojas, pseudožemėlapyje pažymėtas žvaigždute, skiriasi nuo visų kitų tiriamųjų tarminiu aspektu (pavyzdžiui, 4 pav.). Kuo tamsesnė spalva žemėlapyje, tuo panašumas yra didesnis (GABMAP 2011: Reference point maps; Snoek 2014: 200; dar žr. Čepaitienė 2016: 143–174). Tarminiams ryšiams atskleisti papildomai remiamasi transkribuota klausimyno medžiaga;

3. 3) hierarchinės⁹klasterinės analizės pseudožemėlapiai (pavyzdžiui, 13 pav.), kuriuose vaizduojami klasterizacijos algoritmu sugrupuoti duomenys tokiu principu, kad tarminiai skirtumai iš tiriamųjų sudaryto klasterio viduje būtų kuo mažesni, o tarp klasterių – kuo didesnLeinonen et al. 2016: 75–79; dar žr. Čekanavičius, Murauskas 2002: 195; VaitkevičiusSaudargienė 2006; Čepaitienė 2016: 143–174)¹⁰. Duomenims sugrupuoti pasirinktas svorinio vidurkio metodas, kurio pagrindinis principas – statistinės analizės metu visos panašių objektų grupės laikomos tokios pačios reikšmės (svorio), nepaisant objektų skaičiaus kiekviename klasteryje (GABMAP 2011: Cluster analysis; Prokić, Nerbonne 2008: 153–172; Leinonen et al. 2016: 78). Kartu su šio pobūdžio pseudožemėlapiais pateikiamos ir dendrogramos, kuriose parodoma, kokia seka svorinio vidurkio metodu tiriamieji pagal vartojamų tarminių požymių panašumą buvo sujungti į pasirinktą klasterių skaičių (pavyzdžiui, 14 pav.). Iš pateikėjų sudarytos panašių objektų grupės yra atitinkamai išskirtos tokiomis pačiomis spalvomis, kaip ir klasterių pseudožemėlapyje.

Kompiuterine programa Gabmap nustatyti ir diferenciniai tarminiai požymiai, kurie reprezentuoja pasirinktą iš pateikėjų sudarytą panašių objektų grupę. Kiekybiškai įvertintos skiriamosios tarminės ypatybės pateikiamos lentelėje. Nurodytais kompiuterinės programos Gabmap įrankiais atlikta kiekybinė tiriamosios medžiagos analizė leidžia išryškinti tarminius panašumus ir skirtumus, vyraujančius tarp įvairaus amžiaus respondentų, nustatyti, kurios šnektų skiriamosios ypatybės yra gyvybingos pateikėjų kalboje, o kurios – linkusios kisti.

3. Dominuojantis tarminis variantas Psvalio geolekte

3.1. Tarminis pateikėjų panašumas ir skirtumas. Bendrosios tendencijos

Kiekybiškai išnagrinėjus tiriamųjų kalbinius panašumus ir skirtumus, nustatyta, kad, nepaisant vietoves skiriančių izoglosių, daugiausia tarminių panašumų rasta Jonišk lio (LKA 111) ir P svalio (LKA 112) punktuose gyvenančių jaunesniosios kartos respondentų RAP_112_JAUN1 ir RAP_111_JAUN2 bei vyresniosios kartos pateikėjų RAP_111_VYR1 ir RAP_112_VYR2 kalboje (žr. 3 pav.).

3 paveikslas
Tarminis Jonišk lio (LKA 111) ir P svalio (LKA 112) punktų pateikėjų panašumas

Tų pačių tarminių požymių dominavimas ne tik jauniausiųjų, bet ir vyriausiųjų tiriamųjų kalboje leidžia kalbėti apie aptariamajame areale vykstančią dvimatę – horizontaliąją ir vertikaliąją – konvergenciją.

Tačiau remiantis tik tinklų pseudožemėlapio duomenimis, skirtingų tarminių variantų panašėjimo ir kaitos procesus linkstama vertinti atsargiai. Pabrėžtina, kad respondentės RAP_111_VYR1 ir RAP_112_VYR2 yra susietos giminystės ryšiais, pateikėja RAP_112_VYR2 yra kilusi iš Jonišk lio (LKA 111) punkto ir tai iš dalies galėjo turėti įtakos aptariamiems rezultatams.

Taip pat, viena vertus, rezultatai rodo, kad P svalio geolektą sudarančio Jonišk lio (LKA 111) tarminės ypatybės konvergencijos procesuose kalbiniu požiūriu, tikėtina, yra ne tokios paveikios, stipresnės nei paplitusios Pasvalyjè (LKA 112): respondentė RAP_112_VYR2 didesnę gyvenimo dalį yra praleidusi P svalio (LKA 112) gyvenamoje vietovėje, jos sutuoktinis taip pat kilęs iš čia (RAP_112_VYR3), taigi nuolatiniai kontaktai su kiek besiskiriančio panevėžiškių tarminio varianto vartotoju pateikėjos gimtajai šnektai įtakos nedaro.

Kita vertus, Psvalio (LKA 112) gyvenamoms vietovėms būdingų tarminių požymių nepaveikumą konvergencijos procesams rodo tarminiu požiūriu išsiskiriantys tiriamieji RAP_112_VYR3 ir RAP_111_VID1, kilę atitinkamai iš Krinčno, priklausančio Psvalio (LKA 112) punktui, ir Daujnų (LKA 141). Kontaktų metu su Jonišklio (LKA 111) apylinkių gyventojais nurodytieji išlaiko gimtąsias tarmines ypatybes – tai matyti iš silpnų kalbinių ryšių su Jonišklio (LKA 111) punkto tiriamaisiais.

Aptartame pseudožemėlapyje pateikti respondentų tarminiai panašumai tik su atsitiktinai greta lokalizuotais pateikėjais. Rezultatai tikslintini medžiagą analizuojant kitais kompiuterinės programos Gabmap įrankiais.

3.2. Kiekvieno pateikėjo tarminis panašumas ir skirtumas su kitais tiriamaisiais

Atskaitos taškų analizė patvirtino, kad izoglosų pluoštu perskirtuose Jonišk lio (LKA 111) ir P svalio (LKA 112) punktuose vartojami kiek besiskiriantys tarminiai variantai yra veikiami horizontaliosios ir vertikaliosios konvergencijos procesų, t. y. galimai yra supanašėję. Nustatyta, kad dominuojančios yra Jonišk lio (LKA 111) šnektos tarminės ypatybės, todėl aptariamosios gyvenamos vietovės apylinkėse vartojamas tarminis variantas yra stipresnis ir paveikesnis nei P svalio (LKA 112).

Tai leidžia teigti kelių įvairaus amžiaus tiriamųjų duomenys. Pavyzdžiui, atskaitos tašku pasirinktų tos pačios kartos, bet iš skirtingų vietų kilusių tiriamųjų RAP_112_JAUN1 ir RAP_111_JAUN2 vartojamos tarminės ypatybės yra panašiausios vertinant visų respondentų požiūriu (žr. 4 ir 5 pav.): abu nedėsningai taria minkštąjį . prieš . tipo balsį, pavyzdžiui, [ɑtʲsʲɪ̞ˈkʲêːlʲɛ] ~ atsikėlė (bet plg. [ɪ̞ˈgʲêːlɑ] ~ įgėlė (RAP_111_JAUN1), [mʲɛˈd͡ʒʲǒːklɑ] ~ medžioklė (RAP_111_JAUN2); atitrauktinį kirtį gavusį trumpąjį dėmenį . išlaiko nepakitusį vienskiemeniuose žodžiuose ir nekirčiuotuose mišriuosiuose dvigarsiuose prieš kietąjį priebalsį, pavyzdžiui, [ˈʋʲɪ̞sʲɪ̚] ~ visi, [sʊ̞ˈmɑˑʒʲɪ̞ŋk] ~ sumažink; tačiau atitrauktinį kirtį turintis balsis . nurodytoje pozicijoje abiejų nedėsningai tariamas supriešakėjęs, pavyzdžiui, [ˈsʲrʲo̞bo̞s] ~ sriubos; nukelia kirtį iš trumpojo skiemens į ilgąjį, pavyzdžiui, [ɑpʲˈrʲɛŋʲgʲɛ] ~ aprengė ir kt.

4 paveikslas
Pateikėjo RAP_112_JAUN1 tarminiai panašumai su kitais tiriamaisiais

5 paveikslas
Pateikėjo RAP_111_JAUN2 tarminiai panašumai su kitais tiriamaisiais

Pridurtina, kad abi pateikėjos nėra tarpusavyje susijusios, lankė gimnazijas skirtingose gyvenamose vietovėse. Pateikėjos RAP_112_JAUN1 tėvas yra kilęs iš Stači nų k. (Jonišk lio (LKA 111) punktas), mama – žemaitė; jaunuolės RAP_111_JAUN2 mama yra kilusi iš Dauj nų k. (LKA 141), tėvas – iš Nórgėlų k. (Jonišk lio (LKA 111) punktas). Nepaisant skirtingos tėvų kilmės, abiejų tiriamųjų vartojamas tarminis variantas yra labai panašus, galimai paveiktas tėvų, kilusių iš Jonišk lio (LKA 111) apylinkių, vartojamo tarminio varianto.

Tarminiu požiūriu jaunesniosios kartos respondentai gretintini su iš Dauj nų (LKA 141) kilusiu, bet ilgą laiką Jonišk lio (LKA 111) apylinkėse gyvenančiu vidurinės kartos pateikėju RAP_111_VID1 (žr. 6 pav.). Juos sieja nedėsningas minkštojo priebalsio . tarimas prieš . tipo balsį, pavyzdžiui, [ɑtʲsʲɪ̞ˈkʲêːlʲɛ] ~ atsikėlė (bet plg. [ɪ̞ˈgʲêːlɑ] ~ įgėlė (RAP_111_VID1); kirčio nukėlimas iš trumpojo kirčiuoto skiemens į greta esantį ilgąjį skiemenį, pavyzdžiui, [ɑpʲˈrʲɛŋʲgʲɛ] ~ aprengė; kirčiuoto trumpojo balsio . ilginimas iki pusilgio, pavyzdžiui, [ˈiˑʃʲkʲɛpto̞] ~ iškeptą ir kt

6 paveikslas.
Pateikėjo RAP_111_VID1 tarminiai panašumai su kitais tiriamaisiais

Jonišk lio (LKA 111) šnektos, galimai kaip stipresnės ir mažiau paveikios, faktą grindžia ir tiriamosios RAP_111_VYR1, dažnai kontaktuojančios su P svalio (LKA 112) punkto tiriamaisiais, bei RAP_112_VYR2, kuri Pasvalyjè (LKA 112) gyvena nuolat, duomenys – jos išlaiko gimtosios šnektos ypatybes, naujų tarminių formų jų kalboje nerasta (žr. 7 ir 8 pav.): abiejų nekirčiuotas trumpasis balsis . kamiene, tvirtagaliuose dvigarsiuose prieš kietąjį priebalsį tariamas [o̞], nekirčiuotas dvigarsis in taip pat atliepiamas [o̞], pvz.: [gʲɪ̞ˈʋʲɛˑnʲo̞mɑ̚s] ~ gyvenimas; [ˈo̞ŋʲkʲsʲtʲɪ̚] ~ anksti; [sʊ̞ˈmɑˑʒʲo̞k] ~ sumažink; priebalsis . prieš . tipo balsį žodyje greičiau tariamas kietas, pavyzdžiui, [grɐɪˈt͡ʃʲɛʊ̌ˑ]; nekirčiuotas kamieno ie atliepiamas [e̞], pavyzdžiui, [pʲe̞ˈnʲɛˑlʲæ] ~ pienelio; dėl balsių redukcijos susidarius sunkiai ištariamai priebalsių samplaikai, įterpiamas papildomas balsis, pavyzdžiui, [ˈsɒʊsərɑ̚] ~ sausra ir kt.

7 paveikslas
Pateikėjo RAP_111_VYR1 tarminiai panašumai su kitais tiriamaisiais

8 paveikslas
Pateikėjo RAP_112_VYR2 tarminiai panašumai su kitais tiriamaisiais

Kaip matyti iš 9 pav., pateikėjo RAP_112_VYR3, gimusio ir augusio P svalio (LKA 112) punkto teritorijoje, vartojamas tarminis variantas gretintinas su Jonišk lio (LKA 111) apylinkėse gyvenančiu respondentu RAP_111_JAUN2. Abiejų tiriamųjų kalba yra veikiama ir horizontaliosios (dviejų kiek besiskiriančių tarminių variantų), ir vertikaliosios (ne tik tarminio varianto ir amžiaus kintamojo, bet ir tarminio varianto ir bendrinės kalbos) konvergencijos – juos sieja varijuojantys tarminiai požymiai ir bendrinei kalba artimos formos: varijuoja dvibalsio ai vienskiemeniame žodyje ir atviroje galūnėje tarimas, pvz.: [ˈkɐǐˑp] ~ kaip, [ʋʲɛˈnôːdɜ] ~ vienodai; priebalsio . palatalizacija prieš . tipo balsius, pvz.: [ɑtʲsʲɪ̞ˈkʲêːlʲɛ] ~ atsikėlė, [mʲɛˈd͡ʒʲǒːklɑ] ~ medžioklė; įvairuoja nekirčiuoto arba tvirtagalio dvigarsio pirmojo dėmens kokybė, pvz.: [sʊ̞ˈmɑˑʒʲɪ̞ŋk] ~ sumažink, [ˈpʲo̞rʃtʊ̚s] ~ pirštus (bet plg. [pɑˈskɐm̌ʲˑbʲɪ̞k] ~ paskambink (RAP_112_VYR3), [pɑˈskɐm̌ʲˑbʲo̞k] (RAP_111_JAUN2).

9 paveikslas
Pateikėjo RAP_112_VYR3 tarminiai panašumai su kitais tiriamaisiais Importar tabla

Šiuo atveju patvirtinama, kad, nuolat kontaktuojant su Jonišk lio (LKA 111) šnekta, konvergencijos procesuose stipresnės ir paveikesnės išlieka Jonišk lio (LKA 111) apylinkėse paplitusios tarminės ypatybės, keičiančios ar papildančios P svalio (LKA 112), rytinės šiaurinių panevėžiškių ploto dalies, šnektos tarminius požymius.

Remiantis didžiosios dalies tiriamųjų – RAP_112_JAUN1, RAP_111_VID1, RAP_111_VYR1, RAP_112_VYR2, RAP_112_VYR3 – atskaitos taškų pseudožemėlapių ir tarminių duomenų analize, linkstama tvirtinti, kad Jonišk lyje (LKA 111) vartojamų tarminių ypatybių skvarbos kryptis neabejotinai yra rytinė šiaurinių panevėžiškių tarminio ploto pusė, taigi Jonišk lio (LKA 111) punktui priskiriamose gyvenamose vietovėse vartojami tarminiai požymiai vykstant horizontaliajai ir vertikaliajai konvergencijai papildo ir keičia dalį P svalio geolekto kalbinių bruožų. Pabrėžtina, kad P svalio (LKA 112) apylinkėse vartojamų tarminių ypatybių kaita rasta visų kartų lygmeniu.

Likusieji atvejai rodo, kad ir vidurinėje, ir jaunesniojoje kartose, lemiančiose patarmės gyvybingumo ir tęstinumo rodiklius, esama dvimatės konvergencijos, tačiau pateikėjų daugiau ar mažiau yra išlaikomi ne tik būdingieji bei blankieji, bet ir skiriamieji panevėžiškių (arba Jonišk lio (LKA 111) šnektos) tarminiai požymiai.

Tarmiškesniu vartojamu kalbos variantu iš jauniausiųjų grupės išsiskiria tiriamasis RAP_111_JAUN3, pagal tarmiškumo laipsnį jis gretintinas su tiriamuoju iš vidurinės kartos RAP_111_VID3 (žr. 10 pav.): abiejų trumpasis balsis . prieš kietąjį priebalsį vienskiemeniuose žodžiuose, tvirtagaliuose mišriuosiuose dvigarsiuose ir atitrauktinį kirtį turinčiuose trumpuosiuose skiemenyse nedėsningai atliepiamas [o̞], prieš minkštajį priebalsį – [e̞], o balsis . nurodytose pozicijose prieš kietąjį priebalsį – [o̞], pvz.: [ˈjo̞s] ~ jis, [ˈʋʲe̞sʲɪ̚] ~ visi, [ˈsʲrʲo̞bo̞s] ~ sriubos, [ˈto̞řˑgo̞] ~ turgų, [pɑˈsʲʋʲɛ̞̂ˑɪkʲe̞nʲtʲ] ~ pasveikinti; priebalsis . prieš . tipo balsį tariamas kietas, pavyzdžiui, [ɑtʲsʲɪ̞ˈkʲêːlɑ] ~ atsikėlė; vietoje nekirčiuoto kamieno ilgojo balsio . atliepiamas atviresnis, mažiau įtemptas, trumpasis balsis [ʊ̞], pavyzdžiui, [gʲɪ̞ˈʋʲæ̞̂ˑntʊ̞je̞] ~ gyventojai ir kt.

10 paveikslas
Pateikėjo RAP_111_JAUN3 tarminiai panašumai su kitais tiriamaisiais

11 paveikslas
Pateikėjo RAP_111_VID2 tarminiai panašumai su kitais tiriamaisiais

Mažiau tarminių panašumų rasta jaunuolio RAP_111_JAUN3 ir atskaitos tašku pasirinkto tiriamojo RAP_111_VID2 kalboje (žr. 11 pav.): abu sieja trumpojo balsio . tvirtagaliame arba atitrauktinį kirtį gavusiame dvigarsyje prieš minkštąjį priebalsį atliepimas [e̞], pavyzdžiui, [ˈlʲe̞ŋʲkʲʊ̚] ~ linkiu, [pɑˈsʲʋʲɛ̞̂ˑɪkʲe̞nʲtʲ] ~ pasveikinti; kirčiuoto kamieno trumpojo balsio . ilginimas iki pusilgio, pavyzdžiui, [ˈɑˑpʲrʲɛŋʲgʲɛ] ~ aprengė; nedėsningas priebalsio . kietinimas prieš . tipo balsį, pavyzdžiui, [ɪ̞ˈgʲêːlɑ] ~ įgėlė.

Pateikėjas RAP_111_VID3 tarminiu požiūriu gretintinas su pateikėju iš jaunesniosios kartos RAP_111_JAUN2 (žr. 12 pav.): abu yra linkę nukelti kirtį iš trumpojo kirčiuoto skiemens į greta esantį ilgąjį skiemenį, pavyzdžiui, [ɑpʲˈrʲɛŋʲgʲɛ] ~ aprengė; trumpąjį balsį . prieš kietąjį priebalsį vienskiemeniame žodyje atliepti [ʊ̞], pavyzdžiui, [ˈkʊ̞řˑ] ~ kur; nedėsningai kietinti priebalsį . prieš . tipo balsį, pavyzdžiui, [mʲɛˈd͡ʒʲǒːklɑ] ~ medžioklė ir kt. Taigi aptariamojo vidutinio amžiaus tiriamojo kalboje rasta ir tarmiškesnių, ir bendrinei kalbai artimesnių žodžių formų.

12 paveikslas
Pateikėjo RAP_111_VID3 tarminiai panašumai su kitais tiriamaisiais

Visų tiriamųjų vartojamas tarminis variantas labiausiai skiriasi nuo asmens iš vyresniosios kartos RAP_112_VYR3.

Pavyzdžiui, palyginus pateikėjų RAP_111_VID1 ir RAP_112_VYR3 duomenis, matyti, kad nors jų gimtosiose Daujnų (LKA 141) ir Psvalio (LKA 112) gyvenamose vietovėse vartojamas tarminis variantas yra panašesnis nei į paplitusio Jonišklyje (LKA 111), abiejų respondentų kalboje dominuojančios tarminės ypatybės skiriasi labiausiai (žr. 6 pav.): įvairuoja ilgojo balsio ą atvirojoje galūnėje atliepimas, pvz.: [kʲe̞ˈkʲʋʲîɛno̞] ~ kiekvieną, [ˈlɑ̞̂ˑŋgʊ̞] ~ langą, [ˈdɐřˑʒo̞] ~ daržą, [ˈkʲiˑbʲɪ̞rʊ̞] ~ kibirą (RAP_111_VID1), [kʲe̞ˈkʲʋʲîɛnʊ̞], [ˈlɑ̞̂ˑŋgo̞], [ˈdɐřˑʒʊ̞], [ˈkʲiˑbʲɪ̞ro̞] (RAP_112_VYR3); nevienodai atitariamas nekirčiuotas trumpasis balsis i, esantis kamiene ar sudarantis vieną iš mišriojo dvigarsio in sandų, pvz.: [ˈuˑʒʲʋʲe̞rʲɛ] ~ užvirė, [sʊ̞ˈmɑˑʒʲo̞ŋk] ~ sumažink (RAP_111_VID1), [ˈuˑʒʲʋʲɪ̞rʲɛ], [sʊ̞ˈmɑˑʒʲɪ̞ŋk] (RAP_112_VYR3) (bet plg. abu taria [ɑpʲɪ̞ˈbǔːdʲɪ̞ŋk] ~ apibūdink; [pɑˈtʲo̞ŋ̌ˑkɑ̚] ~ patinka); įvairuoja priebalsio l palatalizacija prieš ė tipo balsius, pavyzdžiui, [ɑtʲsʲɪ̞ˈkʲêːlʲɛ] ~ atsikėlė, bet abu taria [ɪ̞ˈgʲêːlɑ] ~įgėlė ir kt. Nurodyti tarminiai požymiai reprezentuoja respondentą RAP_112_VYR3 ir skiria jį iš visų tiriamųjų.

Iki šiol apskaičiuotiems skirtumams paaiškinti atlikta subjektyvi pateikėjų vartojamų tarminių ypatybių (transkripcijų) analizė. Objektyviai tarminiai požymiai įvertinti klasterinės analizės metodu.

3.3. Panašiausius tarminius požymius vartojančių pateikėjų grupės. Jas reprezentuojantys diferenciniai tarminiai požymiai

Kompiuterine programa Gabmap empirinė medžiaga klasterizuota nuo dviejų iki septynių smulkesnių panašių objektų grupių, tačiau tendenciškai pasitaikančių ir pateikėjus reprezentuojančių tarminių požymių nustatyta tiriamąją medžiagą suskirsčius į tris ir šešis klasterius.

Trinarė tarminių duomenų klasterizacija išryškino du labiausiai nuo didžiosios panašių objektų grupės tarminiu požiūriu besiskiriančius respondentus RAP_112_VYR3 ir RAP_111_VID1 (žr. 13 pav.).

13 paveikslas
Jonišk lio (LKA 111) ir P svalio (LKA 112) punktų tiriamųjų grupavimasis pagal vartojamų tarminiųypatybių panašumą. Trys klasteriai11

14 paveikslas
Trijų klasterių jungimo dendrograma12

Taip pat nustatyta, kad stipriausi tarminiai ryšiai sieja jaunesniąją kartą, jų vartojamas tarminis variantas pirmiausia gretintinas su vartojamu vidutinio amžiaus grupės narių, o labiausiai tarminiu požiūriu išsiskiria vyriausieji pateikėjai (žr. 14 pav.).

Panašiausios tarminės ypatybės rastos dviejų jaunesniosios kartos asmenų, RAP_112_JAUN1 ir RAP_111_JAUN2, sujungtų pirmuoju žingsniu, kalboje; antruoju klasterizacijos etapu susieti pateikėjai RAP_111_JAUN3 ir RAP_111_VID3; trečiuoju – respondentai RAP_111_VYR1 ir RAP_112_VYR2; ketvirtuoju prie jaunuolių grupės prijungti pateikėjai RAP_111_JAUN3 ir RAP_111_VID3; penktuoju su jais susietas informantas RAP_111_VID2; šeštuoju – dvinarė vyresniosios kartos grupė – RAP_111_VYR1 ir RAP_112_VYR2; septintuoju žingsniu prie visų tiriamųjų prijungtas pateikėjas iš vidurinės kartos RAP_111_VID1; aštuntuoju – labiausiai iš visų vartojamu tarminiu variantu išsiskiriantis pateikėjas RAP_112_VYR3.

Atotrūkis nuo vyresniosios kartos gali rodyti tarminių ypatybių kaitą, tačiau tai nereiškia, kad jaunuoliai neišlaiko gimtajai šnektai būdingų tarminių ypatybių (žr. atskaitos taškų pseudožemėlapių analizę ir detalesnę klasterizaciją).

Žalsvąjį klasterį sudarantys rytinės ir vakarinės šiaurinių panevėžiškių dalies pateikėjai išsiskiria daugiau rytams būdingomis tarminėmis ypatybėmis: ilgąjį galūnės balsį . taria [o̞], . – [e̞], pvz.: [ˈʋɑˑsɑro̞] ~ vasarą; [sʲɛˈnôːʋʲe̞] ~ senovę; [ˈrʲîːto̞] ~ rytą; priešdėlį par- atliepia taip pat, kaip ir bendrinėje kalboje, pavyzdžiui, [pɑrʲˈsʲiˑnʲɛʃʲɛ] ~ parsinešė; redukuoja ilgąjį galūnės balsį ., vietoje jo taria murmamąjį, pavyzdžiui, [ˈgɐǐˑdʲɪ̚] ~ gaidį (žr. 1 lentelę). Nurodytų tarminių ypatybių bendrieji balai yra aukščiausi, visų klasterį sudarančių tiriamųjų jos išlaikomos vienodai gerai, pagal jas išskirtos trys panašių objektų grupės gerokai skiriasi.

Apskaičiuoti duomenys taip pat rodo, kad priešingi aptartiesiems tarminiai požymiai laikytini bendraisiais respondentams RAP_112_VYR3 ir RAP_111_VID1 – jie abu, kaip ir būdinga P svalio (LKA 112) bei Dauj nų (LKA 141) šnektoms, ilgąjį galūnės balsį . atliepia [ʊ̞], . – [ɛ], pvz.: [ˈʋɑˑsɑrʊ̞], [sʲɛˈnôːʋʲɛ], [ˈrʲîːtʊ̞]; priešdėlį par- taria per-, pavyzdžiui, [pʲɛrʲˈsʲiˑnʲɛʃʲɛ]; redukuoja ilgąjį galūnės balsį . tik iki trumpojo, pavyzdžiui, [ˈgɐǐˑdʲɪ̞] (pabrėžtina, kad nedėsningai, plg. atskaitos taškų pseudožemėlapių ir transkripcijų analizę).

Žemi bendrieji ir klasterių skirtumų įverčiai rodo, kad žalsvosios panašių objektų grupės tiriamųjų neskiria, o gana aukštas variacijos balas – kad visų kalboje įvairuoja priebalsio . tarimas prieš dvibalsį ei, pavyzdžiui, [gʲrʲɛɪˈt͡ʃʲɛʊ̌ˑ], [grɐɪˈt͡ʃʲɛʊ̌ˑ] ~ greičiau; prielinksnio apie atitarimas, pavyzdžiui, [ɑˈpʲɪ̞], [ɑˈpʲě̞ː]; atitrauktiniu kirčiu kirčiuoto dvigarsio an pirmojo sando tarimas, pavyzdžiui, [ˈɐŋʲkʲsʲtʲɪ̚], [ˈo̞ŋʲkʲsʲtʲɪ̚] ~ anksti; priebalsio . atliepimas prieš . tipo balsį, pavyzdžiui, [ɪ̞ˈgʲêːlɑ], [ɪ̞ˈgʲêːlʲɛ] ~ įgėlė; nekirčiuoto dvigarsio in pirmojo sando tarimas, pavyzdžiui, [ɑpʲɪ̞ˈbǔːdʲɪ̞ŋk], [ɑpʲɪ̞ˈbǔːdʲo̞k] ~ apibūdink.

Gauti rezultatai patvirtina atskaitos taškų analizės duomenis – skiriamieji, būdingieji ir blankieji panevėžiškių tarminiai požymiai visų respondentų kalboje varijuoja, bet yra realizuojami.

Tiriamųjų pagal tarminius panašumus grupavimas į šešis klasterius statistiškai patikimai grindžia, kad Jonišk lyje (LKA 111) ir Pasvalyjè (LKA 112) vartojami tarminiai variantai komunikaciniuose procesuose panašėja, t. y. vyksta konvergencija, arba vienos šnektos tarmines ypatybes keičia kitos: vieną tarminiu požiūriu panašių objektų grupę sudaro pateikėjai RAP_112_JAUN2 ir RAP_111_JAUN1, kitą – respondentai RAP_111_VYR1 ir RAP_112_VYR2; taip pat grupuojasi asmenys iš skirtingų kartų RAP_111_JAUN3 ir RAP_111_VID3, atskirus klasterius sudaro tiriamieji RAP_112_VYR3, RAP_111_VID1 ir RAP_111_VID2 (žr. 15 ir 16 pav.).

15 paveikslas
Jonišk lio (LKA 111) ir P svalio (LKA 112) punktų tiriamųjų grupavimasis pagal vartojamų tarminiųypatybių panašumą. Šeši klasteriai

16 paveikslas
Šešių klasterių jungimo dendrograma

Apskaičiuota, kad rožinį klasterį sudarantis tos pačios šnektos asmenų vartojamas tarminis variantas yra aukšto tarmiškumo laipsnio, P svalio (LKA 112) šnektai būdingų požymių nerasta. Juos reprezentuoja šie aukščiausiais bendraisiais balais įvertinti tarminiai požymiai: kirčiuotas trumpasis balsis . atliepiamas [o̞], pavyzdžiui, [ˈjo̞s] ~ jis; vienbalsinamas dvibalsis ai, pavyzdžiui, [ˈkɜ̌ːp] ~ kaip; trumpasis balsis . nekirčiuotame dvigarsyje prieš minkštąjį priebalsį atliepiamas [e̞], prieš kietąjį – [ɛ], pvz.: [pɑˈsʲʋʲɛ̞̂ˑɪkʲe̞nʲtʲ] ~ pasveikinti; [ʋɑˈʒʲûɔsʲɛm] ~ važiuosime; vietoje nekirčiuoto atvirosios galūnės balsio . tariama [o̞], pavyzdžiui, [sʊ̞ˈnʲɛˑlʲo̞] ~ sūneli (žr. 2 lentelę).

Klasterį sudarančių jaunesniosios ir vidurinės kartos asmenų kalboje nurodytos tarminės ypatybės nevarijuoja – tai rodo žemi variacijos klasteryje balai. Tačiau neaukšti klasterių skirtumo įverčiai reiškia, kad jų pasitaiko ir kitų respondentų kalboje, jų tarmiškumo laipsnis yra panašus. Taigi nurodyti tarminiai požymiai yra būdingi abiem tiriamiesiems, tačiau diferenciniais vadintini tik iš dalies.

Žemiausiais bendraisiais ir klasterių skirtumo bei aukštais variacijos klasteryje balais įvertinti aptariamosios panašių objektų grupės narių nediferencijuojantys tarminiai požymiai rodo, kad pateikėjų RAP_111_JAUN3 ir RAP_111_VID3 tarminės panevėžiškių ypatybės yra išlaikomos, tačiau linkusios įvairuoti, plg. kirčio vietą žodyje visada, pavyzdžiui, [ˈʋʲiˑsɑdɑ̚], [ʋʲɪ̞ˈsɑdɑ̚] ~ visada; kirčiuoto ie prielinksnyje apie atitarimą, pavyzdžiui, [ɑˈpʲɪ̞], [ɑˈpʲě̞ː]; priebalsio . atliepimą prieš . tipo balsį, pavyzdžiui, [ɪ̞ˈgʲêːlɑ], [ɪ̞ˈgʲêːlʲɛ] ~ įgėlė; trumpojo balsio . tarimą dvigarsiuose, pavyzdžiui, atitinkamai [nʊ̞ˈspɐlʲˑʋʲɪ̞nʲtʲ], [nʊ̞ˈspɐlʲˑʋʲe̞tʲ] ~ nuspalvinti; [sʊ̞sʲɪ̞ˈrʲɪ̞ŋ̌ˑkɑ], [sʊ̞sʲɪ̞ˈrʲo̞ŋ̌ˑkɑ] ~ susirinko.

Raudonojo klasterio skirtingų šnektų pateikėjus iš kitų diferencijuojantys tarminiai požymiai yra panašūs, tik atliepiami kitaip nei rožinės panašių objektų grupės narių – jų vartojamos bendrinei kalbai artimesnės formos (plg. 2 ir 3 lenteles): jaunuoliai linkę balsį . nekirčiuotame ar tvirtagališkai kirčiuotame dvigarsyje prieš kietąjį ir minkštąjį priebalsį atliepti [ɪ̞], pavyzdžiui, [pɑˈsʲʋʲɛ̞̂ˑɪkʲɪ̞nʲtʲ] ~ pasveikinti; [sʊ̞ˈmɑˑʒʲɪ̞ŋk] ~ sumažink; [pɑˈtʲɪ̞ŋ̌ˑkɑ̚] ~ patinka; kirčiuotą uo prielinksnyje nuo vienbalsinti ir tarti [o̞], pavyzdžiui, [ˈnǒ̞ː], bet nevienbalsinti jungtuko kaip dvibalsio ai, pavyzdžiui, [ˈkɐǐˑp].

Gauti rezultatai nerodo, kad jaunesniosios kartos kalboje panevėžiškių patarmės ypatybės nyksta – veikiau rasta jų variacija, plg. [pɑˈskɐm̌ʲˑbʲe̞ŋk] (RAP_112_JAUN1), [pɑˈskɐm̌ʲˑbʲo̞k] (RAP_111_JAUN2) ~ paskambink, jungtuką kaip taip pat atliepia ir vyresnioji karta.

Jaunuolių kalboje įvairuoja ir kiti abiem šnektoms būdingi tarminiai požymiai, įvertinti žemiausiais bendraisiais balais: nevienodai atliepiamas trumpasis balsis .tvirtagaliame dvigarsyje ir ilgasis galūnės balsis ., pavyzdžiui, [ˈtʊ̞řˑgʊ̞] (RAP_112_JAUN1), [ˈto̞řˑgo̞] (RAP_111_JAUN2) ~ turgų; įvardžio trumpasis balsis ., pavyzdžiui, [ˈtʊ̞], [ˈto̞] ~ tu; balsis . atitrauktinį kirtį gavusiame dvigarsyje un, pavyzdžiui, [ˈsʊ̞ŋkʊ̚s], [ˈso̞ŋkʊ̚s] ~ sunkus; ilgasis balsis . uždaroje galūnėje, pavyzdžiui, [ˈmôːtʲɛrʲe̞sʲ], [ˈmôːtʲɛrʲɪ̚sʲ] ~ moterys; balsis . tvirtagaliame ar nekirčiuotame dvigarsyje, pavyzdžiui, [ˈmôːtʲɛrʲe̞m], [ˈmôːtʲɛrʲɪ̞m] ~ moterims.

Respondentus RAP_112_VYR2 bei RAP_111_VYR1, sudarančius žalsvąjį klasterį, iš kitų diferencijuoja aukščiausiais bendraisiais ir klasterių skirtumo balais įvertinti balsio . nekirčiuotame dvigarsyje prieš kietąjį priebalsį atliepimas [o̞], prieš minkštąjį – [e̞] ir antrojo dvigarsio sando eliminavimas, pavyzdžiui, [ɑpʲɪ̞ˈbǔːdʲo̞k] ~ apibūdink, [pɑˈsʲʋʲɛ̞̂ˑɪkʲe̞tʲ] ~ pasveikinti; priešdėlio ir sangrąžos dalelytės priebalsių sandūroje asimiliacija žodyje išsimiegosi, pavyzdžiui, [ɪ̞ʃʲmʲɛˈgôːsʲ]; atitraukus kirtį iš trumpos galūnės į ilgąjį skiemenį, trumpojo balsio . neredukavimas iki murmamojo, pavyzdžiui, [ˈiːrɑ]~ yra; nekirčiuoto kamieno ie atliepimas [e̞], pavyzdžiui, [pʲe̞ˈnʲɛˑlʲæ] ~ pienelio (žr. 4 lentelę).

Aukšti variacijos klasteryje įverčiai rodo, kad respondentų RAP_111_VYR1 bei RAP_112_VYR2 kalboje varijuoja, o žemi klasterių skirtumo balai – kad iš kitų klasterių narių nediferencijuoja šie tarminiai požymiai: nekirčiuoto kamieno ie prieš kietąjį priebalsį atitarimas žodyje vienodai, pavyzdžiui, [ʋʲe̞ˈnôːdɜ], [ʋʲɛˈnôːdɜ]; nekirčiuoto kamieno . prieš minkštąjį priebalsį atliepimas, pavyzdžiui, [ˈsɑ̞̂ˑnʲdʲe̞lʲɪ̚sʲ], [ˈsɑ̞̂ˑnʲdʲɛlʲɪ̚sʲ] ~ sandėlis; balsių e, a tvirtagaliuose dvigarsiuose tarimas, pavyzdžiui, [nʲɛˈlʲo̞ŋ̌ˑgʋɑ̚], [nʲɛˈlʲɛŋ̌ˑgʋɑ̚] ~ nelengva; [ˈro̞ŋkɑ̚], [ˈrɐŋkɑ̚] ~ ranka; kamieno kirčiuoto ilgojo balsio . atliepimas, pavyzdžiui, atitinkamai [ɪ̞ʒˈgǒ̞ːzʲdʲɪ̞nɜ], [ɪ̞ʒˈgɑ̌ːzʲdʲɪ̞nɜ] ~ išgąsdinai.

Paprastai manoma, kad tik vyresnioji karta geriausiai išlaiko būdinguosius tarminius požymius. Tačiau tradicinės tarminės ypatybės rastos ir kitų respondentų kalboje. Plg. visi tiriamieji kamieno nekirčiuotą ie prieš minkštąjį priebalsį atliepia [e̞] žodyje kiekvieną, pavyzdžiui, [kʲe̞ˈkʲʋʲîɛno̞], bet [ɛ] prieš kietąjį priebalsį žodyje vienodai, pavyzdžiui, [ʋʲɛˈnôːdɜ] (išskyrus pateikėją RAP_111_VYR1); vyresniosios kartos respondentų kalboje varijuoja balsio . kokybė nekirčiuotame dvigarsyje in, pavyzdžiui, [pɑˈskɐm̌ʲˑbʲo̞k], [pɑˈskɐm̌ʲˑbʲɪ̞k] ~ paskambink ir kt.

Taigi darytina statistiškai pagrįsta įžvalga, kad panevėžiškių patarmės ypatybės išlaikomos visose amžiaus grupėse, tačiau yra linkusios varijuoti, galbūt kiek stabilesnėmis laikytinos vyraujančios vyresniosios kartos kalboje. Taip pat P svalio (LKA 112) šnektos tarminiai požymiai yra veikiami rytinėje šiaurinių panevėžiškių dalyje vyraujančių tarminių ypatybių, beveik visų tiriamųjų kalboje rasta ir bendrinei kalbai artimų formų – dar kartą patvirtinamas veikiančios horizontaliosios ir vertikaliosios konvergencijos reiškinys. Geriausiai būdingąsias Jonišk lio (LKA 111) šnektos tarmines ypatybes išlaikiusiu, arba mažiausiai konvergencijos procesams paveikiu, pateikėju laikytinas asmuo iš vyresniosios kartos RAP_111_VYR1.

4. Stabiliausios ir kintančios Jonišk lio (LKA 111) ir P svalio (LKA 112) punktų tarminės ypatybės

Atlikus objektyvią ir subjektyvią klausimyne pateiktų transkribuotų sakinių analizę, galima apibendrintai teigti, kad visuose trijuose lygmenyse esama ir stabilių, ir kintančių tarminių požymių (plg. 5 ir 6 lenteles).

Pateikti duomenys rodo, kad Jonišk lio (LKA 111) šnekta yra mažiau pakitusi nei P svalio (LKA 112) ir Dauj nų (141). Pastaruosiuose dviejuose LKA punktuose šnektoms būdingas tarmines ypatybes horizontaliosios ir vertikaliosios konvergencijos metu yra pakeitusios bendrinei kalbai artimos formos arba Jonišk lio (LKA 111) šnektos tarminiai požymiai. Tai grindžia iki šiol aptartus rezultatus – Jonišk lio (LKA 111) tarminės ypatybės laikytinos dominuojančiomis, paveikesnėmis, jos sudaro dalį P svalio geolekto tarminių požymių.

Remiantis nuostata, kad blankieji tarminiai požymiai yra laikytini naujai susidariusių tarminių darinių skirstymo pagrindu (Aliūkaitė, Mikulėnienė 2014: 47), o kartu ir patarmės tęstinumo rodikliu, nes dėl savo blankumo tarmės vartotojų yra nepastebimi, ir įvertinus rezultatus, rodančius, kad Jonišk lio (LKA 111) šnektos ypatybės horizontaliosios ir vertikaliosios konvergencijos procesuose papildo ar keičia P svalio (LKA 112) ir Dauj nų (LKA 141) šnektų bruožus, galima kalbėti ne tik apie P svalio geolekto tarminį pagrindą – jį sudaro Jonišk lio (LKA 111) šnektos ypatybės – bet ir apskritai rytų aukštaičių panevėžiškių gyvybingumo laipsnį. Kiekybiškai ir kokybiškai įvertinti tirtų šnektų rodikliai rodo, kad patarmė yra stipri, kintanti, bet aukšto gyvybingumo laipsnio.

5. Išvados

Atlikus Jonišk lio, P svalio ir iš dalies Dauj nų punktų atvejų analizę, darytinos tokios išvados:

1. 1. Jonišklio, Psvalio ir galimai Daujnų apylinkėse vartojamas tarminis variantas yra paveiktas horizontaliosios ir vertikaliosios konvergencijos procesų: stabiliausios tarminės ypatybės vartojamos Jonišklio apylinkėse, jos (kartu su bendrinės kalbos formomis) trijų kartų lygmeniu keičia arba papildo Psvalio ir Daujnų, rytinės panevėžiškių ploto dalies, šnektų tarminius požymius (skvarbos kryptis – rytinė patarmės ploto pusė) ir sudaro Psvalio geolekto tarminių požymių pagrindą:

   1. 1. 1. Intensyvesnės tarminių ypatybių kaitos, arba ryškesnės konvergencijos, esama jaunesniosios kartos kalboje, panašiu lygmeniu kinta vidurinės ir vyresniosios kartos kalba. Tačiau jaunesnioji karta neišlaiko tik kelių Joniškėlio šnektai būdingų tradicinės tarmės ypatybių, jaunuolių kalboje greta būdingųjų ir blankiųjų tarminių požymių dominuoja ir didžioji dalis skiriamųjų;

   2. 1. 2. Psvalio ir Daujnų šnektų būdingosios tarminės ypatybės neveikia vartojamų Jonišklyje.

2. 2. Stabiliaisiais laikytina dalis trijų lygmenų Jonišklio ir Psvalio tarminių požymių:

   1. 2. 1. Skiriamosios: galūnės balsiai atviroje ir uždaroje galūnėje suplakami ir vietoje jų tariamas murmamasis balsis (dėsningiausiai – uždaroje galūnėje); nekirčiuotas kamieno uo atliepiamas tik [o̞];

   2. 2. 2. Būdingosios: nekirčiuoti atviros galūnės balsiai o, ė verčiami trumpaisiais [ɑ], [ɛ]; vienbalsinami nekirčiuoti galūnės dvibalsiai;

   3. 2. 3. Blankiosios: kirčiuoti kamieno trumpieji balsiai i, u ilginami iki pusilgių; trumpinami nekirčiuoti kamieno ilgieji balsiai y, ū ir atitariami [ɪ̞], [ʊ̞]; iki trumpųjų trumpinami arba suplakami iki murmamųjų galūnės balsiai ū, į, y, ę; progresyvinis priebalsių minkštinimas po priešakinės eilės balsio žodžio gale; Jonišklio punkte vyrauja visuotinio kirčio atitraukimo dėsnis, Pasvalyjè įvairuoja ir visuotinio, ir intensyviojo sąlyginio kirčio atitraukimo dėsniai.

3. 3. Vertikaliosios ir horizontaliosios konvergencijos procesų, lemiančių kaitą, esama visuose trijuose Jonišklio ir Psvalio tarminių požymių lygmenyse:

   1. 3. 1. Skiriamųjų:

      1. 3.1.1. Jonišklyje tvirtapradiškai kirčiuotame dvigarsyje an pirmasis dėmuo nebeverčiamas [o̞], vietoje jo turimas [ɑ̞̂ˑn] variantas, o tvirtagalis, nekirčiuotas ar kirčiuotas atitrauktiniu kirčiu tariamas ne tik [o̞n], bet ir [ɐn]; tvirtapradiškai kirčiuoto am pirmasis sandas atliepiamas pramaišiui [ô̞̞ˑm], [ɑ̞̂ˑm], tvirtagalis, nekirčiuotas ar kirčiuotas atitrauktiniu kirčiu – pramaišiui [o̞m], [ɐm]; tvirtapradiškai kirčiuoto dvigarsio en pirmasis dėmuo tariamas [ɛ̞̂ˑn], kirčiuoto tvirtagališkai, nekirčiuoto ar turinčio atitrauktinį kirtį – [ɛn], šiai šnektai įprastas variantas [e̞n] nurodytose pozicijose nevartojamas; tvirtapradžio dvigarsio em pirmasis sandas verčiamas tik [ɛ̞̂ˑm], šiai šnektai įprastas variantas [e̞m] nebevartojamas, o tvirtagalis, nekirčiuotas ar turintis atitrauktinį kirtį – [e̞m];

      2. 3.1.2. Pasvalyjè tvirtapradžiai an, am tariami [ɑ̞̂ˑn], [ɑ̞̂ˑm], šiai šnektai būdingų formų [ʊ̞n], [ʊ̞m] nevartojama; tvirtagaliai, nekirčiuoti ar turintys atitrauktinį kirtį – [ɐn], [ɐm], šiai šnektai įprastų variantų [o̞n], [o̞m] nevartojama; tvirtapradžiai en, em atliepiami [ɛ̞̂ˑn], [ɛ̞̂ˑm], šiai šnektai būdingų formų [ɪ̞n], [ɪ̞m] nevartojama; o tvirtagaliai, nekirčiuoti ar turintys atitrauktinį kirtį tariami [ɛn], [ɛm], įprasti variantai [e̞n], [e̞m] nevartojami;

      3. 3.1.3. Vietoje kamieno kirčiuotų ilgųjų balsių ą, ę turimi tik [ɑ̌ː] (vienas vyresniosios kartos pateikėjas ištarė [ǒ̞ː]), [ɛ̌ː] atitikmenys abiejuose punktuose, jie pakeitė Jonišklyje vartotinus [o̞ː], [ɛː], Pasvalyjè – [uː], [iː];

      4. 3.1.4. Dėl balsių redukcijos susidarius sunkiai ištariamai priebalsių samplaikai, retai įterpiamas papildomas balsis [ə].

   2. 3. 2. Būdingųjų: prieš senovinius e, ei, ė tariamas ne tik kietasis, bet ir minkštasis priebalsis l.

   3. 3. 3. Blankiųjų: nekirčiuoti kamieno ė, ie verčiami ne tik [e̞], bet ir [ɛ]; nekirčiuotas, turintis atitrauktinį kirtį kamieno, tvirtagalių dvigarsių trumpasis balsis i prieš minkštąjį priebalsį atliepiamas ne tik [e̞], bet ir [ɪ̞], prieš kietąjį priebalsį – ne tik [o̞], bet ir [ɪ̞]; u – [o̞], [ʊ̞]; ilgasis galūnės balsis ų atliepiamas ne tik [o̞], kaip įprasta šnektose, bet ir [ʊ̞]. Pasvalyjè ilgasis galūnės balsis ą atliepiamas ne tik [ʊ̞], kaip įprasta šnektoje, bet ir [o̞], kaip būdinga Joniškėlyje.

Taigi P svalio geolekto formavimąsi veikia Joniškėlio punkte vartojamas labiau stabilus nei kintantis, stiprus ir aukšto gyvybingumo laipsnio tarminis variantas.

Literatūra ir šaltiniai

Aliūkaitė D., Jaroslavienė J., Meiliūnaitė V. 2014. Teoriniai medžiagos rinkimo pagrindai. Anketų (klausimynų) sudarymo principai. XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas .žemėlapiai ir jų komentarai).Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 49– 75.

Aliūkaitė D., Mikulėnienė D. 2014. Geolingvistika: ideologija, teorija ir metodai. Pagrindinės sąvokos. XXI a. pradžios lietuvių tarmės. geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 29–47.

Aliūkaitė D., Mikulėnienė D. 2014a. Geolektų ir regioninių dialektų formavimosi ypatumai Lietuvoje. XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas .žemėlapiai ir jų komentarai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 257–266.

Aliūkaitė D., Mikulėnienė D., Čepaitienė A., Geržotaitė L. 2017. Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai. Kolektyvinė studija. Sud. D. Aliūkaitė, D. Mikulėnienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. ATL – L‘atlas linguistique de la France. Prieiga internetu:https://archive.org/details/atlaslinguistiqu00gilluoft.

Auer P. 2005. Europe’s Sociolinguistic Unity, or: A Typology of European Dialect / Standard Constellations. Perspectives on Variation. Sociolinguistic, Historical, Comparative. Eds. N. Delbecque, J. Van der Auwera, D. Geeraerts. Berlin: Mouton de Gruyter, 7–42.

Bakšienė R., Čepaitienė A. 2017a. Lietuvių tarmių transkripcija: tradicija ir IPA. Linguistica Lettica 25, 203–229.

Bakšienė R., Čepaitienė A. 2017. Tarptautinės fonetinės abėcėlės taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės. Baltistica 52 (1), 105–135.

Bakšienė R., Geržotaitė L., Leskauskaitė A. 2014. Skiriamosios ypatybės. Kamieno kirčiuoti ie, uo: žemėlapis ir komentarai. XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, V žemėlapis ir komentaras.

Bakšienė R., Geržotaitė L., Leskauskaitė A. 2014a. Blankiosios ypatybės. Kamieno nekirčiuotas ie: žemėlapis ir komentarai. XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas .žemėlapiai ir jų komentarai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, XI žemėlapis ir komentaras.

Bakšienė R., Geržotaitė L., Leskauskaitė A. 2014b. Blankiosios ypatybės. Kamieno nekirčiuotas uo: žemėlapis ir komentarai. XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas .žemėlapiai ir jų komentarai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, XII žemėlapis ir komentaras.

Baudouin de Courtenay J. N. 1909. A. a. Kunigo vyskupo Antano Baranausko laiškai į profesorių Joną Baudouin’ą de Courtenay. Lietuvių tauta. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 3–9.

Čekanavičius V., Murauskas G. 2002. Statistika ir jos taikymai II. Vilnius: TEV.

Čepaitienė A. 2016. Kiekybinis diferencinių tarminių požymių tyrimas: rytų aukštaičių panevėžiškių ir širvintiškių atvejis. Acta Linguistica Lithuanica 74, 143–174.

Čepaitienė A. 2016a. Vakarų aukštaičių kauniškių ir rytų aukštaičių panevėžiškių sociokultūriniai tinklai. Taikomoji kalbotyra 8, 136–159.

Chambers J. K., Trudgill P. 2003. Dialectology. Second edition. Cambridge: Cambridge University Press. GABMAP 2011: Cluster analysis. Prieiga internetu:http://www.gabmap.nl/~app/doc/manual/clustering.html.

GABMAP 2011: Data file. Prieiga internetu: http://www.gabmap.nl/~app/doc/manual/datafile.html.

GABMAP 2011: Differences. Prieiga internetu:http://www.gabmap.nl/~app/doc/manual/differences.html.

GABMAP 2011: Map file. Prieiga internetu: http://www.gabmap.nl/~app/doc/manual/mapfile.html.

GABMAP 2011: Reference point maps. Prieiga internetu:http://www.gabmap.nl/~app/doc/manual/distances.html.

Geržotaitė L., Mikulėnienė D. 2014. Geolektų ir regiolektų formavimasis Lietuvoje: žemėlapis ir komentarai. XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas .žemėlapiai ir jų komentarai). Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė, Vilnius: Briedis, XIII žemėlapis.

Heeringa W., Johnson K., Gooskens Ch. 2009. Measuring Norwegian Dialect Distances using Acoustic Features. Speech Communication 51, 167–183.

Hoppenbrouwers C. 1983. Het genus in een Brabants regiolect. TABU, Bulletin voor Nederlandse Taalkunde 13, 1–25.

Kardelytė-Grinevičienė D. 2016. Lokalizacijos raiška lietuviškojoje Georgo Wenkerio medžiagoje.Kalbotyra 68, 67–95.

Kompiuterinė programa Gabmap. Prieiga internetu: https://www.gabmap.nl.

Labov W. 1972: Sociolinguistic patterns. Philadelphia: University of Pennsylvania Press.

Gillian S. 2006. Age: Apparent time and real time. Elsevier Encyclopedia of Language and Linguistics.Second edition. Volume 1. Ed. K. Brown, Oxford: Elsevier, 110–116.

Lameli A. 2008. Was Wenker noch zu sagen hatte... Die unbekannten Teile des ‘Sprachatlas des deutschen Reichs’. Zeitschrift für Dialektologie und Linguistik 75, 255–281.

Leinonen T. 2008. Factor analysis of vowel pronunciation in Swedish dialects. International Journal of Humanities and Arts Computing 2 (1–2), 189–204.

Leinonen Th., Çöltekin Ç., Nerbonne J. 2016. Using Gabmap. – Lingua 178, 71–83. LKA I – Lietuvių kalbos atlasas .. Leksika, ats. red. K. Morkūnas. Vilnius: Mokslas, 1977.

LKA II – Lietuvių kalbos atlasas II. Fonetika, ats. red. K. Morkūnas. Vilnius: Mokslas, 1982. LKA III – Lietuvių kalbos atlasas III. Morfologija. ats. red. K. Morkūnas. Vilnius: Mokslas, 1991.

LKTCh 2004. Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Sud.R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė,A. Leskauskaitė, E. Trumpa. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.

Mikulėnienė D. (sud. ir aut.), Čepaitienė A., Bakšienė R., Geržotaitė L., Kardelytė-Grinevičienė D., Leskauskaitė A., Meiliūnaitė V., Vyniautaitė S. 2017: Dialektometrinis lietuvių tradicinių tarmių klasifikacijos pjūvis: žvalgomasis tyrimas. Kolektyvinė monografija. Sud. D. Mikulėnienė (rengiama).

Mikulėnienė D. 2014a. Pratarmė. XXI a. pradžios lietuvių tarmės. geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. Sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė. Vilnius: Briedis, 16–22.

Mikulėnienė D. 2015. Kalbotyrinė Antano Baranausko veikla: stereotipai. XXI amžiaus įžvalgos. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 4. Sud. V. Ragaišienė, V. Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–42.

Nerbonne J., Colen R., Gooskens Ch., Kleiweg P., Leinonen Th. 2011. Gabmap – A Web Application for Dialectology. Dialectologia Special Issue II, 65–89.

Phonetics 2017–The North Wind and the Sun in Phonetics. Prieiga nternetu:https://www.phonetics.expert/north-wind-and-the-sun.

Prokić J., Nerbonne J. 2008. Recognizing Groups among Dialects. International Journal of Humanities and Arts Computing, Special Issue on Language Variation. Eds. J. Nerbonne, Ch. Gooskens, S. Kürschner, R. van Bezooijen, 153–172.

Pukevičiūtė A. 2015. Rytų aukštaičiai panevėžiškiai: klasterinė analizė ieškant tarmiškumo. Acta Linguistica Lithuanica 72, 175–195.

REDE. Prieiga internetu: www.regionalsprache.de/Wenkerbogen/Katalog.aspx.

Snoek C. 2014: Review of Gabmap: Doing Dialect Analysis on the Web. Language Documentation & Conservation 8, 192–208.

Taeldeman J. 2005. Polarisation revisited. Frans Hinskens (ed.). Language Variation in European Perspectives: Selected Papers from the Third International Conferenceon Language Variation in Europe (ICLaVE 3). Amsterdam: Benjamins, 233–248.

Taeldeman J. 2010. Linguistic stability in a language space. Language and Space. An International Handbook of Linguistic Variation. Volume 1: Theories and Methods. HSK Handbücher zur Sprach- und Kommunikationswissenschaft. Eds. P. Auer, J. E. Schmidt. Berlin, New York: Walter de Gruyter, 355–374.

Vaitkevičius R., Saudargienė A. 2006. Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose: mokomoji knyga.Kaunas: VDU leidykla.

Zinkevičius Z. 1966. Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis.

Notes