Wilhelmas Wundtas studento iš Lietuvos akimis: įrašai apie 1905 metais Leipcigo universitete lankytas paskaitas Vytauto Civinskio Dienoraštyje

Wilhelm Wundt through the Eyes of a Student from Lithuania: Records in the Diary of Vytautas Civinskis Related to Psychology Lectures at Leipzig in 1905

Junona Almonaitienė junona.almonaitiene@gmail.com

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lituania

Veronika Girininkaitė veronika.girininkaite@mb.vu.lt

Vilniaus universiteto biblioteka, Lituania

Esta obra está bajo una Licencia Creative Commons Atribución 4.0 Internacional.

Wilhelmo Wundto akademinės veiklos sąsajos su Lietuva, jo studentai iš Lietuvos – šiuolaikinių tyrėjų retai analizuojamos temos. Kiek anksčiau yra įvardyti keli svarbiausi faktai ir paskelbti gana ribotos aprėpties jų komentarai. Žinoma, kad Leipcige 1912 m., vadovaujamas Wundto parengęs ir apgynęs disertaciją apie subjektyvios pojūčių lygybės nustatymą filosofijos daktaro laipsnį gavo Jonas Steponavičius¹ (1880–1947). Liuveno (Louvain) universitete 1911 m. Pranas Kuraitis (1883–1964) apgynė filosofijos daktaro disertaciją „Wundto pažinimo teorija“ (Plečkaitis, 2000). Kiek plačiau tam tikrais aspek- tais analizuotas Romano (Ramūno) Bytauto (1886–1915) Maskvos universitete 1912 m. apgintas diplominis darbas „Wundto mokslo apie sielos substancijos sąvoką kritika“ (Bagdonavičius, 1988; Gučas, 1968).

Palyginti neseniai atrasta, kad Wundto psichologijos paskaitas 1905 m. lankė ir Vytautas Civinskis (lenkų k. Witold Cywiński, 1887–1910). Sociolingvistikos požiūriu tirdama jo Dienoraštį, rašytą 1904–1910 m., saugomą Vilniaus universiteto bibliotekos (toliau – VUB) Rankraščių skyriuje², tai aptiko Veronika Girininkaitė (2019). Atsižvelgiant į žinių ir refleksijų, atspindinčių Wundto sąsajas su Lietuva, stygių, nutarta publikuoti Civinskio egodokumentinio palikimo dalį – Dienoraščio įrašus, kuriuose minimas šis garsus psichologas.

Civinskis, bajoriškos kilmės asmuo, kurio biografijos daugelis faktų dar tikslintini, Leipcigo universitete 1904–1905 m. studijavo žemės ūkio mokslus. Be pagrindinės studijų krypties dalykų, jis lankė nemažai filosofijos ir psichologijos (Max Brahn, Gottlob Friedrich Lipps, Otto zur Strassen), kultūros istorijos (Karl Lamprecht) paskaitų, taip pat.

Wundto dėstomą Psichologiją³. Dienoraštyje, be įvairių kitų temų, Civinskis pasakoja apie studijas Leipcige, klausytų paskaitų turinį, komentuoja jį.

Šio straipsnio tikslas – lietuviškai ir originalo kalba publikuoti Dienoraščio įrašus, kuriuose minimas Wundtas, ir pateikti jų komentarus. Rengiant publikaciją taikyti tyrimo metodai – dokumentų (pirminių istorijos šaltinių) analizė, mokslinės ir enciklopedinės literatūros analizė, sintezė ir apibendrinimas. Tyrimo naujumą lemia darbas su pirminiu šaltiniu – Civinskio rankraštiniu Dienoraščiu, o aktualumą – galimybė tikslinti sąsajų tarp Lietuvos ir Wundto akademinės veiklos detales.

1 pav.

Vytautas Civinskis studijų Leipcige metu. Apie 1906 m.

Dienoraštyje išbarstyta nemažai studento įspūdžių apie žymųjį dėstytoją. Wundto pavardę Civinskis bene pirmą kartą pamini 1905 m. kovą, planuodamas, kokius dalykus studijuos Leipcige vasaros semestre (vok. Sommer Semester) (C29, 25)⁴. Laiške buvusiam bendramoksliui Civinskis nurodo tokias šio semestro datas: „nuo 25/12 balandžio iki 1/13 rugpjūčio“⁵ (C25, 84). Kitame laiške 1905 m. pavasarį Civinskis rašo, kad į Leipcigą atvyko 1905 m. balandžio 26 d., jau buvusi viena paskaita, o kitos prasidėsiančios pirmadienį, gegužės 1-ąją (C29, 58). Tikriausiai netrukus jis ėmė lankyti ir Wundto dėstomas psichologijos paskaitas (C29, 62). Vienoje iš pirmųjų buvo nemaloniai nustebęs, mat jam numatytą vietą buvo užėmęs kitas asmuo (C29, 62). Šis nesusipratimas, matyt, buvo išspręstas, nes vėliau jo neminėjo.

Kai lankė Wundto paskaitas, Civinskis jį minėjo dažniau už kitus dėstytojus. Kai kada tai tik užuominos, kitur pateikė platesnę informaciją apie jų turinį ar dalijosi kokiais nors su jomis susijusiais įspūdžiais. Dienoraštyje yra ir užrašytų tvarkaraščių su Wundto bei kitų paskaitų laiku.

Analizuojant pirminį šaltinį, užfiksuoti ir susisteminti Wundto pavardės minėjimai. Visi pastebėti svarbesni įrašai toliau pateikiami chronologine tvarka. Daugiakalbis Civinskio tekstas išverstas į lietuvių kalbą, išnašose pateikti įrašai originalo kalba ir kai kurių detalių komentarai, o nuosekliau medžiaga komentuojama tolesniame skyrelyje.

2 pav.

Vytauto Civinskio Dienoraščio lapas, kuriame minimas W. Wundtas (C30, 02)

„Pas Wundtą vis sudėtingiau, Lokk, Berkely, Hume ir t. t. iki XIX šimtmečio.“⁶

„Dar [mokausi] pas prof. Wundtą 4 valandas. Wundtas visai susenęs, silpnu balsu, kretantis, daro stiprų įspūdį. Iki šiol išėjome psichologijos vystymąsi iki antrosios XIX amžiaus pusės. Ką nugirstu, suprantu.“⁷

„Sunkiausiai sekasi psichologija, tačiau Wundtas ilgai [numanoma: negyvens], neverta atidėlioti.“⁸

„Wundto psichologija įspūdinga, daug merginų, bet ligi šiol tik Psichologijos istorija.

Visai senas ir silpno balso. Beveik viską suprantu (4 val.).“⁹

„Wundtas įdomiai apie pojūčius.“¹⁰

„Wundtas apie pojūčius sako, kad iki 4–6 metų žmogus jų į atmintį neįsirašo. Tikrai.

Šiandien tikrinausi galvą [atmintį], nieko ypatingo neradau.“¹¹

„Wundtas rodė įdomius bandymus.“¹²

„Wundtas kalbėjo apie min.[imalius] ir maksimalius pojūčius, apie skyrimo [diferen- cinį] slenkstį, rodė prietaisus.“¹³

„Wundtas ir vėl suko spalvotas lentutes, kalbėjo apie Vagnerio dėsnio¹⁴ pasekmes [?].“¹⁵

„5–6 [val.] dėsto Leipcigo druska, Wundtas, psichologiją. Gan sudėtingas, tačiau tikriausiai įdomiausias dalykas iš visų. Jau išėjome istorinį įvadą (tai man vis primindavo Vinogradovo¹⁶ vadovėlį), dabar nagrinėjame penkis jutimus. Dažnai rengia eksperimentus, dėsto gerai, bet jau visai senelis ir balsas nusilpęs, todėl ne viską girdžiu būdamas salės viršutinėse eilėse (dėsto didžiojoje auditorijoje – daugiau nei 400 vietų). Įdomu, kad šiose paskaitose dažnai dirbame su matematinėmis formulėmis, tokiomis kaip: pojūtis lygu (proporc. koeficientas) [dauginta] iš stimulo logaritmo, E = k log (Fechnerio¹⁷ psichofizikos dėsnis).“¹⁸

„Wundtas tęsia apie klausą.“¹⁹

„Wundto [paskaitoje] [buvo] įdomu.“²⁰

„Wundtas apie nuotaikas.“²¹

„Wundtas vykdė labai įdomius eksperimentus: dabar studijuojame paprastus jausmus, tokius kaip bloga ar gera nuotaika, susijaudinimas, nusiraminimas. Šiandien – apie tokių jausmų atspindėjimą mimikoje ir vidaus fiziologiniuose procesuose. Bandymas darytas su kažkokiu italu daktaru, jo pulsas per labai sudėtingus prietaisus fiksuotas ant begalinės juostos. Pirma jis turėjo įsivaizduoti ką nors malonaus, paskui nemalonaus, paskui suvalgyti šaukštą aviečių uogienės, vėliau išgerti dozę chinos²². Be abejo, dėl nepalankios blaškančios subjektą aplinkos rezultatai nebuvo puikūs, bet vis dėlto leido suprasti sudėtingų psichologijos metodų esmę.“²³

„Wundtas pradėjo temą „pojūčiai“, šiandien apie paprasčiausius, muzikinius. Pūtė dūdeles ir taip toliau.“²⁴

„Šiandien daug ko nesupratau, [ką skaitė] Wundtas.“²⁵

„Wundtas pradėjo apie afektus.“²⁶

„Wundtas dėsto naujosios filosofijos istoriją. Užvakar surengėme jam didžiules ovacijas auksinio doktorato²⁷ proga. „Ponui slaptajam tarėjui profesoriui Wundtui Valio! Valio! Valio! O jis į tai: Mūsų Leipcigo Alma Mater Valio! Valio! Valio! Labai simpatiškas seneliukas.“²⁸

„Ak, Weiningeris pradeda mane nuvilti, [rašo taip], tarytum psichologai būtų aukštesni už dėsnius ir galėtų jų nepaisyti. Ir Wundto fiziologinės psichologijos nepripažįsta. Ko gera, čia bus tuščias reikalas, bandymas kurti pseudomokslą. O dar drįsta minėti Darwiną, Hertwigą, Nägeli’į²⁹ ir kitus!“³⁰

„Wundtas metė mažą akmenėlį į jo metafizinį daržą.“³¹

Dienoraščio įrašų vertė, žvelgiant Lietuvos ir platesniame mokslo istorijos kontekste. Išanalizavus iki šiol publikuotus atitinkamo turinio straipsnius galima teigti, jog tai vienintelis žinomas atvejis, kai studentas iš Lietuvos dienoraštyje užrašė betarpiškus savo įspūdžius apie Wundtą ir jo psichologijos paskaitas Leipcige. Dauguma įrašų nėra labai išsamūs. Visgi jie teikia informacijos tiek apie aprašomus dalykus, tiek apie patį dieno- raštininką, juos galima tirti įvairiais aspektais. Žvelgiant plačiau, jie papildo kitų Wundto amžininkų, psichologiją studijuojančių studentų ir vizituojančių kolegų, atsiliepimus. Daugiausia žinoma ir publikuota vizituojančių akademikų – Emilio Durkheimo, Alfredo Grafé (Nicolas et al., 2002), Jameso M. Cattello (1888) ir kitų – įspūdžių ir komentarų, atskleidžiančių Wundto veiklą institute įvairiais laikotarpiais. Jie, greta faktų konstatavimo, teikia profesionalius vertinimus ir psichologijos dėstymo rekomendacijas, daro apibendrinimus. Civinskio žvilgsnis – ką tik gimnaziją baigusio jaunuolio, besidominčio psichologija greta pagrindinės specialybės. Tai – tam tikras jų išskirtinumas.

Kaip teigia Andy Byfordas (2008, p. 277–278), psichologija, kaip filosofijos dalyko (filosfskaia propedevtika) dalis, dėstyta tik Rusijos imperijos klasikinėse gimnazijose nuo 1905-ųjų rugsėjo. Visgi keli konkretūs įrašai („Sunkiausiai sekasi psichologija“, „Beveik viską suprantu“, „Šiandien daug ko nesupratau, [ką skaitė] Wundtas“), o ypač – jų visuma rodo, kad Civinskis, 17-metis Rusijos imperijos realinės gimnazijos 1904 m. absolventas, papildomai lavinęsis namų sąlygomis, pakankamai gerai moka vokiškai ir turi reikiamus pagrindus, kad galėtų lankyti Wundto paskaitas, nors, kad suprastų jų turinį, jam tenka padėti pastangų.

Paskaitų turinys. Iš publikuojamų Dienoraščio citatų įmanoma nuspėti, apie ką kalbėta paskaitose. Kaip matyti, Wundtas pradeda nuo istorijos ir eina nuo paprastesnių temų (jutimai) link sudėtingesnių: muzikos suvokimo, emocijų. Temos ir jų eiliškumas artimi tam, ko ir kokia tvarka iki šiol tradiciškai mokoma Psichologijos įvado paskaitose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip buvo pateikta psichologijos istorija: kaip subdisciplinos filosofijos sudėtyje. Kitaip sakant, Wundtas psichologijos, ją dėstydamas, nesusiaurina iki eksperimentinės. Jis pradeda nuo Locke’o, Berkeley, Hume’o, kalba apie „naujosios filosofijos istoriją“³². Šis liudijimas patvirtina, kad Wundtas nesiekė atsiriboti nuo filosofinių eksperimentinės psichologijos ištakų. Štai kaip situaciją apibūdino prancūzakalbis aka- demikas, vėliau Liuveno universiteto psichologijos dėstytojas Alfredas Grafé, rašydamas apie 1886 m. vasaros semestrą: „[Leipcige] jie siūlo mažiau praktinių eksperimentinės psichologijos kursų nei filosofijos istorijos. Taip yra todėl, kad studentas, norintis pasiekti sėkmę eksperimentinėje psichologijoje, turi filosofijos žinias derinti su plačiu kai kurių kitų dalykų (pavyzdžiui, fizikos matematikos ar fiziologijos) išmanymu, kad galėtų suformuluoti pagrįstas hipotezes apie psichinio gyvenimo paslaptis“ (cit. pagal Nicolas S. et al., 2002, p. 210). Kaip ir sako dienoraštininkas, pradedantiesiems šios paskaitos „leido suprasti sudėtingų psichologijos metodų esmę“, tačiau kartu juos įkontekstino kur kas plastesnés problematikos lauke.

Civinskio pastaba „Įdomu, kad šiose paskaitose dažnai dirbame su matematinėmis formulėmis“, primena, kad jis buvo baigęs realinę gimnaziją. Jam pažįstamų gamtamokslinių metodų, formulių ir skaičiavimų taikymas psichikos reiškiniams pažinti tikriausiai buvo patrauklus ir suprantamas. Tai galėjo būti svarbi priežastis, įkvėpusi jį ir vėliau taikyti eksperimentinės introspekcijos metodą jausminių būsenų stebėjimui (apie tai žr. Almonaitienė ir Girininkaitė, 2021).

Įrašas apie emocijų tyrimą – kiek išsamesnis. Gali būti, kad Civinskiui jis padarė įspūdį ir taip pat paskatino vėliau imtis savo paties emocijų fiksavimo. Kalbant apie Wundto įtaką emocijų tyrimui, dabar dažniausiai akcentuojami jo institute atlikti nežodinės jų iš- raiškos tyrimai (Blumenthal, 1985). Aprašytas Wundto rodytas eksperimentas yra artimas jiems: tiriamajam pateikiamas emocijas sukeliantis dirgiklis (chinos, uogienės) ir stebima organizmo fiziologinė reakcija (rašoma ant „begalinės juostos“).

Wundto asmenybė. Kaip minėta, pirmieji Dienoraščio įrašai, kuriuose minimas Wundtas, datuotini 1905 m. kovo mėn. (C29, 24–25). Jie atspindi būsimo vasaros semestro studijų Leipcige planavimą. Pirmi įrašai apie Wundto paskaitas nerodo, kad jos Civinskį būtų ypač sudominusios, veikiau jis mini Wundtą kaip sutiktą įžymybę, kurią Dienoraštyje verta paminėti.

Dienoraštį rašęs studentas atkreipė dėmesį į Wundto amžių, kuris iš tiesų jau buvo solidus. Civinskio studijų Leipcige metu Wundtas buvo įžengęs į aštuntąjį gyvenimo de- šimtmetį. Tačiau jis iki pat gyvenimo pabaigos, 1920-ųjų, išliko aktyvus tyrėjas. Wundtas gavo emerito statusą 1915 m., o paskaitas universitete baigė skaityti 1917 m. Pasak Maxo Wertheimerio (2011, p. 83), „[J]is buvo taip paniręs į tyrinėjimus, kad analizavo netgi savo psichologinius išgyvenimus, kai jau sunkiai sirgo ir artėjo prie mirties; vienu metu netgi teigė besidomintis mirties proceso potyriais“³³. Tad nuvertinti Wundto 1904–1905 m. skaitytų paskaitų nėra pagrindo.

Tiesa, tokia ilgametė akademinė veikla paskatino įtakingą XX a. vidurio psichologijos istoriką Edwiną G. Boringą (1950) vėlyvuosius Wundto darbus, jo dalinį atsitraukimą nuo eksperimentinės psichologijos interpretuoti kaip senatvėje sumažėjusio pajėgumo padarinį. Tačiau daugelis dabartinių Wundto palikimo tyrėjų su tuo nesutiktų (žr., pavyzdžiui, Robinson, 2013; Kim, 2016).

Civinskio žodžiai „daro stiprų įspūdį“ byloja apie profesoriaus asmenybės įtaigumą, gebėjimą sužadinti studentų tikėjimą jo idėjomis, visų pirma – psichologija kaip mokslu. Įdomu, kad psichologijos paskaitas mažai pažengusiems studentams – kaip tik tokias Leipcige ir lankė Civinskis – pagal Wundto planą turėjo skaityti ne jis pats, o jo asistentas. Paprastai jis turėdavo juos du, o kai kada ir trečiąjį – „studentams“ (Robinson, 1987). Gali būti, kad Civinskiui pasisekė – studijas Leipcige jis pradėjo tokiu metu, kai Wundtui, dėl jam nepalankiu, aplinkybiu, sias paskaitas teko skaityti paciam.

Į šią publikaciją įtrauktos Dienoraščio citatos, kaip ir daugelis jame esančių kitų, atspindi fizinę, socialinę, intelektualinę studijų Leipcige aplinką. Civinskio studijų

Leipcige metais Eksperimentinės psichologijos institutas po 1892–1897 m. universiteto pastatų rekonstrukcijos jau veikė naujose patalpose, aprūpintose pagal to meto standartus puikia įranga. Jame buvo dvi didžiulės, 98 ir net 492 vietų auditorijos (Robinson, 1987, p. 225). Pastarąją tikriausiai ir mini dienoraštininkas, apgailestaudamas, kad ne viską girdi iš „viršutinių eilių“.

3 pav.

Eksperimentinės psichologijos instituto Leipcigo universitete patalpų planas. 1896 m. Dešinėje – Civinskio minima didžioji auditorija. Šaltinis: W. Wundt. Das Institut für experimentelle Psycho- logie. Festschrift zur Feier des 500-jährigen Bestehens der Universität Leipzig (Leipzig: Rektor u. Senat der Universität, 1909), vol. 4: Die Institute und Seminare der Philosophischen Fakultät an der Universität Leipzig. 1. Die philosophische und die philosophisch-historische Sektion, 118–133; 123. Autorės dėkoja kolegai David Kent Robinson už sudarytą galimybę publikuoti šią iliustraciją.

Civinskio pastaba, kad Wundto paskaitų metu auditorijoje daug merginų – įdomi švietimo istorijos požiūriu. Tiesa, neaišku, su kuo, sakydamas „daug“, dienoraštininkas lygino merginų dalyvavimą Wundto paskaitose. 1905 m. įrašas apie Wundto „auksinio doktorato“ paminėjimą paskaitos metu atspindi akademinėje aplinkoje gyvavusias tradi- cijas – formalų ir neformalų dėmesį svarbioms akademinės karjeros sukaktims.

Kai kurie Dienoraščio įrašai liudija vykus gyvas diskusijas tarp skirtingus požiūrius turėjusių akademikų. Štai Civinskis pažymi, kad paskaitos metu „Wundtas metė nedidelį akmenėlį“ į [Theodoro] Lippso „metafizinį daržą“. Tai nepalieka abejingų ir studentų:

„Kalbėjau truputį apie Lippsą su serbu.“ Iš šio ir kitų įrašų matyti, kad studijų aplinka Leipcige tuo metu buvo daugiakultūrė, o studentų diskusijos apėmė ne tik Leipcigo profesorių idėjas. Theodorą Lippsą Miunchene 1904 m. lankė Edmundas Husserlis, ten ieškota psichologijos ir fenomenologijos sąlyčio taškų (Salvia, 2015). Darytina prielaida, kad vokietkalbė akademinė erdvė, lėmusi glaudžius ryšius tarp daugelio universitetų, bei daugiakultūriškumas, be kita ko, skatino intelektualinį studijuojančio jaunimo iš įvairių šalių augimą.

Panašu, kad Civinskis naujomis jam žiniomis bei jų apmąstymais dalydavosi su pažįstamais. Kiek dažniau jo minėta pavardė – taip pat iš Rusijos imperijos į Leipcigą atvykusio studento Oblajevo (tikslesnių žinių apie jį kol kas nerasta). Dienoraščio pus- lapiuose matomos ir kitų asmenų, su kuriais Civinskis galėjo pasikalbėti ir apie Wundto paskaitas, pavardės. Tai, pavyzdžiui, kraštietis, Tartu universiteto studentas Antanas Purėnas (1881–1962), vėliau tapęs vienu iš nepriklausomos Lietuvos švietimo politikos formuotojų, su kuriuo Civinskis artimai bendravo.

Paties studento pasirengimas – dar vienas galimas Dienoraščio analizės aspektas. Kaip teigia Byford (2008, p. 277–278), psichologija, kaip filosofijos dalyko (filosfskaia propedevtika) dalis, dėstyta tik Rusijos imperijos klasikinėse gimnazijose, ir tik nuo 1905-ųjų rugsėjo. Visgi keli konkretūs įrašai („Sunkiausiai sekasi psichologija“, „Beveik viską suprantu“, „Šiandien daug ko nesupratau, [ką skaitė] Wundtas“), o ypač – jų visuma rodo, kad Civinskis, 17-metis Rusijos imperijos realinės gimnazijos 1904 m. absolventas, papildomai lavinęsis namų sąlygomis, pakankamai gerai moka vokiškai ir turi reikiamus pagrindus, kad galėtų lankyti Wundto paskaitas, nors, kad suprastų jų turinį, jam tenka padėti pastangų.

Nors po 1906 m. Civinskis į Leipcigo universitetą negrįžo, o pasirinktas kitokias, veterinarijos, studijas tęsė Berlyne ir vėliau Tartu, Wundto paskaitų įspūdžiai ir jo įtaka buvo ilgalaikiai. Net praėjus keleriems metams Civinskis keliskart minėjo jo pavardę, pavyzdžiui, kritikuodamas nusipirktą Otto Weiningerio (1880–1903) knygą. Su tuo susi- jęs vėliausias pastebėtas Wundto paminėjimas Dienoraštyje, datuotinas 1909 m. pradžia (C46, 140). Be kita ko, tai rodo Civinskio smalsumą, užsidegimą siekti žinių ar net aistrą gilintis į rūpimus klausimus studijuojant filosofiją ir psichologiją.

Vytautas Civinskis (1887–1910) – vienintelis šiuo metu žinomas studentas iš Lietuvos, užrašęs savo, kaip amžininko, įspūdžius apie 1905 m. lankytas Wundto psichologijos paskaitas Leipcigo Eksperimentinės psichologijos institute. Tai daugiau kaip 20 įrašų, nuo vieno sakinio iki maždaug puslapio apimties, išsimėčiusių tarp kitų jo Dienoraštyje. Jau vien pats tokių įrašų egzistavimo faktas gana svariai papildo Lietuvos psichologijos istoriją. Tai įspūdžiai, rašyti labai jauno žmogaus, kurie negali pretenduoti į brandžią diskusiją akademiniais klausimais. Tačiau jie originaliai papildo kitus žinomus, daugiau- sia Wundto institutą vizitavusių medikų, psichologų, akademikų, įspūdžius, užrašytus lankymosi metu ar netrukus po to.

Civinskio Dienoraščio įrašai atspindi kai kuriuos Wundto paskaitų formos ir turinio ypatumus: dėmesį filosofiniam eksperimentinės psichologijos pagrindui, psichofiziologijai, kelių jo demonstruotų eksperimentų detales, įvairių priemonių (dūdelių, uogienės ir kt.) ir prietaisų naudojimą jų metu. Wundto asmenybė Civinskiui pasirodė charizmatiška, ji paliko įspūdį ilgam. Dienoraščio įrašai taip pat atskleidžia tuometinio Leipcigo akademinio gyvenimo veržlumą, daugiakultūriškumą, studijų tarpdiscipliniškumą, kartu – studentui iš Lietuvos ten atsiveriančias galimybes ir jo pajėgumą visavertiškai jomis pasinaudoti.

Ribota straipsnio apimtis skatino susitelkti į pagrindinį tikslą – Civinskio lankytų Wundto psichologijos paskaitų aptarimą. Todėl liko tik fragmentiškai paminėti kiti Leipcige jo studijuoti dalykai, neįtraukta daug įdomių Civinskio pastebėjimų bei įspūdžių, susijusių su studijomis Leipcige. Tai – ateities tyrimų objektas.

Taip pat į šį straipsnį iš Civinskio Dienoraščio galimai pakliuvo ne visi reikšmingi Wundto paminėjimai, išsibarstę daugiakalbiame didelės apimties, kol kas sistemiškai neištirtame Dienoraštyje: skaityti daugiakalbį rankraštį yra itin daug atidumo, didelių laiko sąnaudų reikalaujantis darbas. Tačiau, autorių požiūriu, aktualu jau dabar besido- minčią Lietuvos psichologijos istorija akademinę bendruomenę supažindinti su atliktais Dienoraščio tyrimais, o ateityje juos, tikėtina, papildys nauji atradimai.

C29 – VUB RS, F1-D1029: Vytauto Civinskio Dienoraštis, t. VII, 1905 m.

C30 – VUB RS, F1-D1030: Vytauto Civinskio Dienoraštis, t. VIII, 1905 m.

C31 – VUB RS, F1-D1031: Vytauto Civinskio Dienoraštis, t. IX, 1905 m.

C46 – VUB RS, F1-D1046: Vytauto Civinskio Dienoraštis, t. 29, 1908–1909 m.

LMAVB RRS, f. 194, b. 10: Vytauto Civinskio Dienoraštis, 1904 m.

VUB RS F8-3666: Vytauto Civinskio, Leipcigo universiteto studento, studijų knygelė, 1905–1906 m.